Per dieną aptarnaudavo kelis šimtus klientų
„Debut“ picerija Širvintose atidaryta prieš dvejus metus. Jos savininkas Raimondas Igliukas pasakoja, kad prie šios idėjos prisidėjo ir du jo vaikai.
„Vaikai mėgsta picas. Visada būdavo klausimas: kur važiuojam pavalgyti? Tai į Vilnių, tai į Ukmergę. Nuvažiavus į Ukmergės piceriją sutikdavai apie 30 proc. širvintiškių, kitą kartą nuvažiavus – vėl panaši situacija. Vadinasi, kažką reikia daryti čia. Visada norėjome šiame mieste turėti savo maitinimo įstaigą“, – šypsosi jis.
Dar anksčiau vyras turėjo planų Širvintose atidaryti kebabinę, bet pavėlavo.
„Kol galvojome, vieną rytą jau pamatėme stovinčią kebabinę. Supratome: jeigu sugalvoji, turi daryti tyliai ir greitai“, – sako verslininkas.
Pašnekovas pandemiją prisimena kaip išbandymų ir galimybių metą, mat picerija atidaryta prieš pat antrąjį karantiną, 2020 m. spalį, kai po mėnesio lankytojai jau nebegalėjo valgyti viduje. Gelbėjo galimybė maistą išsinešti. Kol vietiniams tai buvo didelė naujiena, per dieną tekdavo aptarnauti apie kelis šimtus žmonių.
„Kadangi širvintiškiams buvome naujiena, tai padėjo mums išgyventi pandemiją. Daug kas norėjo paragauti mūsų picų. Pradžioje buvo didelės eilės, per savaitgalį ar net per dieną tekdavo pamaitinti apie 10 proc. širvintiškių“, – pasakoja R. Igliukas, pridūręs, kad mieste gyvena apie 5 tūkst. gyventojų.
Dabar jis pripažįsta, kad gyventojų ir lankytojų šiek tiek trūksta, nes savaitgaliais lankytojų daug, o darbo dienomis srautas gerokai sumažėja.
Nenorėjo, kad baigtųsi pandemija
Visai kita situacija – Vilniuje, kur verslininkas turi dar kelias maitinimo įstaigas: dienos pietų kavinės „Debut bistro“ veikia Grigiškėse, įmonės „Grigeo“ patalpose, ir Savanorių pr., prie Gerosios vilties žiedo. Verslas sostinėje per pandemiją taip pat klestėjo.
„Vilniuje per pandemiją nė vienos kavinės neuždarėme, vis ką nors sugalvojome. Turėjome gerų sprendimų. Kai kuriose vietose net nenorėjome, kad baigtųsi pandemiją, taip buvo gerai. Viena didelė įmonė paprašė į gamyklą tiekti 500 pietų porcijų“, – pasakoja verslininkas.
Realybės šou pirmame darbe
Vilniuje prasidėjo ir jo karjera, kuri šiame mieste tęsėsi dešimtmetį. Vyras su šypsena prisimena savo pirmąją darbo dieną „Forto“ restorane.
„Niekas anksčiau be praktikos ir patirties nenorėjo priimti į darbą, bet manimi patikėjo ir iškart gavau įdomų išbandymą, kuris primina realybės šou. Mane vieną paliko virtuvėje, nors net nežinau, kokie patiekalai kokiame inde, nei kas prie kokio patiekalo turi būti. Dalis personalo ir vadovai pro kameras stebėjo, kaip aš tvarkysiuosi virtuvėje. O aš jau tikrai buvau piktas.
Ateina padavėja ir klausia: kur mano patiekalas? Aš sakau, kad net nežinau į kokią lėkštę ką dėti ir prašau padėti. Kitas virėjas irgi nieko nežino, savo makaronus tik kepa. O ant stalo – jovalas, ateina viena moteris ir sako: kas čia per bardakas. Aš dar labiau įsiutau: visi čia ateina ir aiškina. Atrodo, jau viską norėjau mesti. Padavėja po to pasakė, kad tai buvo restorano savininkė“, – juokasi R. Igliukas.
Šiame restorane jis dirbo kelerius metus, po to perėjo dirbti į kito tinklo virtuvę. Pradėjęs nuo vyriausio virėjo galiausiai tapo šio tinklo Lietuvoje maisto technologu.
Jaunimas nenori dirbti su maistu
Pradėjus auginti vaikus, šeima nusprendė grįžti į Širvintas. Verslininkas pripažįsta, kad maitinimo versle nelengva, nemažai iššūkių su darbuotojais, o dabar – ir elektros kainomis. 6 darbuotojai.
„Maitinimo versle marža nėra didelė. Su darbuotojais nėra lengva, daugiausia turi dirbti su jaunimu. Žmonės visada ieško, kur geriau, gal kur mažiau dirbti reikia. Iš pradžių pas mus dirbti važinėdavo vilniečiai, bet pavargo.
Tada pradėjome ieškoti vietinių, tai jaunimas nelabai nori dirbti su maistu, daug norinčiųjų nėra. Gelbėjamės patys, su kolega padirbame, padeda ir vaikai. Šią vasarą dukra padėjo darbuotojas išleisti atostogų, norėjo užsidirbti“, – pasakoja pašnekovas.
Širvintose veikia ir daugiau maitinimo įstaigų, jas vadina kolegomis. R. Igliukas sako, kad atlyginimai visur – panašūs, tad darbuotojų nenuvilioja.
„Negali mokėti didesnio atlyginimo, nes turi turėti visai kitokius srautus, pats neišgyvensi. Norisi visada žmonėms mokėti daugiau, bet ne visada gali“, – pažymi jis.
Klientai prašo nuolaidų, bet kainas reikia didinti
Elektros sąskaitų už rugpjūtį verslininkas tikina dar nesulaukęs, tačiau Vilniaus kavinėje sąskaita išaugo 1000 eurų. Vyras sako, kad picerijoje norėtų didinti kainas, tačiau kartais klientai į tai jautriai reaguoja. Dienos pietūs kainuoja apie 5-6 eurus, o picos nesiekia 10 eurų.
„Kai kurie sako: čia dažnai valgome, gal padarykite nuolaidą. Kainas jau norime didinti, tačiau į kiekvieną 20 centų žmonės reaguoja. Vieni nieko nepasako, kiti – kad jau naudojamės padėtimi. Nesinaudojame, viskas pabrangsta daugiau, nei pakeli kainą. Tiekėjų kainos keičiasi kas savaitę, pagal jas nespėsi daryti naujo meniu“, – aiškina verslininkas.
Vyras sako Širvintose turintys ir didesnių planų, bet juos dar pasilieka sau.
