G. Šimkus: ekonomika gyvena lūkesčiais
„Akivaizdu, kad pinigų politika atneša savo rezultatus, matome, kad į jokias recesijas nebuvo įžengta, nepaisant nuogąstavimų. Matome, kad infliaciniai procesai suvaldyti ir yra visos prielaidos galvoti apie pinigų politikos aplinką, kuri bus mažiau ribojanti“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G. Šimkus.
„Mano vertinimu, birželis yra tas mėnuo, kada palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – sakė jis.
Anot jo, balandžio ECB valdančiosios tarybos posėdyje palūkanų mažinimas mažai tikėtinas, tad to vertėtų laukti birželį. Šiemet galėtų įvykti keli sumažinimai.
„Tikrai nenoriu kartoti rinkos informacijos, bet tai galėtų būti ne vienas sumažinimas šiais metais. Niekas konkrečiai negali atsakyti šiuo metu. Tai priklausys nuo duomenų ir ar nėra netikėtų siurprizų“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasiteiravus, kada gyventojai ir verslas turėtų tikėtis jiems taikomų palūkanų mažėjimo, jeigu ECB sprendimai bus priimti birželį, teigė, kad poveikis gali būti jaučiamas dar anksčiau.
„Ekonomika veikia lūkesčiais. Reiškia, tie sprendimai, kurių tikimasi, jie jau atsispindi įvairiuose finansų rinkų rodikliuose. Kaip matome iš „Euribor“ - 3 ar 6 mėnesių – jis yra netgi mažiau negu 4 proc. Tai aš manau, kad aiškėjant Europos Centrinio Banko vykdomos pinigų politikos krypčiai į mažiau ribojančią politiką, mes turėtume matyti, – o verslas ir gyventojai pajusti tiesiogiai per savo kišenes, – tą pozityvų poveikį greičiau, negu priimami sprendimai“, – sako LB vadovas.
Tiesa, jis pridūrė, kad rinkų lūkesčiai gali būti pernelyg teigiami ir ilgainiui nepasiteisinti – bet net ir tokiu atveju daro įtaką skolininkams.
„Aišku, yra momentų, kad rinkos optimizmas kartais būna truputį su pertekliumi: ką mes matėme prieš keletą mėnesių, kai rinkos pernai gruodį tikėjosi jau kovo mėnesį tikėjosi sumažinimo. Dabar didžioji svarstyklių pusė persikėlė į birželio mėnesį (…).
Bet iš vidutinio skolininko pozicijos tie rinkos lūkesčiai turėjo pozityvią įtaką, nes tai reiškė mažesnes „Euribor“ palūkanų normas ir, atitinkamai, Lietuvoje, kur dominuoja kintamos palūkanų normos, tai reiškia, – jeigu tuo metu buvo perkainojamos palūkanos, – mažesnes palūkanų normas“, – sakė G. Šimkus.
Naujausi „Euribor“ rodikliai:
Prognozuoja „nuoseklų“ mažėjimą po 25 bazinius punktus
Jo vertinimu, tikėtina, kad palūkanos bus mažinamos kaskart po 25 bazinius punktus (tai yra, po 0,25 procentinio punkto).
„Nėra priežasčių skubėti. Kitaip tariant, duomenys rodo, kad infliacinis spaudimas, kylantis iš darbo užmokesčio, turėtų silpti. Rodikliai rodo, kad darbo užmokesčio augimo tendencija turėtų būti žemyn. (…) Nėra priežasčių manyti, kad tai galėtų būti didesni mažinimai, negu po 25 punktus. Tai gali būti keli nuoseklūs mažinimai po 25 bazinius punktus“, – sako LB valdybos pirmininkas.
Pasak jo, svarbus veiksnys kalbant apie infliaciją, yra verslo pelno dedamoji. Pasak jo, 2022 metais gamintojai ir pardavėjai galėjo sąnaudų augimą perkelti į galutines kainas nemažindami savo pelno maržų. Dabar matyti, kad pelno maržos yra sumažėjusios ir prekybininkai dalį savikainos augimo, darbo užmokesčio augimo sugeria savo pelno sąskaita.
„Tai yra kitas veiksnys, kuris labai svarbus, priklausantis nuo visuminės paklausos. Jeigu staiga atsigautų privatus vartojimas ir tas savikainos didėjimas galėtų būti labiau perkeliamas į galutines prekių ir paslaugų kainas, galėtų paskatinti prekių kainas, bet ne sugeriamas pelno sąskaita, - galėtų paskatinti infliacinius procesus euro zonoje“, – sako G. Šimkus.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažino bazinių palūkanų normų, tad nuo praėjusio rugsėjo naudojimosi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi palūkanų normos lieka, atitinkamai, 4,00 proc., 4,50 proc. ir 4,75 proc.
ECB dar nėra „pakankamai įsitikinęs“ pažanga mažinant infliaciją, ketvirtadienį pareiškė šios institucijos vadovė Christine Lagarde.
„Darome pažangą siekdami infliacijos tikslo (...), bet nesame pakankamai įsitikinę“, – spaudos konferencijoje sakė Ch. Lagarde ir pridūrė, kad „daug daugiau žinosime birželį”, skelbia ELTA.
Daugelis analitikų tikisi, kad pirmą vasaros mėnesį ECB pradės mažinti palūkanas.
Anksčiau Delfi kalbintas „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad rinka matanti 75 proc. palūkanų karpymo tikimybę birželį, o iki metų pabaigos ECB palūkanas iš viso sumažins 3,6 karto (t.y. linkstama prie 4 palūkanų karpymų) po 0,25 proc. punkto.
Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 metais, daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 metais infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 metais – 2 proc., o 2026 metais – 1,9 proc.,
Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį.
ECB ekspertai augimo 2024 metų prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 metais augs, atitinkamai, 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.
