Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sako, kad tai suvienodintų konkurencijos sąlygas importinių ir lietuviškų gėrimų pardavėjams.
„Manome, kad panašių produktų pardavimams turi būti sudarytos tokios pačios arba lygiavertės sąlygos, vienodi draudimai ar apribojimai numatyti, kad konkurencija nebūtų rinkoje iškraipyta“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė I. Valeškaitė.
Komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisai, pagal kurią nuo kitų metų sausio lietuvišką natūralios fermentacijos vaisių ar uogų vyną arba jo gėrimus būtų leista pilstyti į 3,5 litro plastiko tarą.
Pataisą Seimui teikęs konservatorius Andrius Kupčinskas sakė, kad norint suvienodinti sąlygas reikia arba leisti Lietuvos gamintojams pilstyti gėrimus į didesnes plastiko pakuotes, arba tai uždrausti daryti importuotojams.
„Importuotojai gali atvežti vyną būtent tokios talpos pakuotėse, vadinamuose tetrapakuose, jo pilna parduotuvėse, neribojama, aišku, tai yra daugiausiai vynuogių vynas. Šioje situacijoje nesinori diskriminuoti mūsų Lietuvos gamintojų, kad ir jie turėtų tokią pačią galimybę, arba drausti ir importuotojams“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė pataisos autorius.
Pasak jo, didinti plastiko tarą verčia ir tai, kad vyno išpilstymui reikalingų balto stiklo butelių šiuo metu neįmanoma importuoti iš Baltarusijos bei Ukrainos – pagrindinių rinkų, iš kurių anksčiau ši tara buvo įvežama.
„Anksčiau jie balto stiklo butelius daugiausiai importuodavo iš Baltarusijos ir Ukrainos. Baltarusija užsidarė, o Ukrainoje du iš trijų šių butelių fabrikų yra subombarduoti“, – sakė A. Kupčinskas.
Dabar draudžiama alaus, fermentuotus alkoholinius kokteilius, stipresnius nei 6 laipsniai, išpilstyti į didesnę negu 0,2 litro tarą, išimtys taikomos tik stiklinei, keraminei, medinei ar metalinei pakuotei. Silpnesnis (iki 6 laipsnių) alus ar fermentuoti gėrimai negali būti išpilstyti į didesnę negu vieno litro tarą.