Teigiama, kad viršpelnio mokesčio taikymui nacionaliniu lygiu reikia tinkamai pasiruošti, o to nepadarius gali nukentėti Lietuvoje planuojami įgyvendinti vėjo ir saulės energetikos projektai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Rugsėjo pabaigoje vykusiame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje buvo nuspręsta apmokestinti ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas, nustatant 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos lubas.
Toks reguliavimas įsigalios nuo šių metų gruodžio 1 d., o ES valstybės narės pačios turi priimti sprendimus, kokias priemones taikyti nacionaliniu lygmeniu. Tai apima galimybę diferencijuoti technologijas, nustatyti didesnę pajamų ribą ar naudoti priemones, kurios dar labiau ribotų rinkos pajamas.
Laukiama informacijos iš institucijų
Edgaras Maladauskas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) laikinasis direktorius, atkreipia dėmesį, kad šalims narėms jau iki gruodžio 1 d. reikia priimti sprendimus dėl viršpelnio mokesčio taikymo, tačiau informacijos, kaip tai bus įgyvendinama Lietuvoje šiuo metu dar nėra.
Anot jo, LVEA taryba jau kreipėsi į Energetikos ministeriją, siūlydama, kad visos elektros gamintojų, kurie patenka į įsigaliosiantį ES reguliavimą, pajamos, gaunamos virš viršutinės pajamų ribos, būtų leidžiamos naudoti per tą patį laikotarpį investuojant jas į papildomą atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių plėtrą. Tokios pajamos tuomet būtų apskaitomos, tačiau nesurenkamos.
„Taip pat atkreipėme dėmesį į sprendimo riboti viršpelnius sukuriamą riziką gamintojų sudarytoms ilgalaikėms elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartims (angl. Power Purchase Agreement, PPA). Apribojus rinkos pajamas, pasikeis šių sutarčių su galutiniais vartotojais turinys dėl fiksuotų kainų. Tai turėtų būti įvertinta svarstant dėl reguliavimo įgyvendinimo Lietuvoje. Laukiame institucijų sprendimo, vėjo energetikos sektoriui yra svarbus aiškumas“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas E. Maladauskas.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, svarbu užtikrinti, kad Lietuvoje taikomos priemonės nestabdytų ir nepakenktų planuojamiems plėtoti vėjo ir saulės energetikos projektams.
„Svarbu, kad Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu priimami sprendimai nestabdytų atsinaujinančios energetikos plėtros. Vertinti vien tik bendrąsias pajamas gaunamas iš elektros energijos pardavimo yra ydinga. Reikia matyti pilną paveikslą: PPA sutartis, balansavimo kaštus, įmonių grupių struktūras, viršpelnio mokesčio apskaitos periodiškumą ir kitas dedamąsias“, – teigia M. Nagevičius.
Tikisi, kad ilgalaikės sutartys nebus paveiktos
Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ vadovas Knudas Erikas Andersenas teigia palankiai vertinantis Europos energetikos ministrų sprendimą skubiai spręsti išaugusių energijos kainų problemą. Bet, anot jo, neramina kaip šio sprendimo įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu atsilieps PPA sutartims.
„Labai svarbu yra tai, kaip Lietuvos valdžios institucijos nuspręs taikyti pajamų ribą elektros gamintojams. Mes, kaip ir daugelis rinkos atstovų, norime būti tikri, kad PPA sandorių rinka nebus be reikalo paveikta, kadangi tai gali turėti rimtų pasekmių naujų žaliosios energijos projektų plėtrai ateityje“, – sako K. E. Andersenas.
„European Energy“ į Lietuvoje plėtojamus vėjo ir saulės energijos parkus jau yra investavusi per 430 mln. eurų. Iki 2025 m. kompanija Lietuvoje planuoja įgyvendinti projektų, kurių bendra galia sieks daugiau nei 1800 megavatų, o bendra investicijų suma perkops 1,6 mlrd. eurų.
„Mūsų projektai yra įgyvendinami ilgalaikių PPA sutarčių pagrindu, kuomet elektros kaina fiksuojama 10-iai ar daugiau metų. Jeigu viršpelnio mokesčio įgyvendinimui nebus tinkamai pasiruošta ir jis darys įtaką ilgalaikėms sutartims, tai reikšmingai atsilieps mūsų projektų finansiniams modeliams. Tokiu atveju, tikėtina, kad projektus mums tektų atidėti“, – teigia K. E. Andersenas.
Pasak jo, „European Energy“ Lietuvos valdžios institucijoms jau pristatė savo pasiūlymus dėl ES reglamentavimo įgyvendinimo nacionaliniu lygiu.
„European Energy“ yra pasaulinė atsinaujinančios energetikos kompanija, veikianti 24-iose valstybėse, tarp jų – Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Italijoje, Brazilijoje bei JAV. Bendrovėje dirba daugiau nei 500 darbuotojų, o jos pajamos 2021 metais siekė 328,7 mln. eurų.
