- Lietuvoje esate ne kartą buvęs, tiesa?
- Lietuvoje viešėjau dukart, paskutinį kartą 2011-ais. Man nepaprastai patinka būti Lietuvoje, vienais metais svarsčiau galimybę čia praleisti visas vasaros atostogas, gaila, kad nepavyko. Pats esu iš Suomijos, dabar gyvenu Švedijoje, bet kai atvažiuoju į Lietuvą jaučiuosi tarsi namie – tai yra mano pasaulio pusė, jaučiu, kad lengvai suprantu vietos kultūrą, bent jau žmonių elgesį. Antra, man patinka lietuviška virtuvė.
- O jums nepadarė įspūdžio Lietuvos ekonomikos augimas?
- Būdamas ekonomistu prisižiūriu skaičių iki soties, tačiau gražių miestų ir valstybių ne tiek jau daug ir yra. Taigi, gyvenimas man patinka kur kas labiau nei skaičiai.
- Lietuvoje kalbėsite verslininkų auditorijai, kokiomis įžvalgomis planuojate pasidalinti?
- Kalbėsiu apie dabar vykstančią masinę urbanizaciją, kurios efektą, manau, pamatysime po 20-30 metų, kai pasaulį sudarys nebe 200 valstybių, o 600 miestų. Manau, kad 2040 m. apie 80 proc. pasaulio gyventojų bus įsikūrę miestuose, atitinkamai, apie 85 proc. pasaulio ekonomikos bus sukuriama šiuose miestuose.
Dabar kalbame apie greičiausią urbanizaciją žmonijos istorijoje.
Žinoma, tai pakeis politiką, nes mes jau dabar matome, kaip didžiųjų miestų merai tampa tarsi premjerais, nes jie kontroliuoja didžiulę įtaką turinčią teritoriją. Pavyzdžiui, Londonas, šiuo metu generuoja beveik trečdalį Jungtinės Karalystės ekonomikos, o tai yra tik vienas miestas. Matome, kad transformuojasi ir verslas: buvome pripratę prie daugiataučių bendrovių, o dabar matome daugiamiesčių bendrovių formavimąsi, kitaip tariant, jų dėmesio centre – miestai, kuriuose jie nori siūlyti savo prekes ar paslaugas, o ne šalys.
- Turbūt pokyčiai laukia ir žmonių?
- Man labai įdomu, kaip dėl gyvenimo mieste pasikeis žmonių gyvenimo kokybė ir ne kartą yra pastebėta, kad miestas pirmiausiai yra patogus moterims, tad galima tikėtis dar daugiau pokyčių, kalbant apie tokias sritis kaip lyčių lygybė, geresnis išsilavinimas ir panašiai. Jau dabar skaičiuojama, kad du trečdaliai universitetų studentų yra moterys, taigi, bus dar daugiau teisininkių, gydytojų, ekonomisčių ir visa tai lemia urbanizacija, nes kaimiškose vietovėse statistika kiek kitokia.
- Galbūt migravimą į miestus spartina ir gausūs pabėgėlių srautai?
- Pirmiausia, reikia pasakyti, kad iš Sirijos žmonės bėga dėl ten vykstančio karo, tačiau yra ir antroji priežastis, tai – vadinamoji miestų viduriniosios klasės migracija. Ši klasė stiprėja Naujajame Delyje, Damaske ir kitur. Indijoje viduriniosios klasės atstovas per metus gali uždirbti 10 tūkst. JAV dol., yra išsilavinę ir ieško geresnio gyvenimo. Mažiau išsilavinę ir skurdžiai gyvenantys žmonės paprastai nesikelia svetur vien dėl mažesnių galimybių išvykti. Galima sakyti, kad migrantai paspartina urbanizaciją, nes jie galiausiai įsikurs miestuose.
- Jūs sutinkate su Vokietijos ekonomistais, kurie mato migrantų atvykimo naudą?
- Taip, migrantai leis sustiprinti Vokietiją, nors šalis ir dabar yra galinga, galiausiai bus dar galingesnė dėl imigracijos. Atvykėliai skatina ekonomiką, inovacijas ir skatina imtis pokyčių, tad Vokietija pajus daug naudos. Mes teigiamus imigracijos efektus matome Švedijoje jau dabar ir tikimės jų dar daugiau. Atitinkamai ir Lietuvai priimti daugiau pabėgėlių – gera mintis.
- Kartais ekonomistai užsimena apie galimai artėjantį naują ekonominį sunkmetį. Kokia jūsų nuomonė šia tema?
- Pasaulio ekonomika palaipsniui auga, nepaisant Kinijos nuosmukio, neramumų Sirijoje ir t.t. Krizės Europos Sąjungoje kildavo nuolat ir paprastai jos padėdavo išsiaiškinti, kaip geriau suderinti valstybių veiklą. Manau, kad krizė yra normalus reiškinys, nes toks darinys kaip Europos Sąjunga nuo pat sukūrimo negalėjo būti sugalvota tobulai, tad reikia vis naujų sprendimų jos veiklai gerinti.
Galiausiai, nepaisant neramumų prie Rusijos sienos, karo Sirijoje ir Kinijos nuosmukio bendra pasaulinės ekonomikos perspektyva atrodo neblogai. Žinoma, yra regioninių svyravimų, pavyzdžiui, Graikija susiduria su iššūkiais, tačiau tai nėra viso regiono problema.
- Atrodytų, kad krizei pagrindo nėra?
- Iš tiesų yra ganėtinai dramatiškai nusiteikusių kolegų ekonomistų, tačiau gyvenime visuomenės labai retai imasi dramatiškų veiksmų. Net Graikijoje, nepaisant visų permainų ir naujų įsipareigojimų, žmonės eina į darbus, mokyklas, nors šiek tiek turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą. Reikia atsiminti, kad dažniausiai ekonomistai kalba apie esamų ribų pasikeitimus, o ne apie esminius pokyčius.
- Jūs kalbėjote apie tai, kad kai kuriose regionuose, pavyzdžiui, Graikijoje, yra iššūkiu. Kokių matote Baltijos regiono šalių ekonomikų privalumų ir trūkumų?
- Manau, kad Baltijos šalims, taip pat ir Lietuvai, pavyko sėkmingai integruotis į Europos Sąjungos ekonomiką, kuri, reikia priminti, yra didesnė nei JAV. Tad kitu žingsniu yra valstybėms savo ekonomikas paversti tarptautinėmis ir kurti vis daugiau konkurencingų bendrovių. Tam labai svarbu yra skatinti verslumą, kuo daugiau bendrovių turėsite, tuo didesnė tikimybė, kad daliai jų pasiseks. Juo labiau, jei šalis maža, tarptautinių bendrovių reikia dar daugiau. Tradiciškai, tarptautinei bendrovei sukurti reikia 20-40 metų. Pavyzdžiui, „Ikea“ dabar yra daugiau nei 70 metų, tačiau dabar, manau, tokiai bendrovei sukurti pakaktų ir pusės šio laiko. Taigi, Lietuvai šis tikslas yra pasiekiamas.
