„Suprantu, kad šiandien turbūt visi lauktų atsakymų, kad taip, yra didelių vilčių, jog galėsime pervežti Ukrainos žemės ūkio produktus ar kitas prekes.
Bet aiškiai matome: treti metai iš eilės Ukrainos krovinių srautas Klaipėdoje mažėja ir priežastis viena – yra labai sudėtinga Ukrainos krovinį atvežti į Klaipėdą“, – Delfi laidoje „Verslo tema“ kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A. Latakas.
„Žinome apie siaurą ir plačią (geležinkelio – red.) vėžę, žinome apie kliūtis, esančias prie (Ukrainos-Lenkijos – red.) sienos ir taip toliau“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, Ukraina, net ir karo sąlygomis sugeba eksportuoti palyginti nemažai grūdų.
„Turbūt apie 30 mln. tonų grūdų, bendrai žemės ūkio produktų, yra išvežama iš Ukrainos ir per tuos pačius Ukrainos uostus – Južnij, Čornomorską, Odesą, Renį, taip pat per Konstancą Rumunijoje. Ir kol nebus galimybės lengvai, sklandžiai, be kažkokių pertraukų pristatyti krovinį į Klaipėdą, tai bus labai sudėtinga.
Bet pabrėžiu, kad Klaipėdos uostas tikrai turi galimybių šiandien, labai sumažėjus birių krovinių srautui iš kitų valstybių. Uoste yra keletas bendrovių, kurios trąšų krovą yra persitvarkiusios, įranga pritaikyta, gauti sanitariniai leidimai“, – sako A. Latakas.
Pasak jo, pernai Klaipėdos uoste buvo perkrautas didelis kiekis grūdų: maždaug 30 proc. daugiau nei prieš metus. Jeigu 2022 metais – 3,1 mln., tai 2023 metais – daugiau kaip 4 mln. tonų.
„Tai ir didėjant krovinių kiekiui rezervų yra. Jeigu suskaičiuotume viską, jeigu turėtume labai aiškų srautą, nusistovėjusį srautą, siuntėjus, tai manau, kad Klaipėdos uoste galėtų būti perkrauta birių žemės ūkio produktų iki 12–15 mln. tonų, bendrai, per visas bendroves“, – sako pašnekovas.
„Birių krovinių terminalas, šita įmonė, tai trąšoms jie buvo pasiruošę iki 11 mln. tonų, toliau jie turėjo galimybes didinti ir jų planuose buvo apie 16 mln. tonų trąšų perkrauti vien tik šitame terminale. Aišku, grūdai yra lengvesni (už trąšas – red.) ir reikia daug ką pritaikyti, bet tų pajėgumų Klaipėdoje yra“, – teigia jis.
Ne vien infrastruktūros problema
„Lietuvos geležinkeliai“ 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Vis dėlto susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus, skelbia ELTA.
Pernai rugpjūtį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą yra sustojęs, o tarp priežasčių jis vardijo nepalankias grūdų kainas (neamortizuojančias tranzito sąnaudų), Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomas griežtas krovinių patikras.
K. Navicko teigimu, Europos Komisijai yra pasiūlyta ieškoti „logistikos kompensavimo mechanizmų“ ukrainietiškų grūdų eksportui per Baltijos šalis skatinti.
Mažėjantis Ukrainos grūdų eksportas:
Spalį pranešta, kad Vilnius, Varšuva ir Kyjivas susitarė tranzitu gabenamų ukrainietiškų grūdų veterinarines, sanitarines bei fitosanitarines patikras perkelti iš Lenkijos ir Ukrainos pasienio į Klaipėdos jūrų uostą.
Prezidentas Gitanas Nausėda spalį po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen sakė, kad asignavimas ukrainietiškų grūdų tranzitui per Lietuvą vis dėlto nebuvo pažadėtas.
Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos svetainėje skelbiama, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną, Ukrainos grūdų eksportas buvo labai sutrikdytas. Daugiau kaip keturis mėnesius Rusijos kariniai laivai blokavo Ukrainos uostus Juodojoje jūroje.
Rusijos pasitraukimas
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasaulinėse rinkose labai padidėjo maisto kainos. Ypač smarkiai pabrango grūdai.
Eksporto apimtys padidėjo, o maisto kainos nuolat mažėjo po to, kai Europos Sąjunga (ES) ėmėsi veiksmų, kad nustatytų alternatyvius transporto maršrutus (sausumos solidarumo koridorius, 2022 metų gegužė), o Jungtinės Tautos ir Turkija – kad atblokuotų uostus (Juodosios jūros grūdų iniciatyva, 2022 metų liepa).
Nuo 2022 metų liepos iki 2023 metų liepos įgyvendinant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą iš trijų Ukrainos uostų (Čornomorsko, Odesos ir Pivdenij / Južnij) išplaukė daugiau kaip 1000 grūdų ir kitų maisto produktų pakrautų laivų.
Juodosios jūros grūdų iniciatyvos eksportuojamų prekių pasiskirstymas:
2023 metų liepos duomenimis, pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą eksportuota beveik 33 mln. tonų grūdų ir kitų maisto produktų. Daugiau kaip 50 proc. krovinių sudarė kukurūzai – grūdai, kurių eksportą iš Ukrainos karo pradžioje blokada paveikė labiausiai.
2023 metų liepos 17 dieną Rusija paskelbė pasitraukianti iš iniciatyvos. Iki to laiko 40 proc. Ukrainos grūdų buvo gabenama per Juodosios jūros uostus, o 60 proc.– sausumos transportu solidarumo koridoriais.
Pagal Tarptautinės grūdų tarybos indeksus, Rusijai pranešus, kad ji pasitraukia iš iniciatyvos, kainos vėl pašoko. Kainų neapibrėžtumas išlieka, teigiama ES institucijų svetainėje.
