aA
Vis dažniau iš verslo lūpų girdime apie jo sprendimus eiti ekologiškesnių produktų, tvaresnės veiklos kryptimi. Tačiau ar tokie sprendimai nulemti konkurencinės aplinkos, rinkodaros strategijos, vis griežtėjančių įstatyminių reikalavimų, o gal tiesiog tai yra spaudimo, atkeliaujančio iš vartotojų, išraiška?
Į tai verslai investuoja negailėdami: auganti pasiūla mažina kainas
© DELFI

Apklausų internetu platformoje „Delfi Apklausos“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia, kiek iš tiesų šalies pirkėjams yra svarbu produktų ekologija ir tvarumas.

Šių metų kovo pabaigoje atliktas tyrimas rodo, kad 14 proc. Lietuvos gyventojų pirkdami visada atkreipia dėmesį į tai, ar gaminys yra ekologiškas, tvarus. 42 proc. atsakė, kad dėmesį atkreipia dažnai.

Dažniau neatkreipia dėmesio arba išvis nekreipia į produkto ekologiškumą ir tvarumą atitinkamai 32 proc. ir 12 proc. gyventojų.

Taigi bendrai dėmesį ekologijai skiriančių gyventoju dalis siekia 56 proc., neskiriančių – 44 proc.

Tokį patį gyventojų požiūrį į prekių ekologiškumą ir tvarumą parodė ir klausimas, ar respondentai sutiktų mokėti už prekę daugiau, jei ji būtų ekologiška, pagaminta tvariai. Čia sutinkančiųjų buvo taip pat 56 proc., nesutinkančių – 44 proc.

Daugiausiai dėmesio – prekėms vaikams

Pasiteiravus, kokias prekes pirkdami gyventojai kreipia dėmesį į jų ekologiškumą ir tvarumą, lyderiu tapo prekės vaikams. Net 79 proc. respondentų teigė kreipiantys dėmesį į ekologiją ir tvarumą renkantis prekes vaikams.

Antroje vietoje atsidūrė maisto produktai ir gėrimai (73 proc.), trečioje – kosmetika ir asmens higienos prekės (68 proc.).


Mažiausiai dėmesio produkto ekologiškumui ir tvarumui Lietuvos gyventojai skiria buitinės technikos ir elektronikos prekių; statybinių, remonto prekių; baldų, namų apyvokos daiktų kategorijose.

Augimai – iki trijų kartų

Tai, kad gyventojai reikalauja vis daugiau ekologijos ir tvarumo iš prekių, kuriems skiria savo pinigus, pastebi ir prekybininkai. Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė skaičiuoja, kad kasmet ekologiškų maisto produktų paklausa išauga apie 10 proc. O šiemet augimas pastebimas dar didesnis.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, šviežio ekologiško maisto prekių pardavimai buvo net 36 proc. didesni. Labiausiai išaugo ekologiškų vištų kiaušinių, vaisių ir daržovių pardavimai. Pavyzdžiui, ekologiškai užaugintų avokadų pardavimai išaugo 70 proc., o ekologiškai auginamų grybų nupirkta net tris kartus daugiau“, – pastebi pašnekovė.

Pardavimus augina ir nedideliuose šeimos ūkiuose keptos duonos, kruopų, konservuotų bakalėjos gaminių kategorijos.

„Itin paklausūs ekologiški kūdikių maisto produktai. Jau kelerius metus stebime didelį ekologiško vyno pardavimų augimą“, – tęsė ji.

Ernesta Dapkienė
Ernesta Dapkienė
© Maxima

E. Dapkienė pasidžiaugė, kad didelę dalį ekologiškos produkcijos jau tiekia ir Lietuvos gamintojai, kurie vis atidesni tvarumo temoms.

„Svarbu paminėti, kad didėjant ekologiškos produkcijos pasiūlai, mažėja šios produkcijos kaina. Mažėjant skirtumui tarp įprastų ir ekologiškų prekių kainų – aplinkai draugišku būdu pagamintus produktus renkasi vis daugiau pirkėjų“, – įžvalgomis dalijosi prekybos tinklo atstovė.


Pasak jos, vis daugiau dėmesio ekologijai ir tvarumui iš pirkėjo pusės tenka ne tik maisto produktams ar gėrimams, bet ir kosmetikai ir asmens higienos prekėms, buitinės chemijos priemonėms: „Pernai daugiau nei du kartus išaugo ekologiškų veido odos priežiūros priemonių pardavimai, 70 proc. daugiau nupirkta ekologiškų kūno priežiūros ir 50 proc., asmens higienos priemonių. Apie trečdalį per praėjusius metus išaugo ekologiškų skalbinių priežiūros priemonių pardavimai, indų ploviklių ir kitų namų ūkio valymo priemonių pardavimai.

Pandemija dar labiau patempė tvarumo liniją į viršų

Kosmetiką gaminančios „BIOK laboratorijos“ direktorė Romualda Stragienė teigė, kad įmonės kryptis gaminti ekologišką produkciją buvo įrašyta į strategiją dėl vartotojų spaudimo.

„Tik sakyčiau ne spaudimo, o prašymo. Tai labai jaučiame. Kadangi stebime pasaulines tendencijas, matome, kad ekologija ir tvarumas labiau ateina iš išsivysčiusių rinkų. Bet ir Lietuvoje dėmesio tam vis daugėja. Domėjimasis auga ne tik formule, kad ji būtų tvaresnė, švaresnė, draugiškesnė aplinkai, bet ir dėl pakuočių“, – kalbėjo pašnekovė.

Kartu R. Stragienė pastebėjo, kad prie tvarumo ir ekologijos klausimo svarbos augimo prisidėjo ir koronaviruso pandemija.

Romualda Stragienė
Romualda Stragienė
© Asmeninins albumas

„Nuo pernai sveikata yra numeris vienas tema ir dar kurį laiką išliks. Visi pamatėme, kaip sveikata yra svarbu ir labiausiai, ko nenorėjome, tai patekti į ligoninę. Žmonės pradėjo atidžiau žiūrėti, ką valgo, ką tepasi ir panašiai. Sveikatos tema paskui save patempė ir tvarumo temą“, – pastebėjimais dalijosi gamybinės įmonės vadovė.

Pasiteiravus, ar galima išskirti, kad visgi žmonės atidesni ekologijai ir tvarumui tose prekių kategorijose, kurios labiau turi sąlytį su žmogaus kūnu (pvz. dantų pasta), R. Stragienė teigė, kad žmonės iš ekologijos pusės atidžiau kreipia dėmesį į tai, ką deda į burną ar ant odos. Tam, kas yra nuplaunama, kol kas skiriama mažiau dėmesio.

Vištos ir kiaušinio klausimas

Tvarios produkcijos kelią pasirinkusios bendrovės „Auga Group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas, užklaustas, ar noras eiti tvarumo link grįstas vartotojų spaudimo, ar konkurencinės aplinkos, teigė, kad tai yra tos paties srities klausimas kaip, kas buvo pirmą – višta ar kiaušinis.

„Žinoma, niekas neabejoja, kad vartotojai reikalauja tvarumo. Apklausos, kurias teko matyti, rodo, kad apie 70 proc. žmonių teigia, kad tvarumo kriterijai daro įtaką jų pasirinkimui. Tačiau įdomu, tai, kad verslo atstovai panašiose apklausose yra skeptiškesni vartotojų atžvilgiu ir sako, kad vartotojai neperka tokių prekių, neva nėra poreikio. Bet mes matome, kad poreikis yra ir bus, kas rinkoje tuo gali pasirūpinti“, – komentavo jis.

Kad tvarumas nėra vien mada ar rinkodaros sprendimas, G. Judzentas įsitikinęs ir dėl besikeičiančios teisinės aplinkos, ES pasirinkto Žaliojo kurso strategijos.


Kaip rodo „Delfi Apklausos“ atliktas tyrimas, visgi gyventojai daugiau dėmesio ekologijai ir tvarumui skiria tose prekių kategorijose, kur galima jausti labai aiškų ir tiesioginį poveikį sveikatai. Ar visuomenė dar nemaišo tvarumo vien su poveikiu sveikatai?

„Mūsų apklausos ir rodo, kad žmonėms, renkantis tvarius ir ekologiškus produktus, vis dar pirmoji priežastis yra savanaudiškas sveikatos motyvas. Žinoma, tai yra savanaudiška gerąja prasme. Visgi antroji priežastis yra tai, kad galvojama apie poveikį aplinkai, kiek išmetama kenksmingų dujų, kaip alinamas dirvožemis. Ir šio kriterijaus svarba auga“, – atsakė G. Judzentas.

Gediminas Judzentas
Gediminas Judzentas
© Bendrovės nuotr.

Pasak jo, būtent Skandinavijos šalys yra tos, kuriose poveikis aplinkai priimant sprendimus pirkti turi daug didesnę reikšmę: „Lietuva yra kažkur viduryje ir gal dar to savanaudiško motyvo yra daugiau. Bet matome, kad su nauja karta vis stiprės ir antrasis motyvas. Nauji vartotojai savo pinigine balsuos už tvarius produktus ne tik sveikatos, bet ir aplinkosaugos prasme“.

Pokytis ateina ir per įmones

Sustain Academy“ bendraįkūrėja, darnaus vystymosi ekspertė Ieva Kazakevičiūtė tiki, kad pokyčiai įmonėse dėl tvarumo vyksta dėl skirtingų šalių spaudimo – vartotojų, investuotojų, klientų, partnerių, tačiau kartu nenuvertina ir pačių įmonių galios siekiant pokyčių.

„Turime nepamiršti, kad didžiosios organizacijos turi didelę galią visuomenei ir tokiu būdu gali ne tik skleisti tvarumo žinutes, bet padėti joms pasiekti platesnius vandenis. Sakyčiau, kad tai yra užburtas ratas“, – kalbėjo ji.

Visgi, pasak tvarumo ekspertės, neapsieinama šioje srityje ir be konkurencijos tarp įmonių: „Manau, kad konkurencinis pranašumas tvarumo kontekste yra vienas iš faktorių, verčiančių organizacijas judėti tvarumo link. Tvarumo atneštas papildomas pelnas konkurentus žinoma motyvuoja užsibrėžti panašius ar aukštesnius tikslus. Tačiau aš visgi manau, kad vartotojų ir visuomenės spaudimas yra pagrindinė varomoji jėga organizacijų tvarumo iniciatyvose“.

Ieva Kazakevičiūtė
Ieva Kazakevičiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.

I. Kazakevičiūtė kartu pastebi, kad pasaulinės tendencijos į Lietuvą atkeliauja šiek tiek pavėluotai. Kaip pavyzdį, ji paminėjo „zero waste“ iniciatyvas. Dar 2019 m. pradžioje Jungtinėje Karalystėje veikiantys „Morrisons“ ir „Waitrose“ prekybos tinklai buvo pirmieji šalyje, kurie nusprendė išbandyti prekybą nepakuotomis švaros ir higienos prekėmis. Tuo metu Lietuvoje vos tik prieš kelis mėnesius „Rimi“ žengė pirmuosius žingsnius imantis tokių sprendimų.

„Tikiu, kad su laiku tvarumas tampa vis svarbesnis aspektas renkantis vieną ar kitą prekę, tačiau iš darbo su užsienio rinkomis galiu pasakyti, kad nors ir tvarumas atrodo svarbi sudedamoji dalis, kaina didžiajai visuomenės daliai vis dar yra svarbiausias aspektas priimant pirkimo sprendimą“, – akcentavo pašnekovė.

Pasiteiravus, nuo ko turėtų pradėti žengti pirmuosius žingsnius įmonės, norinčios eiti tvarumo keliu, I. Kazakevičiūtė patarė pirmiausia atlikti tvarumo auditą organizacijos viduje, kuris padėtų identifikuoti savo poveikio sritis, o tuomet, susidėliojus strateginį planą, judėti į priekį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.0000

Startuolių išradingumui nėra ribų: pardavinėja „karvių kreditus“ (11)

Vienas Europos startuolis pradėjo pardavinėti anglies dioksido kreditus galvijams , šeriamiems...

6 Buffetto patarimai, kaip apsaugoti finansus per pandemiją (8)

Didžiuliame jo konglomerate „ Berkshire Hathaway Inc.“ ši pandemija „neigiamai atsiliepė...

Šis miestas pernai pasipildė 33 milijardieriais (27)

Pekine šiuo metu gyvena daugiau milijardierių negu bet kuriame kitame pasaulio mieste. Taip teigti...

Technologijų milžinės keičia gaidelę dėl nuotolinio darbo (102)

Trečiadienį, kovo 31 d., „ Google “ žmogiškųjų išteklių vykdomoji viceprezidentė Fiona...

Top30. Lietuviško verslo dinastijose – vis nauji vardai (60)

Verslus nepriklausomoje Lietuvoje kūrę jo pionieriai vienas po kito visą ar dalį atsakomybės...

Top naujienos

Anykščių r. neaiškios kilmės koronaviruso atmaina užsikrėtė ir paskiepyti: vicemeras dėsto kitokius skaičius

Antradienį pranešta apie anykštėnus užsikrėtusius dar nežinoma koronaviruso atmaina. Radus...

Beprotiškai ilgas karantinas nepraėjo be pasekmių: beveik pusė Lietuvos gyventojų ant pavojingos ribos (326)

Beveik pusės Lietuvos gyventojų psichologinė gerovė antrosios COVID-19 bangos metu yra tokia,...

Valstybės skola auga, bet būtinų mokesčių pakeitimų su tuo nesieja: dėl grąžinimo mato tik vieną pavojų (97)

Nors valstybės skola praėjusiais metais didėjo kiek daugiau nei 11 proc. ir pasiekė 47,3 proc....

Privalomasis šokis ant Daukanto aikštės grindinio: ar Vilnius dar tiki čiuožėjų ašaromis? (61)

„Būtų nuostabu, jei Lietuva galėtų mumis didžiuotis. O kol kas galiu tik kukliai viltis...

Čmilytė-Nielsen apie darbingo amžiaus didinimą iki 72 metų: reikia atskirti du dalykus (16)

Komentuodama Europos Komisijos siūlymą Lietuvoje ilginti darbingą amžių iki 72 metų, Seimo...

Maskva po Čekijos užmojų išsiųsti visus rusų diplomatus: puikiai suprantat, kas laukia (158)

Čekijos politikai puikiai supranta, kad Maskva reaguos į jų veiksmus, skirtus dvišalių...

The Economist | D+

Nuo šio posto priklausys visos ES ateitis: dėl Merkel vietos vyksta tikras karas – rinkimai bus visiškai kitokie

„Mano vieta – Bavarijoje.“ Paklaustas, ar po rugsėjo mėnesio rinkimų, kai Angela Merkel...

Princas Philipas nenorėjo didelių laidotuvių, bet jau suplanuota, kad mirus karalienei Elžbietai II viskas bus gerokai kitaip (31)

Visas pasaulis gedi karalienės Elžbietos II vyro princo Philipo , kuris mirė balandžio 9 d.,...

Beveik 50 metų praskraidę lėktuvų pilotai – apie vieną pavojingiausių oro uostų ir nepamirštamą skrydį virš Everesto (2)

Balandžio pradžioje, po 47 metų prie komercinių skrydžių šturvalo, paskutinį kartą su „...

Žaliajame bitkoinų rojuje baigia išsekti perteklinė elektros energija (37)

Šiaurės regionas praranda pranašumą žaliojoje bitkoinų kasyboje kaip tik tada, kai pramonė...