Ukrainos vicepremjerė pasiryžusi užtikrinti visų iki vieno Rusijoje laikomų karo belaisvių paleidimą
Penkeri metai, praleisti tarnyboje Ukrainos kariuomenėje – pagrindinė priežastis, kodėl Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pasiryžusi pasirūpinti, kad visi iki vieno karo belaisviai iš Rusijos grįžtų namo į Ukrainą.
Už apsikeitimo karo belaisviais derybas ir humanitarinius koridorius apsiaustuose Ukrainos miestuose dabar atsakinga 42 metų politikė sako sunkiai tramdanti ašaras kalbėdama apie tai, ką teko patirti į namus pagaliau grįžusioms Ukrainos karėms.
Moteris sako, kad tai viso labo ledkalnio viršūnė, ką tenka šiuo metu išgyventi šaliai, kuri tiesiog norėjo būti Europos dalis.
„Humanitariniai koridoriai jau padėjo išgelbėti 350 tūkst. žmonių. Jeigu laikyčiau ginklą kovos lauke, greičiausiai būčiau galėjusi išgelbėti 10, na gal 20 žmonių. Tik tiek. O dabar savo darbu galiu daryti įtaką, galiu išgelbėti žymiai daugiau žmonių – konkrečiai kalinamų Ukrainos kariuomenės moterų“, – sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.
Iš maždaug 1700 karių ir civilių, kuriuos šiuo metu įkaitais laiko Rusija ir prorusiški separatistai, maždaug 500 yra moterys, o elgesys su jomis ir kelia kone didžiausią nerimą.
„Iš tų tūkstančių civilių, yra daugiau nei 500 moterų. Štai kodėl kiekvieną kartą viešai meldžiu moteris paleisti. Jie jas kankina versdami stovėti, neleidžia sėdėti. O kai paklausiu, kodėl taip elgiasi, atsako, kad „nes tiesiog“. Jie žemina žmogaus orumą. Žinau žaginimų atvejų, mažiau kraujosrūvų ant kūnų.... Taigi, turime veikti, turime būti stiprūs ir ištvermingi. Turime suprasti, kad susidūrėme akis į akį su absoliučiu blogiu. O tas blogis minta mūsų silpnumu. Jie nori, kad mes bijotume. Jie nori, kad verktume, kad būtume aukos. Tik mes nesame aukos. Mūsų merginos ir moterys nėra aukos. Jos prašo kovoti, kovoti už mūsų pergalę“, – sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.
I. Vereščuk davė interviu vienoje iš blankiai apšviestų Ukrainos prezidento administracijos salių, kur šviesą pro langus blokuoja sukrauti smėlio maišai. Karine apranga vilkinti politikė teigia, kad svarbiausias jos prioritetas šiuo metu – užtikrinti ne tik Ukrainos karių, bet ir šimtų civilių, tarp kurių kunigai, žurnalistai ir aktyvistai, kurie Rusijoje kalinami tose pačiose kamerose kaip ir kriminaliniai nusikaltėliai, paleidimą.
Tik kyla rimtų problemų. Maskva keičia tik „panašaus kalibro“ belaisvius, o Kyjivas tikina, kad Rusijos civilių nelaisvėje nelaiko. I.Vereščuk laikinai okupuotų rytinių Ukrainos teritorijų reintegracijos ministre tapo praeitais metais ir praleido nemažai laiko bendraudama su Donecko ir Luhansko gyventojais, kurie aštuonerius metus gyvena kontroliuojami prorusiškų separatistų administracijų.
„Buvau ten, buvau fronte. Buvau Popasnoje, buvau Rubežnojė gyvenvietėje, buvau Lisičanske. Mačiau žmones Kramatorske, mačiau žmones Slovjanske. Važiuodavau ten praktiškai kiekvieną savaitę, klausydavausi jų istorijų. Klausydavausi, pajutau jų vibracijas, bandžiau suprasti, juk jie – pabėgėliai savo pačių žemėje, kurie buvo priversti persikelti iš laikinai okupuotų Donecko ir Luhansko regionų į kontroliuojamas teritorijas. O dabar jie antrą kartą tapo pabėgėliais, prarado viską, ką per tuos aštuonerius metus susikūrė. Prarado tada, prarado ir dabar. Tai visai kitokie žmonės. Jie nenori rusiško pasaulio. Jie nenori būti siejami su Rusija. Pradėjau su jais kalbėti rusiškai, nes maniau, kad jiems taip bus lengviau ir patogiau, man tai ne problema, absoliučiai. O jie man ir sako: kalbėkite su mumis ukrainietiškai, norime išmokti“, – teigė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.
I.Vereščuk įsitikinusi, kad tos teritorijos „anksčiau ar vėliau“ sugrįš Ukrainai.
Iš Mariupolio jau buvo evakuota daugiau nei 120 tūkst. žmonių, tačiau dar 100 tūkst., anot vicepremjerės, liko ten.