Tačiau ministrai susilaikė nuo griežtesnių priemonių prieš vėliau šią savaitę Ženevoje numatytą aukščiausių ES, JAV, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų susitikimą.
„Atsižvelgdami į įvykius nusprendėme išplėsti sąrašą tų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas“, - pareiškė ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton.
Jau anksčiau tame sąraše buvo 33 ukrainiečių ir rusų pareigūnai bei verslo magnatai, tarp jų grupė Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmonių.
ES ministrai laiko Rusiją atsakinga už pastaruosius įvykius Rytų Ukrainoje, kur prorusiški kovotojai tebėra užėmę daug vyriausybinių pastatų, nors Kijevas jiems pateikė ultimatumą atsitraukti, priešingu atveju žadėdamas griežtas pasekmes.
„Šie mėginimai destabilizuoti Ukrainą turi liautis“, - rašoma ministrų pareiškime, kuriame Rusija raginama gerbti Ukrainos suverenitetą ir „atsisakyti pastarųjų neteisėtų veiksmų Rytų Ukrainoje bei prisidėti prie situacijos stabilizavimo“.
28-i užsienio reikalų ministrai taip pat pareikalavo, kad Rusija „atitrauktų savo karius nuo Ukrainos sienos ir būtų nedelsiant atšauktas Federacijos Tarybos mandatas, leidžiantis panaudoti jėgą Ukrainos teritorijoje“.
Didžioji Britanija ir Prancūzija atvyko į susitikimą nusiteikusios siekti griežto atsako į Rusijos veiksmus.
„Tolesnės sankcijos turi būti atsakas į Rusijos elgesį“, - sakė Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as, kuris pastarųjų dienų įvykius Rytų Ukrainoje apibūdino kaip „akivaizdų tolesnį krizės eskalavimą“.
Jo kolega iš Prancūzijos Laurent‘as Fabiusas sakė, kad „mes turime veikti“, ir užsiminė, jog kitą savaitę gali įvykti dar vienas ES viršūnių susitikimas dėl Ukrainos, jei ketvirtadienį Ženevoje vyksiančiose derybose nebus pasiekta pažangos.
C.Ashton nepatikslino, kokie subjektai gali būti papildomai įtraukti į minėtą sąrašą, tik nurodė, kad dabar pareigūnai sprendžia šį klausimą.
Esamos sankcijos neapima ekonominių priemonių, kurios numatytos trečiajame veiksmų, dėl kurių ES sutarė anksčiau šiais metais, etape. Pirmadienio pareiškime tokia galimybė vėl buvo pabrėžta.
Ministrai pažymėjo, kad „bet kokie tolesni (Rusijos) žingsniai destabilizuojant situaciją Ukrainoje atves prie papildomų ir rimtų pasekmių santykiams įvairiose ekonomikos srityse“.
Visgi kai kurie ministrai, atrodo, nelinkę skubėti imtis griežtesnių sankcijų, teigdami, jog būtina išlaikyti diplomatines galimybes.
„Sankcijomis neišspręsime šios problemos“, - sakė Liuksemburgo diplomatijos vadovas Jeanas Asselbornas ir pabrėžė, jog privalu padaryti viską, kad derybos Ženevoje, kurioms tarpininkauja ES ir JAV, būtų sėkmingos.
„Neturime sutelkti dėmesio tik į sankcijas“, - sakė J.Asselbornas.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Frankas Timmermansas savo ruožtu sakė, jog „dar anksti“ kalbėti apie papildomas sankcijas, tačiau Bendrija turi būti tam pasirengusi, jei Rusija nekeis savo pozicijos.
Susitikime ministrai patvirtino pažadą skirti 1 mlrd. eurų finansinę pagalbą Kijevui.
Jie taip pat pritarė planui sumažinti muitų tarifus ukrainietiškos kilmės prekėms - tai leis šaliai kasmet sutaupyti beveik 500 mln. eurų.
Vidutinės trukmės beveik 1 mlrd. eurų paskola, kuri yra dalis 11 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo, padės Kijevui padengti mokėjimų balanso finansavimo trūkumus. Ši paskola bus skirta papildomai prie jau numatytos 610 mln. eurų pagalbos.