„Buvome pilietiški per abu kovidus ir, kaip valstybė prašė, neatleidinėjome darbuotojų, tai jeigu „Sodra‟ išdėliojo įsiskolinimus iki 2024 metų – sumos susidaro santykinai nedidelės – tai šiuo atveju VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) atidėjo tiktai iki šių metų pabaigos ir tos sumos įspūdingos‟, – „Delfi‟ penktadienį sakė K. Baublys.
„Bankai taip grubiai ir žiauriai nesielgia, kaip valstybė su savo smulkiaisiais verslais‟, – pridūrė jis.
Restoranas, pasak pašnekovo, negali mokėti atlyginimų, užsakyti naujų prekių, susimokėti nuomos ar komunalinių mokesčių.
„Tokiam mažam restoranui, kaip „Rene‟ yra beveik 7 tūkst. eurų nubraukiama nuo sąskaitos iš VMI pusės ir kol tie pinigai nesukapsi jiems, tol negalime savo sąskaitos niekaip valdyti. (…) Jeigu neturime, už ką užpirkti prekių, neturime kuo prekiauti, nėra svečių, nėra pinigų. Tas velnio ratas užsidaro. Šitoje vietoje tapo nepakeliama našta‟, – kalbėjo verslininkas.
Jis yra ir baro „In Vino‟ (Vilnius, Nida) ir „Portobello‟ (Vilnius) bendraturtis.
„In Vino‟ ir „Portobello‟ yra žymiai didesnės vietos, tai tenai mums „užrakina“ kiekvieną mėnesį virš 12 tūkst. eurų VMI. Tai supraskime, kad net vasarą, kai kiemas pilnas svečių, mums tai yra didžiulės sumos, beveik visas atlyginimų fondas. Niekam niekas nerūpi, niekas nieko nekalba: jūs dirbate, galite leisti sau susimokėti‟, – sako K. Baublys.
Paklaustas, ar bandyta siekti kompromiso su mokesčių administratoriumi, verslininkas teigia, kad nepavyko įtikinti, jog apyvartos per mažos tokiems mokesčiams sumokėti.
„Dar vieną pavyzdį galiu pasakyti: „In Vino‟ už vieną mėnesį esame skolingi už elektrą, kur seniau mokėjome 1 tūkst. eurų, dabar 4 tūkst. sąskaita. Nesusimokėjome porą dienų, paukšt – atjungė elektrą. Ir maždaug, kaip norite, taip dirbkite. (...) Kaip baras uždirbs pinigus, jeigu elektrą atjungėte, tai kur logika?‟, – sako jis.
Bando parduoti verslą, darbuotojus perkels
Šiuo metu ieškoma pirkėjo „Rene‟ restoranui. Apie tai K. Baublys skelbė ir socialiniame tinkle.
„Reikalas paprastas: ant stalo – 100 proc. įmonės valdymo balsų. Gal jums būtų įdomu turėti savo restoraną? Vienok, „Rene‟ įdirbis rimtas, vardas geras, koncepcija bei meniu veikia, papildomų investicijų iš esmės nereikia. Reikia naujos energijos, naujų norų ir tikslų, naujos ugnelės‟, – feisbuke rašė įkūrėjas.
„Delfi‟ jis sako, kad tikėtis lengvo pardavimo sunkoka.
„Rene‟ jau užvėrė duris, dabar tiktai klausimas, kaip čia mums toliau seksis, ar čia mes rasime kokį nors pirkėją įrengtam restoranui. Mažai šansų turbūt, nes laikai tokie, kad į šitą verslą išvis nelabai nori nei rankų kišti, nei tuo labiau pinigų.
Nežinau, kuo čia viskas baigsis. Kalbamės su vienais, su kitais, yra kažkokių pasiklausinėjimų, bet nėra taip, kad pašaukei ir eilė išsirikiavo‟, – sako K. Baublys.
Jo teigimu, stengiamasi išlaikyti darbuotojus, nesinori atsisakyti aukštos kvalifikacijos žmonių.
„Didžioji dauguma iš tų 14 asmenų ir asmenybių, aukšto lygio profesionalų bus įdarbinti kitose vietose pas mus. Nes su tokio lygio darbuotojais taip tiesiog atsisveikinti nesinorėjo‟, – pasakojo „Rene‟ sumanytojas.
Perspėja dėl turizmo Vilniuje
Šalies valdžiai diskutuojant apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos terminus maitinimo paslaugų verslui, K. Baublys teigia, kad kiekviena reali pagalba šiam sektoriui yra labai svarbi.
„Kiekvienas mažas padėjimas, – ne apsimestinis, kaip su mokesčių atidėjimais, kur „atidėsim, atidėsim‟, o dabar užsmaugia visiškai, – o tikras padėjimas, kaip PVM lengvata, tai, be jokios abejonės, šitam verslui kiekvienas mažas dalykėlis padeda.
Nėra taip, kad pardavėme parketlenčių 16 milijardų kubų ir užsiauginome „lašinius‟. Ne tas čia verslas. Mes dirbame iš dienos į dieną, kaip viešbučiai ir visas šitas sektorius‟, – sako verslininkas.
Anot jo, situacija su „Rene‟ gali būti tendencijos ženklas.
„Čia – tik pradžia, mes ne pirmi, ir deja, tikrai ne paskutiniai. Bus dar „sniego gniūžtės‟ efektas, jis po lapkričio mėnesio ridensis ir rinkoje bus didžiulė šitų verslų pasiūla‟, – kalba K. Baublys.
Jis pabrėžia, kad restoranai nėra vien „hedonizmo tenkinimo vietos‟, bet žmogiško bendravimo, vartojimo kultūros dalis.
„Ir čia kertinis žodis „kultūra‟, ir jeigu barų, restoranų, pavyzdžiui, Vilniaus mieste po šios žiemos tiesiog nebeliks ar liks keturi ir pasakiškai brangūs, tai supraskime, kaip mes gaivinsime turizmą‟, – sako verslininkas.
Anot jo, būtent restoranai, barai, kavinės yra dalis viso pluošto paslaugų, kurių tikisi atvykę turistai.
„Žmogus, atvažiavęs į miestą, gali per savaitę apžiūrėti tik fiksuotą skaičių bažnyčių – jam reikia kažkur socializuotis, nori pažinti vietinius. (…) Paskui galime grįžti prie Europos ar, neduok Dieve, dar blogiau – Rusijos gubernijos užkampiu pasidaryti. Čia nejuokinga‟, – įspėja K. Baublys.
Mokesčių inspekcija: kartais ignoruojami pranešimai apie skolą
Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad visi mokesčių mokėtojai, kurie patiria finansinių sunkumų ir negali laiku sumokėti deklaruotų mokesčių, gali kreiptis į mokesčių administratorių dėl skolos mokėjimo dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį.
„Deja, tačiau kartais mokesčių mokėtojai nekreipia dėmesio į VMI pranešimus apie susidariusią skolą, nesikreipia į mokesčių administratorių ir nesinaudoja skolos sumokėjimo išdėstymo galimybėmis. Tuomet VMI turi pareigą pradėti išieškojimo veiksmus – skola nurašoma iš bankuose esančių įmonės sąskaitų‟, – teigė Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė, komentare neminėdama konkretaus verslo.
Anot jos, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai jau yra sudarę mokestinės paskolos sutartį, tačiau vėluoja mokėti įmoką pagal sutartyje numatytą grafiką, jiems pirmiausiai yra siunčiami priminimai.
Jei mokesčių mokėtojai patiria laikinų finansinių sunkumų ir negali laiku vykdyti sutarties įsipareigojimų, rekomenduojama kreiptis į VMI dėl sutarties sąlygų (grafiko) pakeitimo. Dėl sudarytų mokestinės paskolos sąlygų pakeitimo mokesčių mokėtojai gali kreiptis visą sutarties galiojimo laikotarpį.
„Tačiau, jei mokesčių mokėtojai į mokesčių administratoriaus įspėjimą dėl pradelsto termino nereaguoja ir nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, taip pat nesikreipia dėl sutarties sąlygų pakeitimo, mokestinės paskolos sutartis yra nutraukiama ir mokesčių mokėtojams išsiunčiamas raginimas sumokėti skolą per 20 dienų.
Skolos nesumokėjus, taikomos įstatyme numatytos išieškojimo priemonės‟, – komentuoja VMI atstovė.
Inspekcijos teigimu, nuo 2020 metų kovo 16 dienos 1090 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sektoriaus įmonių sudarė mokestinės paskolos sutartį (MPS) dėl 51,7 mln. eurų sumos. Šių metų lapkričio 3 dienos duomenimis, 767 įmonėms dar liko sumokėti 10,8 mln. eurų.
