Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas vėl atvėrė bylą, kurioje vienas iš „Čili Holdings“ įkūrėjų Linas Tadas Karosas ir buvęs įmonės darbuotojas Saulius Svitojus kaltinami bandymu papirkti bendrovės „GCW“ bankroto administratorių Artūrą Laucių. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu surinko įrodymų, kad kaltinamieji bankroto administratoriui pasiūlė 30 tūkst. Lt kyšį. Kaltinamieji buvo sulaikyti 2012 m. rugpjūčio pradžioje.
Verslininkas T. Karosas pirmame bylos nagrinėjimo posėdyje tikino, kad visa istorija buvo provokacija. Prieš antrą posėdį verslininkas pareiškė, kad per laiką nuo pirmo posėdžio buvo vėl pareikalauta pinigų.
„Po pirmo posėdžio su šia byla susiję asmenys prašė, reikalavo pinigų, prašydami jų už tai, kad būtų teigiamai pabaigta šita STT byla. Dėl to, mes kreipėmės į tą patį STT, pranešdami apie tai ir paradoksaliausia tai, kad STT apsiribojo tuo, kad paskambino telefonu tuos pinigus prievartavusiam asmeniui, klausdami, ar tu blogą ką nors darai. Kai jis atsakė, kad ne, STT tyrimą baigė“, - prieš teismo posėdį kalbėjo T. Karosas.
„Akivaizdu, kad yra dvigubi standartai, medžiagą pateiksime teismui ir pažiūrėsime, kaip teismas vertins“, - savo nuomonę išsakė verslininkas.
Pasak T. Karoso, šioje istorijoje dominuoja verslininkas Ramūnas Autukas, kuris neva nusitaikė pasipelnyti iš šiuo metu vykstančios bylos: S. Svitojus sulaukė skambučio iš R. Autuko ir pakvietimo susitikti. Susitikimo metu R. Autukas, kaip teigiama T. Karoso išplatintame laiške, susitikimo metu parodė savo išmaniajame telefone surašytą pasiūlymą, kurio esmė R. Autukui sumokėti 200 tūkst. Lt ir atsisakyti priteistų 90 tūkst. Lt mainais už tai pažadant, kad bus panaikinti visi areštai „LTk Capital“ įmonėms, kurio savininkas yra T. Karosas, bankroto administratorius atsisakys pretenzijų, prokuratūra nebespaus, o kreditorinis reikalavimas bus perleistas, kam reikia. Teigiama, kad šis susitikimas yra užfiksuotas vaizdo kamerų.
Po šio susitikimo S. Svitojus, T. Karoso pasakojimu, kreipėsi į STT pareigūnus, pateikdamas visą informaciją. Tačiau po kelių savaičių buvo gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
R. Autuko ir T. Karoso keliai susikirto dagiau kaip prieš 10 metų, kai R. Autukas pradėjo dirbti vienoje iš įmonių direktoriumi. Kilus finansiniams nesutarimams prasidėjo bylinėjimaisi teismuose, kuriuose A. Autuką atstovavo advokatas M. Kazlauskas.
T. Karosas tiki, kad šie asmenys nusitaikė pasipelnyti iš UAB „GCW“ bankroto bylos. „Ekspertų grupė“, kuri, T. Karoso teigimu, yra susijusi su minėtu advokatu, nusipirko skolą, tapo vienu iš kreditorių ir užpylė „LTk Capital“ įmones ieškiniais. Verslininko teigimu, S. Svitojus buvo sulaukęs iš advokato ir jo kolegos pasiūlymo susimokėti 0,8 mln. Lt už tai, kad „Ekspertų gurpė“ atsiimtų savo ieškinius. Sulaukta ir vėliau panašių pasiūlymų. Kaip teigia T. Karosas, 2013 m. kovo 25 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto organizuoto nusikaltimo tyrimo valdybą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės turto prievartavimo, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Trečiadienį bylos nagrinėjime, kuriame kaltinimai mesti T. Karosui, turėjo liudyti minėtas R. Autukas, tačiau į bylos nagrinėjimą jis neatvyko.
Nesikreipė į teisėsaugą, nes nenorėjo galvos skausmo
Posėdžio metu duodamas parodymus kaltinamasis T. Karosas pasakojo, kad apie bankroto administratorių A. Laucių sužinojo, kai jam paskambino buvusios žmonos sesers vyras, kuris paminėjo, kad yra toks bankroto administratorius, kuris norėtų susitikti susipažinti su T. Karosu, nes yra kažkokių problemų.
„Aš atsakiau, kad nedalyvauju tokiuose dalykuose ir man pagalbos nereikia. Pasirodo, tas veikėjas ir yra Laucius“, - teisme kalbėjo verslininkas.
Kaip toliau pasakojo kaltinamasis, su A. Lauciumi jis akis į akį susidūrė, būdamas biure. T. Karoso pasakojimu, prie jo priėjo S. Svitojus ir pasakė, kad yra atvažiavęs A. Laucius.
„Ateinu ir tada matau nepažįstamą žmogų, suprantu sąsajas su Savicku (buvusios žmonos sesers vyru – red.), kad jis bando būti mano pažįstamas“, - pasakojo T. Karosas.
Pasak verslininko, bankroto administratorius klausė, kaip verslininkas ir atstovas gali atsidėkoti.
„Kadangi tylim, jis ant lapuko parašo skaičius ir tyli. Pokalbio nevysto. Tuo tas pokalbis ir pasibaigė, o paskui paaiškėjo, kad jis tokiu būdu provokavo duoti tuos pinigus, provokavo įkalbėti mus siūlyti jam tuos pinigus“, - teigė T. Karosas.
Verslininkas pasakojo, kad išėjus bankroto administratoriui jis su S. Svitojumi aptarė įvykusį susitikimą, kuris pasirodė įtartinas ir sudėtingas.
Teisėjui pasiteiravus, ar po tokio susitikimo nekilo verslininkui minčių kreiptis į teisėsaugą, T. Karosas sakė: „Atėjo mintis, bet mes esame verslininkai ir nenusiteikę dalyvauti visuose teisminėse procedūrose, nes mums tai yra sudėtinga. Tada vertini – arba eiti ir kreiptis, turėti galvos skausmą arba paprastuoju būdu atiduoti pinigus. Tokiu principu ir pas mus išėjo“.
Kad S. Svitojus sumokėjo A. Lauciui 15 tūkst. Lt, T. Karosas teigė sužinojęs tik iš STT pareigūnų, kai buvo sulaikytas. A. Lauciaus verslininkas taip pat, jo teigimu, nebuvo sutikęs iki teisminių procesų.
T. Karosas pirmame bylos nagrinėjimo posėdyje bylą pavadino provokacija, kurią neva inicijavo bankroto administratorius A. Laucius, prašęs susimokėti už sklandžiai vykstantį įmonės bankrotą.
Prokuroras: kyšis buvo pasiūlytas
Vilniaus apygardos prokuroras Giedrius Tarasevičius, paklaustas, kaip vertina T. Karoso pareiškimus, jos verslininkas buvo provokuojamas duoti kyšį, teigė: „Turiu savo nuomonę dėl susidariusios situacijos, kuri aiškiai skiriasi su T. Karoso nuomone, ir aš manau, kad provokacijos šioje vietoje nebuvo. Remiuosi tam tikrais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Tie duomenys teisingi ar neteisingi, ar leistina tvarka surinkti, ar padaryta pažeidimų, įvertins teismas“.
Prokuroro teigimu, kyšis buvo pasiūlytas, o ne jo reikalauta. Komentuoti, ko buvo prašoma už kyšį, G. Tarasevičius nenorėjo.
„Tai įrodinėtinos aplinkybės, kurias reikia įrodyti šioje byloje, - sakė jis. - Tai buvo pasiūlymas kyšio iš esmės už tokius sprendimus, kurie nurodomi vėliau pareikštuose įtarimuose ir kaltinimuose“.
Komentuodamas prieš pat teismo posėdį T. Karoso išsakytus kaltinimus, kad kyšio buvo vėl reikalaujama po pirmojo teismo posėdžio, prokuroras teigė, kad apie šiuos faktus jis išgirdo pirmą kartą.
„Nesu girdėjęs nei apie jo kreipimąsi į STT, nei apie tuos dalykus, apie kuriuos jis yra kreipęsis į STT, jei yra kreipęsis. Mano vertinimu, tai būtų visai ne šios bylos dalykas“, - sakė G. Tarasevičius.
S. Svitojus: sumokėjo kyšį savo ir skolintais pinigais
Duodamas parodymus S. Svitojus prisipažino, kad per du kartus A. Lauciui perdavė 30 tūkst. Lt. Pirmą kartą, jo teigimu, - bankroto administratoriaus biure, antrą – savo darbo vietoje.
„Manau, kad šioje situacijoje aš buvau įspaustas į kampą ir provokuojamas. Taip, aš pinigus perdaviau, bet tikrai jų nesiūliau, - teigė S. Svitojus. - Nusprendžiau, kad sumokėsiu ir bus lengviau [...] Aš sumokėjau, nes taip pat įmonėse turiu akcijų ir man svarbus verslas“.
Verslininkas taip pat kaltinamas kurstymu klastoti dokumentus.
„Dokumentų atsiradimo iniciatyva yra A. Lauciaus pasiūlymas, o jis pats jų paruošti tiktai negalėjo“, - gynėsi kaltinamasis.
S. Svitojus pasakojo, kad pirmą kartą 15 tūkst. Lt A. Lauciui perdavė iš savų pinigų, o antrą kartą pasiskolinęs iš gero draugo Vaido Strolės. DELFI primena, kad 2013 m. vasario-gegužės mėnesiais Vaidas Strolė vadovavo „Čili Holdings“ bendrovei.
Prokuroras pasiteiravo, iš kur atsirado S. Svitojaus darbo vietoje rasti užrašai popieriuje „ko mums iš jo reikėtų“, „ką mes galime pažadėti padaryti“. Kaltinamasis teigė, kad šiuo užrašus padarė po to, kai „tiesiog svarstė, ar už tai jam mokėti pinigus“.
Prokurorui taip pat klausimų kilo, kodėl nuvykęs pas A. Laucių S. Svitojus prašė išeiti iš darbo kabineto ir bendrauti koridoriuje. Tačiau ir čia kaltinamasis teigė taip elgęsis, nes įtarė galimą provokaciją.
Posėdžio pabaigoje kaltinamųjų advokatai paprašė byloje esančių garso įrašų ekspertizės. Ar ji bus atliekama, teisėjas paskelbs pirmadienį.
