„Pasaulis yra globalus, nes yra visos galimybės atsidaryti sąskaitas įvairiose šalyse, investuoti. Bendra tendencija yra tai, kad nuo atskirų paklausimų einama prie automatinio keitimosi informacija tarpvalstybiniu mastu“, - trečiadienį Seimo Europos informacijos biure surengtoje diskusijoje sakė finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.
Tokį keitimąsi informacija reglamentuoja europinė Administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje direktyva, kuri į Lietuvos teisės aktus turi būti perkelta iki šių metų pabaigos, o automatinis apsikeitimas informacija apie gyventojų pajamas ES prasidės nuo 2017 m. Tiesa, tai numatančios Mokesčių administravimo įstatymo pataisos Lietuvos Seime kol kas nesulaukia pritarimo.
Finansų viceministras tvirtino, kad per ekonominę krizę mokesčių vengimas tapo aktualia problema visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad per metus valstybių biudžetai netenka vieno trilijono eurų pajamų, kurie nesumokami slepiant mokesčius.
Pasak A. Rimkūno, Austrijai su Šveicarija pasirašius dvišalį susitarimą dėl tokios informacijos mainų, į Austrijos biudžetą per metus įplaukė apie 700 mln. eurų papildomų pajamų.
„Įsiliedami į tarptautinį bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis ir kitomis šalimis, kartu turime gerinti ir mokesčių administravimą šalies viduje. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad turi būti skrupulingas sekimas, bet tam tikra dalis informacijos turi būti žinoma mokesčių administratoriui“, - tvirtino jis.
Pasak viceministro, Mokesčių administravimo įstatymo pataisų priėmimas padėtų gerinti mokesčių surinkimą, kuris yra vienintelis šaltinis didinant biudžeto pajamas.
„Dėl įvairių priežasčių nėra entuziazmo įvedinėti naujus mokesčius arba didinti jau esamus“, - tvirtino A. Rimkūnas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtino, kad direktyvos perkėlimas turėtų vykti saugant asmenų duomenis ir atkreipė dėmesį, kad turi būti sugriežtinti teisės aktai, kas gresia paviešinus bankinę paslaptį.
Pirmasis informacijos pliūpsnis - birželį
„Tai yra globalus proveržis, kad būtų užkardomas mokesčių vengimas", - konferencijoje sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.
Ji teigė, kad vien tik iš užsienio gavus informaciją apie lietuvių turimas sąskaitas ir gautas pajamas, kai dar nebuvo automatinio keitimosi, per 6 metus priskaičiuota 18 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.
V. Vildžiūnaitė pabrėžė, kad informacija yra svarbiausias veiksnys gerinant mokesčių surinkimą. Pirmasis informacijos pliūpsnis iš kitų šalių apie lietuvių turimas pajamas Lietuvos VMI pasieks šį birželį.
Birželį Lietuva turi pateikti ir pati iš ES šalių gaus automatinę informaciją apie su darbo santykiais susijusias pajamas, direktorių atlyginimus, nekilnojamojo turto turėjimą ir pajamas iš jo.
Iki 2015 m. liepos 31 d. turi pateikti Komisijai (ES) subjektų, kurie laikomi duomenų neteikiančiomis finansų įstaigomis, ir sąskaitų, kurios laikomos sąskaitomis, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, sąrašą.
2017 rugsėjį Lietuva turi pateikti ES šalims narėms automatinę informaciją apie finansines sąskaitas už 2016 metus, todėl bankai jau nuo kitų metų turės kaupti informaciją pagal tam tikrą standartą.
