„Tai buvo mūsų klaida“, – 50 metų jubiliejų po mėnesio švęsiantis T. Karosas pripažino, kad suklydo, kai dėl esą administratoriaus reketo nesikreipė į policijos pareigūnus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį atvertė T. Karosui ir jo bendrovėje anksčiau dirbusiam 40 metų Sauliui Svitojui iškeltą bylą dėl bendrovės „GCW“ bankroto administratoriaus A. Lauciaus papirkimo.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) surinko duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamieji bankroto administratoriui, kuris vykdė vienos iš minėtam tinklui priklausančių ir bankrutuojančių įmonių administravimą, pasiūlė 30 tūkst. Lt kyšį.
Bankroto administratorius yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo.
T. Karosas ir S. Svitojus buvo sulaikyti 2012-ųjų rugpjūčio pradžioje.
Praėjus kelioms dienoms po sulaikymo, verslininkas paskelbė suspenduojanti savo veiklą visose įmonėse kuriose jis ėjo pareigas ar buvo jų valdybose, taip pat – ir „Čili Holdings”. Jis tvirtino, kad prieš jį buvo įvykdyta provokacija.
Tai T. Karosas pakartojo ir prieš teismo posėdį. „Pagrindinis šios provokacijos iniciatorius ir vykdytojas yra bankroto administratorius A. Laucius, kuris bandė reketuoti įmones grasindamas, kad nesumokėję jam, turėsim problemų su bankroto procedūromis“, – teigė jis.
„Iš įvykių sekos ir bylos aplinkybių galima daryti prielaidą, kad A. Laucius buvo „pagautas“ pareigūnų dėl panašių nusikalstamų veiksmų kitose bankroto procedūrose, tada sutiko „bendradarbiauti” su provokacijas organizuojančiais pareigūnais ir įvykdė šią provokaciją“, – aiškino verslininkas.
Prokuroras: perdavė pusę kyšio sumos
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius teismo posėdyje pagarsino, kad T. Karosas ir S. Svitojus siekė, jog bankroto administratorius atsisakytų nuo „GCW“ civilinių ieškinių bendrovių „Vilsarma“ ir „Tokyo“ atžvilgiu bei patvirtintų „Vilsarma“ kreditorinius reikalavimus „GCW“ atžvilgiu,
Prokuroro teigimu, kaltinamieji 2012-ųjų liepos 2-ąją, apie 14.55 val., susitiko su A. Lauciumi „Čili holdings“ patalpose Žalgirio g., kur T. Karosas ir S. Svitojus pasiūlė A. Lauciui 30 tūkst. Lt kyšį už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
„T. y. už tai, kad A. Laucius, kaip „GCW“ administratorius, atsisakytų nuo „GCW“ civilinių ieškinių, pateiktų „Vilsarma“ atžvilgiu 17 tūkst. 647 Lt sumai, 7 mln. 139 tūkst. 516 Lt Lt sumai ir 18 tūkst. 607 Lt sumai, nuo „GCW“ civilinio ieškinio, pateikto „Tokyo“ atžvilgiu 1 mln. 088 tūkst. Lt sumai, bei kad patvirtintų „Vilsarma“ 1 mln. 16 tūkst. Lt dydžio kreditorinį reikalavimą“, - sakė prokuroras.
Jo teigimu, kitą dieną, apie 15 val., S. Svitojus atvyko į A. Lauciaus darbo vietą Laivės pr., kur perdavė 15 tūkst. Lt, pasakydamas, kad tai „yra pusė“ ir patvirtindamas, jog likusi dalis bus perduota po dviejų savaičių, A. Lauciui atvykus į „Čili holdings“ patalpas.
Prokuroras nurodė, kad S. Svitojus bankroto administratorių taip pat kurstė suklastoti dokumentus – atbuline data pasirašyti atsisakymus nuo ieškinių.
T. Karosas teisme sakė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau nepripažįsta kaltinimų. Tuo metu šiuo metu niekur nedirbantis S. Svitojus pareiškė, jog pripažįsta, kad bankroto administratoriui A. Lauciui perdavė pinigus.
„Nors nėra abejonių, kad teisybė nugalės, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad buvęs ir esamas mano pavardės bei su manimi susijusių įmonių paminėjimas šios bylos kontekste daro didelę žalą ir kenkia jų reputacijai – ji irgi bus įvardinta ir bus padaryta viskas, kad prie to prisidėję asmenys būtų atitinkamai nubausti, o žala atlyginta“, – sakė T. Karosas.
Verslininkas pareiškė, kad jo su verslo partneriais valdomos įmonės yra tarp didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje, kasmet į šalies biudžetą sumokantys dešimtis milijonų litų mokesčių.
„Ši provokacija yra tiesioginė žala ne tik mūsų verslo įmonėms bet ir šalies biudžeto pajamoms, mano principo reikalas yra pasitelkti visus tiek materialinius, tiek moralinius resursus ir padaryti viską, kad Lietuvos žmonėms ir kitiems sąžiningai dirbantiems verslininkams nereikėtų patirti panašių nesąmonių, į kokias buvau įveltas aš“, – sakė jis.
T. Karosas ir S. Svitojus sutikuo duoti parodymus pirmieji, tačiau bylą nagrinėjantis teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis nusprendė pirmiausiai apklausti į posėdį atvykusius liudytojus.
Bankroto administratorius: nėra jokios provokacijos, buvau persekiojamas
Pagrindinis šios istorijos herojus, bankroto administratorius A. Laucius teisme pareiškė, kad nebuvo įvykdyta jokia provokacija – T. Karosas ir jo darbuotojas bet kokia kaina siekė, jog būtų atsisakyta ieškinių „GCW“.
Bankroto administratorius teigė, kad pats savo iniciatyva kreipėsi į STT ir pranešė apie jam siūlomą kyšį. „Visi pokalbiai buvo įrašinėjami“, - patikino A. Laucius.
„Vykdžiau „GCW“ bankroto procedūrą, T. Karosas buvo šios įmonės savininkas, o kadangi buvo pareikšti ieškiniai, jis paskambino ir paprašė susitikimo, – sakė jis. – Atsisakiau. Po savaitės paskambino S. Svitojus ir atsiprašinėjo, kad T. Karosas negali susitikti, bet aš vėl atsisakiau – neturiu pagrindo susitikinėti, nes vyksta teisminiai ginčai, o pareikšti ieškiniai yra labai didžiuliai. Kadangi buvo labai prašoma susitikti, pasiūliau susitikti per advokatą – nenorėjau vienas. Vėliau buvau atakuojamas iš visų pusių – rašinėjami skundai, keletą kartų neatsiliepiau į S. Svitojaus skambučius, o spaudimas buvo didžiulis, nusprendžiau paskambinti ir paklausti, ko jis nori iš manęs. Jis pasiūlė atvažiuoti į biurą – tada pasiskolinau įrašymo priemonę, į pokalbį atėjo ne tik S. Svitojus, bet ir T. Karosas. Po šio susitikimo nuvykau į STT, parašiau pareiškimą, perdaviau įrašą, o toliau viskas vyko kontroliuojant STT pareigūnams“.
„Galop aš jų paklausiau, ko jūs norite iš manęs? – teisme pasakojo A. Laucius. – Tada T. Karosas paklausė S. Svitojaus, kiek galime duoti? Ir šis ant lapelio užrašė skaičių 30, o aš dar garsiai pasitikslinau, kas čia, tai T. Karosas dar užrašė tris nulius. Ir pasakė, kad bus 30 tūkst. Lt“.
Bankroto administratorius pažymėjo, kad kitą dieną S. Svitojus į darbą atvežė pinigus. „Jis padėjo pinigus ant stalo, sakė, kad likusią dalį atveš, kai atsistatydinsiu iš bankroto administratoriaus pareigų ir teismui pasirašysiu atsisakymus nuo ieškinių“, – kalbėjo A. Laucius.
Atgaline data pasirašyti dokumentai – iš buvusio teisėjo kompiuterio
Administratorius pažymėjo, kad S. Svitojus visus reikalus paprašė tvarkyti su bendrovės darbuotoju Rolandu, nes pats kažkur išvyksta.
„Paskui kreditorių susirinkime mane nušalino, o kitą dieną paskambino jų atstovas Rolandas ir paklausė, ar jau pasirašiau dokumentus, tačiau jam pasakiau, kad ne, nes situacija pasikeitė – nebuvo tartasi, jog mane nušalins“, – teigė jis.
Administratorius taip pat pažymėjo, kad atgaline data pasirašyti dokumentai buvo atsiųsti iš buvusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo, šiuo metu advokatu dirbančio Marijono Greičiaus kompiuterio.
T. Karoso paklaustas, kodėl į pirmąjį susitikimą nešėsi į dikfotoną, administratorius sakė: „Buvo labai didelis spaudimas, iš jūsų pusės nujaučiau provokaciją, supratau, jog esu ne šiaip sau kviečiamas išgerti arbatos“.
Bankroto administratorius patikino, kad tai buvo pirmas kartas, kai buvo priverstas kreiptis į STT.
„Iki tol buvo daromas spaudimas, jokių veiksmų nedariau, bet kai buvo pasiūlytas kyšis, supratau, jog prieita ta stadija, kai reikia kreiptis“, – kalbėjo A. Laucius.
Bankroto administratorius pažymėjo, kad penkiose bylose iš „Vilsarmos“ ir „Tokyo“ buvo priteista daugiau kaip 15 mln. Lt.
Advokatai atlyginimą turėjo užsidirbti
Šioje byloje teismas apklausė ir advokatus Mindaugą Kazlauską bei Zigmą Pečiulį, kurie atstovavo „GCW“ kreditoriams. „Prieš bankrotą įmonė sudarė sandorius, kurie nebuvo naudingi „GCW“, ir taip sumažino mokumą, todėl ji nebuvo pajėgi atstatyti mokumą, bankroto administratorius siekė, jog būtų panaikinti sandoriai, pritaikant restituciją“, – pareiškė Z. Pečiulis.
Paklaustas, kodėl bankroto administratorius pasirinko būtent jų advokatų kontorą, Z. Pečiulis sakė: „GCW“ buvo beturtė, buvome sutarę, kad gausime honorarus, kuomet į bendrovės sąskaitą įplauks pinigai, matyt, ne visiems tokios sąlygos tiko, todėl bankroto administratorius mus ir pasirinko“.
Finansininkas Artūras Savickas, kurio žmonos sesuo yra buvusi T. Karoso sutuoktinė, teisme sakė, kad jam yra skambinęs bankroto administratorius A. Laucius ir prašęs padėti gauti T. Karoso telefono numerį. Tiesa, A. Savickas telefono numerio administratoriui nedavė.
„Jeigu yra normalus, oficialus reikalas, tegul jis eina per normalias instancijas, o ne kitu būdu ieško – T. Karosas sakė, kad tegul jis eina kur nori“, – A. Savickas teigė, kad verslininkas nesutiko bendrauti su A. Lauciumi.
„O tas pasakymas „kur nori“, ir reiškia, kad aš jam nieko nemokėsiu“, – patikino T. Karosas.
Tuo metu A. Laucius pažymėjo, kad T. Karoso ieškojo dar 2011-aisiais, kai buvo paskirtas bankroto administratoriumi – niekaip nevyko rasti bendrovės direktoriaus, o T. Karosas buvo bendrovės akcininkas.
Kyšininkavimo skandalas palankus tik administratoriui
Ne itin teigiamai apie administratorių A. Laucių teisme atsiliepė ir bendrovėms „Tokyo“ bei „Maisto namai“, kaip kreditorias atstovavęs advokatas M. Greičius, kuriam buvo kilę abejonių dėl jo darbo – administratorius elgėsi netinkamai ir nesąžiningai, kai vienų kreditorių reikalavimus patvirtindavo, o kitų – ilgą laiką pralaikęs stalčiuose nuspręsdavo juos užginčyti.
„Jeigu būtų patvirtinti stambiausi kreditoriai, A. Laucius „GCW“ nebūtų administravęs“, – sakė jis.
Apie tai, kad buvo bandyta papirkti A. Laucių, buvęs Vilniaus apygardos teisėjas teigė išgirdęs per atostogas.
„Kokia yra teisinė logika papirkti administratorių, kuris jau buvo atstatydintas ir šį atstatydinimą buvo belikę tik teismui patvirtinti – logiško atsakymo neradau, tačiau paviešinus tokią informaciją administratorius išliko savo poste – vadinasi, jis yra sąžiningas, bandytas papirkti“, – sakė M. Greičius.
Jis pabrėžė,kad administratorius buvo sau pasiskyręs labai didelę administravimo išlaidų sąmatą. Be to, advokatas paneigė, kad bankroto administratoriui siuntė pasirašyti dokumentus, kuriais buvo siekiama atsiimti teisme pareikštus ieškinius.
T. Karosas savo istoriją lygino su BNS žurnalistų persekiojimu
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas T. Karosas neigė administratoriaus liudijimą ir vis kartojo, kad prieš jį buvo surengta provokacija.
„Blogai, kad tokie atvejai vyksta, jūs patys žinote, kad pradedant nuo gimdyvių ir pereinanti iki lobisto, o baigiant BNS, tokių atvejų yra daugybė – mūsų atvejis labai panašus, jeigu ne analogiškas, – sakė T. Karosas. – Manau, viskas baigsis gerai. Tokios istorijos trukdo dirbti, mes viską padarysime, kad tokie atvejai nesikartotų ir kiti žmonės į tai nepakliūtų“.
Verslininkas teigė, kad „tai nėra vien STT provokacija, bet ir tų asmenų, kurie reketavo“. „O kadangi juos pagavo STT, tai, ką jie reketavo, jie pateikė kaip kyšį“, – dėstė T. Karosas.
Jis pripažino, kad buvo padaryta klaida, jog apie pokalbius su administratoriumi nepranešė teisėsaugininkams. „Tai buvo mūsų darbuotojo klaida, mes esame verslininkai, į tokią situaciją žmogus pakliuvo pirmą kartą – tai pamoka visiems, kad reikia kreiptis, bet ir pareigūnai turėjo matyti, kad tai yra reketas plius provokacija“, – tikino milijonierius.
