Tuo metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė sakė, kad bet kokios paramos tiekimą šiuo metu komplikuoja tai, kad Ukrainoje vis dar nėra oficialaus humanitarinio koridoriaus.
Negamina, o nusipirkti negali
Į „Delfi“ kreipęsi Kijeve įsikūrusio „Eurochloro“ atstovai prašė suteikti A klasės natrio hipochlorito (į vieną krovininį automobilį telpa apie 18 kubinių metrų) ir bent 20 tonų kaustikinės sodos.
Kaip nurodoma įmonės tinklapyje, natrio hipochloritas yra naudojamas dezinfekuojant geriamąjį vandenį, baseinus ir pan. Tuo metu kaustikinė soda naudojama chemijos, maisto pramonėje, pavyzdžiui, dezinfekuojant tarą.
„Pas mus visos vandentiekio įmonės dirba su hipochloritu, dar yra dirbančių su chloru, bet tai senos sistemos. Iš esmės visi didžiausieji perėjo prie hipochlorito. Jo nėra.
Mes dirbame su vandentiekio įmonėmis ir visos jos prašo hipochlorito. Vieni sako, kad jiems užteks dar dienai, kitiems – dviem ar trims dienoms.
Šių medžiagų reikia ir visoms duonos, pieno, alaus gamykloms. Visiems, kas gamina maistą. Jie pas save irgi naudoja hipochloritą vandeniui išvalyti. Tokia katastrofa. Greitai nebegalėsime naudotis vandeniu, tiesiog išplauti indų“, – antradienį „Delfi“ sakė V. Chorolskaja.
Ji paaiškino, kad priemonių trūkumas susidarė, nes dėl karo veiksmų savo veiklą sustabdė „Dniproazoto“ gamykla. „Delfi“ susisiekė su šios įmonės atstovu, jis veiklos sustabdymą patvirtino, tačiau plačiau situacijos nekomentavo.
„Taip, gamykla neveikia, bet aš neturiu įpareigojimų bendrauti su žurnalistais. Referentė užimta ir nurodė, kad komentarų šiuo metu nebus“, – sakė jis.
V. Chorolskaja pasakojo, kad dėl Ukrainoje įvestos karo padėties negali padaryti reikiamų medžiagų užsakymų iš užsienio.
„Anksčiau pirkdavome iš Rusijos ir Baltarusijos. Dabar to, savaime suprantama, nebus. Iš Lenkijos nusipirkti irgi negalime, nes pas mus importas uždraustas, pervedimai užsienio valiuta nevyksta“, – sakė ji.
Pašnekovė pasakojo, kad jos žiniomis, didžiausia šalyje Kijevo vandentiekio bendrovė „Kyivvodokanal“ atsargų dar turi.
„Jie turi didžiulę cisterną, kurioje saugomos chloro dujos. Jie galėtų pereiti prie senos sistemos. Tačiau tokią sistemą turi ne visi. Pavyzdžiui, Dnipre nėra, Vakarų Ukraina visa be chloro“, – sakė ji.
„Delfi“ bandė susisiekti su „Kyivvodokanal“ ir „Dniprovodokanal“ atstovais, tačiau nesėkmingai.
Prašo atvežti į pasienį
V. Chorolskaja pasakojo, kad medžiagų galėtų atvažiuoti pasiimti į kurią nors Ukrainos ir Lenkijos pasienyje esančia gyvenvietę. „Turime savo transportą“, – pridūrė ji.
„Delfi“ šį ukrainiečių prašymą perdavė institucijų paramą koordinuojančiai Vyriausybei.
Tuo metu L. Lesauskaitė sakė, kad iki šiol apie tokį poreikį nebuvo girdėjusi.
„Pagrindinė problema, kad nėra oficialaus humanitarinio koridoriaus. Visi kas siūlo, bando, veža – tai sudėtingas dalykas. Mes tai darome centralizuotai su valstybe. Tada yra didesnė tikimybė, kad pasieks bent kažką. Tačiau kol neturime humanitarinio koridoriaus, negalime užtikrinti, kad kažkurį miestą pasieks parama.
Šiuo metu deramasi, dedamos visos pastangos. Kai bus humanitarinis koridorius, tada galėsime konkrečiai pasakyti, kad Kijevą pasieks tas ir tas. Dabar mums niekas negali to padaryti. Matome visuomenėje, socialiniuose tinkluose, viešumoje pilna iniciatyvų, kur gauna poreikį iš šeimos ar žmonių, verslo ar dar kur, bet nėra taip paprasta“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo vasario 24 dieną. Antradienį pranešama apie ketinimus atakuoti Kijevą.
Vasario 24 dieną Ukrainoje įvesta karinė padėtis. Ji, be kita ko, leidžia įmonių pajėgumus naudoti gynybos reikmėms.
Lietuvos Vyriausybė iki šiol Ukrainai yra suteikusi gynybai, gyventojų saugumui skirtų, medicininių ir kovos su COVID-19 priemonių už beveik 6 mln. eurų, į pagalbą ukrainiečiams vyksta apie 250 Lietuvos medikų.
