S. Klimovas savo bendrovę „Charlie Oscar Lima Tango“ į Vilnių atkėlė kartu su kitais darbuotojais, kurie iki tol gyveno Kijeve ir Sevastopolyje.
„Užsienio reikalų ministerija ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ daug dirba, kviesdami, kad į Lietuvą atvažiuotų žmonės dirbti. Viskas gerai, žmonės čia patenkinti, bet kai kalbame apie migracijos politiką ji vis blogėja. Šiemet ji jau daug sudėtingesnė nei buvo prieš metus“, – savo patirtimi pradėjo dalintis rusas.
Vyras piktinasi, kad užsienio piliečiui gauti laikiną leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje darosi vis sunkiau ir sunkiau.
„Toks jausmas, kad Migracijos departamentui nelabai rūpi kas, jie nenori palaikyti čia atvykusių dirbti žmonių, rūpinasi tik savimi“, – kalbėjo pašnekovas.
DELFI primena, kad šių metų kovą Vyriausybė nusprendė naikinti Migracijos departamentą ir jo funkcijas pavesti Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Policijos departamentui. Planuojama, pertvarką užbaigti iki kitų metų pradžios.
S. Klimovas pasakojo, kad kolegoms, atvykstantiems iš užsienio dirbti jo įmonėje, yra itin sunku gauti leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje. Rusas pasakojo, kad Vilniaus VPK Migracijos valdybos darbuotojai atvykusius iš svečios šalies darbuotojus siuntinėja įvairiausių dokumentų, delsia priimti sprendimus, o kartais net išlenda nesusikalbėjimas tarp darbuotojų tarpusavyje.
„Teko jau kalbėti ir su migracijos departamento vadovais, kurie sakė konkrečiai ką daryti, bet kai nueini pas darbuotojus į skyrių sėdinti moteris teigia, kad dokumentų nepriims, kol nepadarysi to ar to. Nors to ir nereikalauja įstatymai, turi daryti arba tiesiog išeiti. Arba eini kitą dieną ir tikiesi, kad kita darbuotoja geriau žinos, ką daryti“, - pasakojo kompiuterinių žaidimų kūrėjas.
„Tai nieko naujo – taip yra ir Vokietijoje, ir Belgijoje, ir Švedijoje. Bet tokio dokumento gavimas užtrunka mėnesį. Bet dažniausiai apie tokį reikalavimą žinai iš anksto – gali pasiruošti ir būdamas dar savo šalyje gali išsiimti tokią pažymą. Šis reikalavimas buvo įvestas čia per naktį ir niekas apie tai nežinojo. Teisininkai, su kuriais dirbame, apie tai nežinojo. Kas nutiko? Visų paraiškų svarstymo terminas prailgėjo mėnesiu“, – skundėsi pašnekovas.
Pasak jo, S. Klimovas jau buvo suplanavęs kelių darbuotojų iš Indijos, Rusijos ir Ukrainos darbo pradžią nuo liepos Vilniuje, tačiau dėl minėto pakeitimo jų įdarbinimas nusikelia dar mėnesiui.
„Nenuspėjamumas yra labai blogai verslui. Kaip gali Lietuva kviesti atvykti čia investuoti, jei teisiniai reikalavimai gali pasikeisti per naktį?“, – klausė rusas.
S. Klimovas pasakojo, kad užsienio verslininkus iš proto gali vesti ir daugiau biurokratijos Lietuvoje. Pasak jo, prieš metus Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) užtruko porą savaičių pripažinti jo diplomą.
„Šiemet vienas iš mano darbuotojų turi diplomą iš Kijevo universiteto. Jokių žinių negavę per mėnesį nusprendėme paskambinti. Mums pasakė, kad jie nieko negirdėjo iš mūsų universiteto. Tada klausiame, ar jiems skambinote. Sako, kad ne. Tada klausiame, ar išsiuntėte jiems laišką. Sako, kad ne. Tada klausiame, tai ką jūs darėte. Sulaukėme atsakymo, kad buvo išsiųstas elektroninis laiškas į universitetą. Pasiteiravus, kokį elektroninį adresą jie naudojo, ir paskambinę į Kijevo universitetą sužinojome, kad toks adresas neegzistuoja. Taigi, SKVC sunaudojo mėnesį mano laiko vien išsiuntęs laišką blogu adresu. Ir jie nėra atsakingi. Nėra jokios nusiskundimų galimybės. Ir jie nesijaučia nieko blogo padarę“, - toliau tęsė pašnekovas.
S. Klimovas teigė, kad jam užteko vieno skambučio į Kijevo universitetą, kad jam būtų paaiškinta, kad universiteto internetiniame puslapyje yra forma, kurioje įvedus diplomo numerį galima sužinoti visas detales.
„Mes pasakėme SKVC darbuotojams apie tokią galimybę, bet jie atsisakė naudoti. Tada klausiame, ko jūs norite. O jie nori popierinio laiško su antspaudu, kuris pasakytų tą ir tą, ir tą“, - pasakojo rusas.
S. Klimovas prisipažino, kad tvarkydamas savo ir kolegų dokumentus nesusidūrė su kyšių klausimu ar korupcija, bet biurokratų abejingumas jį šokiruoja.
„Dar viena istorija: mano darbuotojas keliauja prašyti trejų metų leidimo gyventi Lietuvoje. Kartu nusineša nuomotojo patvirtinimą, kad jis leidžia įregistruoti darbuotojo gyvenamąją vietą trejiems metams savo bute. Mano darbuotojas laukė šešias valandas eilėje. Po šešių valandų jam pasako, kad negalime priimti tavo prašymo, nes jį nagrinėsime mėnesį, taigi po to bus likę jau dveji metai ir vienuolika mėnesių. Todėl liepė jam grįžti su tokiu pačiu patvirtinimu, tik kad jame būtų nurodyti ne treji metai, o treji metai ir trys mėnesiai“, - pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, po tokio susitikimo S. Klimovo teisininkai susisiekė telefonu su migracijos departamento vadovybe. Čia jiems buvo pasakyta, kad prašymas turėjo būti priimtas ir leidimas išduotas trumpesniam laikui.
„Taigi mano kolega vėl turėjo vykti, laukti eilėje, kad priduotų tuos pačius dokumentus, - kalbėjo rusas. - Net nežinau ką pasakyti. Leidžiame savo laiką, savo teisininkų laiką, leidžiame pinigus“.
S. Klimovas prisiminė, kaip prieš mėnesį nusprendė atsinaujinti leidimą gyventi Lietuvoje.
„Sumokėjau už greitą aptarnavimą (angl. Fast Track), kad atnaujintas leidimas būtų ne per du mėnesius, o per mėnesį. Ir moteris, kuri priėmė mano prašymą, sako, kad prieš jai paimant dokumentus aš turiu pasirašyti, kad sutinku atsisakyti greitojo aptarnavimo proceso. Sakau, kad aš juk sumokėjau už tai, bet ji sako, kad negali to padaryti, nes labai daug darbų. Aš atsisakiau, o ji tuomet sako, kad nepriims mano prašymo. Kitą dieną vėl atvykau, dirbo kita moteris, priėmė prašymą ir viskas buvo sutvarkyta laiku“, - toliau tęsė pašnekovas.
S. Klimovas teigė, kad gyventi ir dirbti Vilniuje jam patinka, tačiau pinigus ir laiką kainuojantys biurokratiniai procesai verčia jį svarstyti apie pasitraukimą iš Lietuvos.
„Bet didžiausia bėda čia ne tiems, kas jau dirba Lietuvoje, bet tiems kurie galbūt planuotų investuoti Lietuvoje. Kol Lietuva griežtina imigracijos politiką, Estija, Švedija ar Vokietija eina priešinga linkme. Kalbant apie kaštus, Lietuva išlieka patraukli Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos kompanijoms. Tačiau toms įmonėms, kurios jau turi pinigų, tai nėra pagrindinis motyvas renkantis šalį. Ir jei kompanijai reikėtų perkelti 20-30 darbuotojų, ar ji kraustytųsi į šalį, kur visas įdarbinimo ir leidimų gyventi procesas nenuspėjamas ir aiškus, ar ne? Atsakymas aiškus“, - pridėjo pašnekovas.
Užtruko pusantrų metų
Su panašiomis problemomis susidūrė ir startuolio „TrackDuck“ įkūrėjas Edmundas Balčikonis. Kaip pasakojo pašnekovas, jam prireikė daugiau nei metų, kol į Lietuvą pavyko parsivežti kitus du startuolio įkūrėjus iš Baltarusijos.
Lietuvoje startuolių renginiuose sutikęs du bendraminčius iš Baltarusijos E. Balčikonis su jais įkūrė startuolį. Iš pradžių įmonė buvo įkurta Suomijoje, tačiau vėliau nuspręsta persikraustyti į Lietuvą. Bandymai gauti Baltarusijos piliečiams leidimus gyventi Lietuvoje pradėti dar 2013 m. gruodį.
„Jau nuo tada pradėjome galvoti, kaip sutvarkyti dokumentus. Didelė bėda ta, kad pats procesas nėra aiškus. Niekur nėra aiškiai išdėstytos informacijos nei lietuviškai, nei angliškai, nei rusiškai“, - sakė pašnekovas.
Pasak jaunojo verslininko, jis išsiaiškino, kad leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje jo kolegos galėtų gauti, jei būtų įdarbinti kaip profesionalai, tačiau tuomet įmonė įpareigojama mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis šalies atlyginimas darbuotojui kas mėnesį.
Atmetęs pirmąjį variantą E. Balčikonis su kolegomis nusprendė eiti kitu keliu – gauti leidimus gyventi Lietuvoje verslo steigimo pagrindu.
„Bet nežinojome, kad lapkričio mėnesį reikalavimai bus sugriežtinti. Prasidėjo reikalavimai, kad reikia pasididinti įstatinį kapitalą, nors esame pritraukę 700 tūkst. Lt investiciją, - tęsė pašnekovas. - Reikėjo ne tik įstatinį kapitalą pasididinti, bet reikėjo išleisti akcijų, kad bendra akcijų vertė būtų didesnė nei 14 tūkst. eurų. Ir dar reikėjo būtinai įsisteigti valdybą ir kad jie (kolegos – red.) būtų valdybos nariai. Dar be šitų reikalavimų, prašoma, kad įmonė turi veikti ilgiau nei šešis mėnesius, turi turėti bent tris Lietuvos gyventojus darbuotojus“. Be to, įmonė turėjo parengti ir dokumentus su akcininkų parašais, kurie gyvena ne Lietuvoje.
Ne pirmus metus startuolių ekosistemoje aktyviai veikiantis E. Balčikonis teigė, kad tokios imigracijos taisyklės Lietuvoje – visiškas startuolių aplinkos plėtimosi stabdymas.
„Kaip galima turėti šešių mėnesių aktyviai veikiančią įmonę, jei tik pradedi kurti, – argumentavo jis. – Bet bėda yra ne tik pati tvarka, bet ir tai, kad niekur nėra aiškios informacijos. Patys migracijos darbuotojai nežino tvarkos bei kaip ją įgyvendinti. Toks jausmas, kad Migracijos departamentas žiūri, jog čia visi šnipai ir vagys atvažiuoja ir, atrodytų, mano, kad geriau juos ištremti nei padėti jiems atvažiuoti“.
E. Balčikonis tvirtino, kad bandant gauti leidimus startuolio įkūrėjams gyventi Lietuvoje jų buvo prašoma pristatyti ir tokių dokumentų, kurių nėra niekur nurodyta oficialiuose aprašymuose.
„Prašė įvairiausių įmonės dokumentų, net tokių, kurių nėra nurodyta prie privalomų pristatyti. Kolegos bandė gal keturis kartus važiuoti į pasų poskyrį, kol pridavė dokumentus. Dokumentus priimantys darbuotojai patys skaitė įstatymą, konsultavosi vienas su kitu, skambino į Migracijos departamentą“, – pasakojo E. Balčikonis.
Startuolio įkūrėjas pasakojo, kad jam dažnai tenka bendrauti ir su kitais iš užsienio atvažiavusiais startuolių atstovai. Deja, pasak pašnekovo, ir jiems situacija neatrodo džiuginanti.
„Kalba, kad atsivežti darbuotojus tampa vis sudėtingiau. Barjerai keliami ir patys juokingiausi, – tęsė E. Balčikonis. – Norėtume ir mes ateityje turėti programuotojų iš Baltarusijos, bet dabar matome, kad tai labai sudėtingas procesas“.
Teisininkė: ką pasakyti klientams?
Advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ advokato padėjėja Svetlana Naumčik prisipažino, kad panašių klausimų su nuostaba sulaukia iš dažno užsienio kliento.
„Kai pasakau visas sąlygas užsienio klientui, jie lieka šokiruoti“, - teigė ji.
Kaip aiškino teisininkė, gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įmonės steigimo pagrindu nuo lapkričio mėnesio tapo itin sunku.
„Anksčiau buvo galima įsteigti paprastą įmonę su minimaliu kapitalu ir jau kitą dieną nešti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi“, – pasakojo ji.
Dabar užsieniečiai, įsteigę Lietuvoje įmonę ir norintys čia dirbti, turi atitikti keturias sąlygas. Tik jas visas išpildžius galima tikėtis gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
„Įsteigta įmonė turi ne mažiau kaip šešis mėnesius aktyviai vykdyti veiklą Lietuvoje: mokėti mokesčius, reikia parodyti sutartis su klientais, reikia įrodyti, kad įmonė ne tik įsteigta, bet praktiškai veikia“, – pradėjo advokato padėjėja.
Antra sąlyga: įmonėje turi būti sukurtos trys darbo vietos, kuriose pilnu etatu būtų įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys.
Trečias reikalavimas: įmonės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis nei 28 tūks. eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų turi būti užsieniečio investuotos lėšos ar turtas.
„Tokie reikalavimai stabdo investicijas į Lietuvą, – įsitikinusi teisininkė. – Kaip gali žmogus išbūti fiziškai šešis mėnesius ir vykdyti įmonės veiklą, jei jis gauna vizą, leidžiančią šalyje išbūti tik 90 dienų“.
Pasak jos, toks reikalavimas argumentuojamas tuo, kad neva užsienietis galėtų įmonės vadovu įdarbinti lietuvį, kuris kurį laiką tvarkytų visą reikiamą veiklą. Bet verslą steigiantiems užsieniečiams tai atrodo absurdiška.
„O ką daryti tiems, kurie jau turėjo čia įmonę, bet pagal dabartinius reikalavimus turi įdarbinti tris Lietuvos gyventojus. Jie sako, kam man trys žmonės, jei aš dalį paslaugų perku iš kitų įmonių, perku buhalterijos ir kitas paslaugas“, – piktinosi teisininkė.
S. Naumčik tikino, kad tokie reikalavimai verčia dalį užsienio verslininkų galvoti apie įmonės perkėlimą į kitą šalį, kur nėra tokie griežti reikalavimai.
Negali pateikti duomenų, kiek prašymų atmeta
Kaip jau minėta, griežtesni reikalavimai gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įsteigus įmonę įsigaliojo pernai lapkritį. Patikrinti, ar nauji pakeitimai užvėrė didesniam skaičiui užsieniečių įsikurti Lietuvoje, norintiems įsteigti ar įsteigusiems įmonę, sunku. Migracijos departamentas neturi duomenų, kiek tokių prašymų yra atmetama.
Migracijos departamentas skaičiuoja, kad pernai iki lapkričio 1 d. prašymų gauti leidimą ar jį pakeisti teisinės veiklos pagrindu gauta 6503. Nuo lapkričio iki metų pabaigos 749.
Pasiteiravus, dėl kokių priežasčių daugiausia atmetami prašymai ir leidimai laikinai gyventi nesuteikiami, Migracijos departamentas atsakė: „Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo, leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo nebuvimo, įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą ir kt.“
Šiais metais Migracijos departamentas jau sulaukė 2100 prašymų išduoti/pakeisti leidimą laikinai gyventi.
„Nėra galimybės pateikti duomenų, kiek priimta sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiams teisėtos veiklos pagrindu“, - skaičiuoja Migracijos departamentas.
Kalbant apie leidimų išdavimą visais pagrindais, pernai metais nesuteikta leidimų 347 asmenims. Šiais metais – 170.
Daugiausia pareiškėjų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pernai buvo iš Rusijos (5576), Ukrainos (4747), Baltarusijos (4174), Pakistano (470).
Pernai šalyje iš viso išduota 18 396 leidimai laikinai gyventi. Rusijos piliečiai sudarė – 29 proc., Ukrainos – 23 proc., Baltarusijos Respublikos – 22 proc.
2014 m. Migracijos departamentas sulaukė 19 626 prašymų suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pernai po lapkričio pradžios padidėjo prašymų skaičius (iki lapkričio 1 d. - 19626, nuo lapkričio 1 d. - 11 320).
„Viena iš priežasčių, kodėl šis prašymų skaičius yra pakankamai didelis – užsieniečiai, kurie turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, prašymus juos pakeisti pagal nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias nuostatas galėjo pateikti iki šių metų gegužės 1 d., tačiau naujų prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu ženkliai sumažėjo“, - teigia Migracijos departamentas.
