„Labai tikėtina, kad čia ir yra pikas, nebent būtų kažkoks netikėtas infliacijos šuolis, didelis ekonomikos augimas (šiuo metu mažai tikėtinas), kuris paskatintų Europos Centrinį Banką dar padidinti bazines palūkanų normas. Manau, kad tokio scenarijaus tikimybė yra mažiau nei 10 proc.“, – „Delfi“ penktadienį komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pakėlė visas pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais ir jos nuo rugsėjo 20 dienos sieks 4–4,75 proc.
6 mėn. trukmės „Euribor“, rugsėjo 14 dienos duomenimis, siekia 4,040 proc., prieš tai buvusi reikšmė – 3,999 proc.:
Ekonomistas: rinkos viliasi, kad bazinės palūkanos neaugs
N. Mačiulis aiškina, kad naujausia šio „Euribor“ reikšmė nėra dramatiškas pokytis: jame faktiškai įskaičiuotas ECB ketvirtadienio sprendimas ir tolesnis rinkos lūkestis, kad daugiau bazinės palūkanų normos nekils.
„6 mėn. „Euribor“ priklauso ne tik nuo to, kokias palūkanas bazines nustato Europos Centrinis Bankas dabar, bet ir nuo to, kokių palūkanų normų tikisi rinka per ateinančius 6 mėn. Tai būtent tie 4 proc. ir reiškia, kad vidutinės bazinės palūkanos, kurias nustatys Europos Centrinis Bankas, turėtų siekti 4 proc., tai yra, likti dabartinio lygio“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, tikimybė, jog bazinės palūkanų normos augs, yra maža.
„Daug labiau tikėtinas scenarijus, kad jau kitų metų pradžioje formuosis rinkoje lūkesčiai, jog Europos Centrinis Bankas mažins palūkanų normas ir iš karto pradės mažėti „Euribor“, nes jis pradeda mažėti ne tada, kai Europos Centrinis Bankas jau sumažina palūkanų normas, o tada, kai rinkos tikisi, kaip pasikeis bazinės palūkanų normos per atitinkamus šešis mėnesius“, – teigia ekspertas.
SEB grupės teigiu, ECB signalizuoja, kad palūkanos yra pakankamai aukštos infliacijai suvaldyti.
„O tai gali reikšti, kad palūkanų normų pakėlimas galėjo būti paskutinis. Dar verta pažymėti, kad ECB reikšmingai sumažino BVP augimo prognozes ir nežymiai nukirpo infliacijos projekcijas“, – teigiama penktadienį išplatintame grupės pranešime.
Pasak grupės, po šių naujienų, sumažėjo daugumos valstybių obligacijų pajamingumas, akcijų rinkose įsivyravo optimizmas.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas po naujausio ECB sprendimo teigia, jog „reikia nusiteikti, kad dar kurį laiką palūkanos euro zonoje liks aukštame lygyje. Iš kitos pusės, indėlininkams tai reiškia ilgesnį ir aukštesnį pajamingumą“, – socialiniame tinkle sako ekonomistas.
„Euribor“ mažėjimo siūlo laukti kitąmet
„Jau buvo beveik pilnas „Euribor“ lūkestis įkainotas ir 3 mėn., ir 6 mėn. (paskolų – red.) palūkanų normose, tai jokių čia dramatiškų pokyčių nėra. Turbūt priešingai, vakarykštis Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos susitikimas labai aiškiai parodė, kad nemaža dalis jos narių nebenori aukštesnių palūkanų ir buvo nusiųstas aiškus signalas, kad tai yra paskutinis palūkanų normų kėlimas“, – argumentuoja N. Mačiulis.
Anot jo, dabar visos diskusijos telkiasi aplink tai, kiek ilgai tas palūkanų normas reikės išlaikyti dabartinio lygio, kad sumažėtų infliacija.
„Rinka tikisi, kad beveik metus išliks tokio lygio bazinės palūkanų normos. Mūsų („Swedbank“ – red.) vertinimu – trumpiau, ir jau turbūt pavasarį pirmą kartą bus sumažintos bazinės palūkanų normos“, – teigia N. Mačiulis.
„Delfi“ jau skelbė „Eurostat“ duomenis, remiantis kuriais, Lietuvoje paskolų būstui kaina yra viena didžiausių euro zonoje (didesnė tik Latvijoje). Tiesa, kol kas pateikiami tik balandžio duomenys.
Infografike – šalys su brangiausiomis paskolomis būstui, pagal „Eurostat“:
Kaip pranešta ketvirtadienį, naudojimosi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi palūkanų normos padidintos, atitinkamai, iki 4,00 proc., 4,50 proc. ir 4,75 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde per spaudos konferenciją aiškino, kokia yra palūkanų normų prognozė euro zonoje, akcentuodama du aspektus: pakankamai veiksmingą palūkanų normų lygį ir trukmę.
„Tikėtina, kad dėmesys daugiau kryps į trukmę, bet tai nereiškia, jog jau pasiekėme piką, – to pasakyti negalime“, – teigė Ch. Lagarde apie bazinių palūkanų lygį.
Euro zonos reguliuotojas pakėlė bazines palūkanų normas jau dešimtą kartą iš eilės, taip mėgindamas grąžinti infliaciją euro zonoje į vidutinio laikotarpio tikslą – 2 procentus. ECB prognozuoja, kad kainų augimas bendros valiutos bloke šiemet sieks 5,6 proc., kitąmet – 3,2 proc., o 2025 metais – 2,1 proc.
„Eurostat“ duomenimis, valiutos bloko metinė infliacija (rugpjūtį palyginti su pernai rugpjūčiu) siekė 5,3 proc.
