Kaip rašo newsru.com, suinteresuotos institucijos paaiškino, kad sunaikinimas reiškia produktų pavertimą netinkamais vartoti. Jie bus deginami arba prieš išgabenant į sąvartyną bus sugadinama gamyklinė jų pakuotė.
Ginčų sprendimo įmonės „Gorizont kapital“ teisininkas Vasilijus Ickovas informavo, kad už uždraustų prekių likvidavimą atsakinga ne tik Federalinė muitinės tarnyba, todėl šių produktų gali būti pradėta ieškoti ne tik pasienyje, o visoje šalies teritorijoje, įskaitant ir prekybos centrus.
Iki šiol buvo manoma, kad patikrinimai ir produktų likvidavimas vyks tik pasienyje, nes pagrindinė kontrabandos dalis į šalies teritoriją atgabenama tranzitinių krovinių pavidalu.
Šaltinis iš Rusijos žemės ūkio ministerijos patvirtino, kad bus tikrinami visų mažmenininkų sandėliai. Šiuos patikrinimus vykdys Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“. Ši institucija pasirodžiusios informacijos dar nekomentavo. „Rosselchoznadzor“ tarnybos vadovo pavaduotojas Nikolajus Vlasovas pranešė, kad ši institucija tikrins produktus pasienyje, laikinojo saugojimo sandėliuose, o taip pat ir eksperto teisėmis dalyvaus viešojo maitinimo vietų ir mažmenininkų patikrinimuose.
Mažmeninės prekybos atstovai savo ruožtu tikina, kad nei lentynose, nei sandėliuose uždraustų prekių nėra. Po to, kai buvo įvestas embargas, prekyba uždraustomis prekėmis iš Europos Sąjungos (ES) šalių ir JAV dar kurį laiką tęsėsi, nes prekių atsargų buvo likę iš anksčiau. Kadangi dabar jau visos šios prekės yra išparduotos, nėra jokios tikimybės jų aptikti.
Vis dėlto Rusijos gamintojai tvirtina, kad produktai iš Europos nepaisant draudimo ir toliau patenka į rinką. Liepos mėn. viduryje „Rospotrebnadzor“ skyrius Sankt Peterburge parduotuvėse „Azbuka vkusa“ aptiko per 70 pavadinimų prekių, kurios, šios tarnybos teigimu, yra uždraustos.
Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius pranešė, kad per pastaruosius kelis mėnesius užfiksuota 700-800 maisto produktų embargo pažeidimų. Federalinės muitinės tarnybos pateikiama informacija, pirmąjį 2015 m. pusmetį sulaikytos 552 tonos uždraustų prekių, o tai sudaro apie 10 proc. visų patikrintų produktų.
Ekonominį embargo poveikį įvertinusių FBK bendrovės ekspertų teigimu, maisto produktų embargas rusams per metus kainuos 147,3 mlrd. rublių (2,2 mlrd. eurų) papildomų išlaidų maistui.
Papildomos išlaidos maisto produktams, kuriuos draudžiama importuoti iš dalies užsienio valstybių, papildomai didina infliaciją ir kelia produktų kainas. Viena iš infliacijos spartėjimo priežasčių, anot ekspertų, - augančios išlaidos transportui.
Pavyzdžiui, nuo 2014 m. gegužės iki gruodžio mėn. iš Čilės importuojamos mėsos kiekis išaugo penkis kartus, tiek pat augo ir pieno produktų iš Argentinos ir vaisių iš Kosta Rikos kiekiai.
Dėl taikomų draudimų visiškai atsisakyta mėsos importo iš Kanados. Naujasis mėsos importuotojas – Kinija – užtikrina šiek tiek daugiau nei trečdalį ankstesnio importo kiekio.
Pagrindinę žuvies tiekėją Norvegiją pakeitė Farerų salos, tačiau produktų tiekiama kelis kartus mažiau. Pieno produktus iš Suomijos pakeitė produkcija iš Argentinos, daržoves iš Nyderlandų pakeitė daržovės iš Turkijos, o vaisius iš Ispanijos pakeitė Kinijoje užauginti vaisiai.
Liepos 28 d. Rusijos žemės ūkio ministerija parengė ir pateikė šalies vyriausybei dokumento dėl produktų iš „juodojo sąrašo“ sunaikinimo projektą.
Liepos 29 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl uždraustų maisto produktų sunaikinimo. Produktai turi būti skubos tvarka sunaikinti, kai tik nustatomas mėginimo juos įvežti į Rusijos teritoriją faktas.
Po šio įsako pasirašymo internete paskelbta peticija su raginimu įsaką atšaukti. Vos per kelias valandas šią peticiją pasirašė šimtai vartotojų. Daugelis pasirašiusiųjų piktinosi dėl ketinimų naikinti maisto produktus, kuriuos būtų galima atiduoti skurstantiems, – juk jų įvedus draudimą vis daugėja. Ekspertai savo ruožtu kalba apie korupcinius su šiuos įsaku susijusius aspektus.
