„Vis didesnės dalies mūsų dėmesio sulaukia elektroniniai arba internetiniai prekių ženklai. Tai – tokie prekių ženklai, kaip „Google“, „Microsoft“, kurie mums pateikia ne tik vieną ar kitą paslaugą, bet apskritai visą paslaugų ir produktų rinkinį. Vartotojai vis labiau pradeda vertinti tokius prekės ženklus“, – LRT Radijui sako A. Grigorjevas.
Jo teigimu, dėl to mes ir iš kitų prekės ženklų pradedame reikalauti, kad jie nereikalautų mūsų laiko, o kaip tik padėtų jį taupyti, padėtų organizuoti kasdieninį gyvenimą. Vartotojai, anot A. Grigorjevo, linkę rinktis prekės ženklą ne dėl patrauklios kainos ar savybės, bet dėl to, kad jis leidžia skirti daugiau dėmesio kažkam kitam.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad kai kurių prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, ženklus veikia dvi tendencijos. Viena iš jų – didėjantis prekės ženklų skaičius, dėl kurio vartotojams tampa vis sunkiau atskirti, kuo viena prekė yra geresnė už kitą.
„Rinkdamasis vieną, o ne kitą pieną iš tikrųjų ką nors prarandu? Ar tai – tik kainos skirtumas? Jeigu tai – tik kainos skirtumas, vartotojas gali labai lengvai vieną dieną rinktis vieną produktą, kitą dieną – kitą. Jis nejaus jokio nuostolio“, – tvirtina A. Grigorjevas.
Pasak specialisto, vyrauja ir antroji tendencija – prekės ženklai turi pateikti kažką unikalaus, kad vartotojas pajustų nuostolį, rinkdamasis kitą prekę. Tai veikia net ir kasdienius produktus, kurių gamintojai stengiasi pritaikyti vis daugiau inovacijų. A. Grigorjevas pastebi, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau produktų, nors prekės ženklas išlieka tas pats.
N. Klebanskaja: naujoji karta nusiteikusi prieš reklamą
Vytauto Didžiojo universiteto Marketingo katedros docentė Nina Klebanskaja akcentuoja, kad tokioms tendencijoms įtakos gali turėti ir kitokie, nei iki tol vyravę, jaunosios kartos bruožai. Docentės teigimu, vadinamoji Y karta yra nusiteikusi prieš brukamą komercinę reklamą.
„Tai yra naujoji kata, kuri apskritai nelabai tiki autoritetais, turi savo nuomonę. [...] Galų gale – žmonės gali gaut daug daugiau informacijos negu anksčiau, patys ją analizuoti. Tai yra ta karta, kuri sugeba atsirinkti ir pasiimti tai, kas jiems įdomu, naudinga. Taip pat jie labiau tiki savo pojūčiais, negu remiasi kažkieno rekomendacijomis“, – nurodo N. Klebanskaja.
Jos nuomone, Lietuvos yra tik keli geri prekės ženklų pavyzdžiai. Anot LRT Radijo pašnekovės, Lietuvoje dažniau tenka susidurti su prekių vardais, o ne ženklais. „Yra skirtumas, nes prekės vardas yra tas pavadinimas, simbolis, logotipas, spalva, šūkis, o prekės ženklas – asociacija, kurią sukelia prekės vardas. Jeigu įmonės kryptingai dirbtų, turėtų tikrai gerų rezultatų šioje srityje“, – įsitikinusi N. Klebanskaja.
Ji prideda, kad Lietuvos bendrovėms šio tikslo nepavyks pasiekti, jei jos nesistengs pažinti savo auditorijos ir jos poreikių.
