2024-ųjų tendencijos darbo rinkoje – ko darbuotojai gali tikėtis šiemet

Per pastaruosius kelerius metus įmonių, kaip darbdavių, pasaulis itin pasikeitė – į darbo rinką įžengė Z kartos atstovai, kurie į darbo kultūrą įnešė naujų vėjų, sparčiai tobulėjo dirbtinis intelektas, o darbą biuruose keitė hibridinis arba nuotolinis darbas. Kokių tendencijų tikėtis 2024 m., pasakoja ekspertės.

„Kiekvieni metai atneša naujas tendencijas, kurias dažniausiai diktuoja potencialūs darbuotojai, o darbdaviams bei vadovams prie jų tenka prisitaikyti. Visgi, šiemet bus pastebimas lankstaus darbo poreikis, kurį siūlo vis daugiau įmonių. Be to, naujų požiūrių atneš ir tobulėjantis dirbtinis intelektas“, – pranešime žiniasklaidai sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Hibridinis darbo grafikas – naujas standartas

Nors pernai buvo pastebimas nuotolinio darbo poreikis, visgi, anot E. Staniulionės, 2024 m. matysime, kad dėmesio centre – hibridinis darbo modelis.

„Darbuotojams itin patogu dirbti nuotoliu, tačiau vis daugiau įmonių pastebi, kad toks modelis turi didelę įtaką darbo kultūrai – mažėja socialinių kontaktų, prarandamos biure gyvavusios tradicijos, todėl tampa sunkiau susitelkti bendram tikslui. Šiemet matysime, kad vis daugiau organizacijų sieks atrasti aukso vidurį ir savo veiklai tinkamiausią darbo modelį – kiek dienų bus dirbama biure, o kiek – namuose ar kitoje vietoje“, – aiškina ekspertė.

Dėmesys darbuotojų komfortui

Šiuo metu pastebima tendencija, kad darbuotojai pradeda atskirti, kada reikia pailsėti nuo darbo. Pasak „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovės, 2024-aisiais darbuotojai daug dėmesio skirs savo komfortui darbo vietoje.

„Užtikrinti, kad komandos nariai reguliariai naudotųsi atostogomis – raktas į laimingus ir sveikus darbuotojus. Visgi, kad laisvas laikas būtų kuo naudingesnis, svarbu visapusiškai suprasti jo naudą ir skatinti komandos narius planuoti poilsio dienas“, – tvirtina E. Staniulionė.

Prasmingas darbas – prioritetų sąrašo viršuje

Tikėtina, kad šiais metais darbuotojai bus linkę orientuotis į tokį darbą, kuris jiems yra prasmingas. Tai gali reikšti, kad jie paliks dabartinę įmonę, jei supras, kad nesutampa asmeninės ir darbovietės vertybės. Anot E. Staniulionės, tokia praktika naudinga tiek darbuotoju, tiek darbdaviui.

„Jei komandos narys nemato prasmės savo dabartinėse pareigose, natūralu, kad jis bus mažiau įsitraukęs į savo užduotis ar pačią įmonės veiklą. Tokiu atveju, prasmės ieškojimas kitoje organizacijoje itin naudingas abejoms pusėms – darbuotojas naujoje bendrovėje taps laimingesnis, o buvusioje įmonėje atsilaisvins vieta naujam motyvuotam ir įsitraukusiam kolegai“, – sako Staniulionė.

Kaip teigia Sofija Čelutkienė,„Hostinger“ žmogiškųjų išteklių vadovė, darbuotojai vis labiau tikisi prasmės ir gerovės mainais į savo pastangas. Ši tendencija neaplenkia ir Lietuvos – susiduriant su darbuotojų trūkumu, tampa itin svarbu, kokią asmeninę ar organizacinę prasmę žmogui gali pasiūlyti darbdavys.

„Žinoma, tai labai priklauso nuo to, kas pačiam žmogui prasminga – vieniems tai galimybė spręsti pasaulines problemas, kitiems – veikti klientų labui ir padėti siekti sėkmės jiems, kai kuriems – tai galimybė sukurti pasaulinio lygio verslą Lietuvoje, sparčiai tobulėti bei augti“, – sako Čelutkienė.

Tyrimai rodo, kad 58 proc. darbuotojų prasmė darbe yra esminis kriterijus apsisprendžiant likti esamoje darbo vietoje ar ją keisti (Metlife, 2023 m.). Taip pat prasmės pojūtis darbe siejamas su geresne sveikata, gerove, įsitraukimu bei produktyvumu.

Dirbtinis intelektas ne tik greitesniam darbui

Pernai beveik visas sritis sudrebino patobulėjęs dirbtinis intelektas, kuris pakeitė tradicinius metodus ir padėjo užtikrinti greitesnį bei efektyvesnį darbą. E. Staniulionės teigimu, dirbtinis intelektas niekur nedings ir šiemet.

„Ši technologija neabejotinai pakeitė ne tik darbo procesus, bet ir pačią įdarbinimo sritį. Tikėtina, kad vis daug įmonių naudosis dirbtiniu intelektu ne tik kaip procesų automatizavimo įrankį, bet ir pasitelks jį priimant sprendimus ar atliekant pažangią analizę. Šiemet savo darbą itin palengvins tie, kurie dirbtinį intelektą įdarbins kaip pagalbininką“ – pasakoja E. Staniulionė.

„Analitinių kompetencijų gilinimas – nepamainomas personalo profesionalams, norintiems išlikti kompetentingais ir patikimais verslo partneriais. Dar vienas svarbus elementas, be kurio neapsieis personalo valdymo specialistai – automatizavimas, kurį įgalina technologijų pažanga. Darbuotojams tai leidžia turėti geresnę patirtį, o personalo valdymo profesionalams – nukreipti savo laiką ir pastangas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias veiklas“, – antrina Čelutkienė.

Kad vadovas netaptų priežastimi keisti darbovietę

Anot E. Staniulionės, šiemet bus ypač pastebimas sąmoningo valdymo poreikis.

„Vienas pagrindinių vadovų iššūkių – kaip užtikrinti, kad jų komanda rodytų puikius rezultatus, tačiau kolegoms suteikti savotišką laisvę – jų neperspausti ir nekontroliuoti kiekviename žingsnyje. Darbuotojų poreikis komfortui itin auga, todėl šis iššūkis šiemet tik stiprės“, – sako ekspertė.

Ji priduria, kad vadovai turės išmokti suderinti patogias ir nevarginančias darbo sąlygas komandos nariams, bet ir tuo pačiu nenukrypti nuo pagrindinio tikslo – užtikrinti kuo geresnius rezultatus ir sėkmingai deleguoti darbus.

Kaip pastebi Sofija Čelutkienė, „Google“ atliktas tyrimas „Oxygen“ parodė, kad geras vadovas užtikrina
darbuotojų išlaikymą, didesnį pasitenkinimą darbu ir gerą karjeros bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Tyrime akcentuojama, kad puikūs vadovai geba puikiai įgalinti žmones, domisi jų gerove, yra produktyvūs, padeda siekti karjeros ir turi aiškią komandos viziją.

„Svarbi tendencija – tęstinis ir nuoseklus darbuotojų ugdymas, kadangi jie į organizaciją atsineša labai įvairias patirtis. Tiek rinkos tyrimai, tiek įmonėje atlikta studija įrodo, kad patyrusius ir ambicingus darbuotojus motyvuoja dirbti su aukštos kompetencijos kolegomis, iš kurių galima mokytis, kurie siekia rezultatų ir kuriems svarbus prasmingas darbas“, – teigia ekspertė.

Specialistė neabejoja, kad 2024 m. toliau augs aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesionalų poreikis.