„Kinai ilgai neatleidžia“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė.

„Atrodome labai blogai, visai nesuprantame Azijos kultūros“, – sako ekonomistas, buvęs ilgametis Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Prieš dvejus metus Lietuvoje atidaryta Taivaniečių atstovybė sukėlė sąmyšį ir sujaukė santykius su Kinija, kurios atstovai nevengė ekonominių sankcijų ir kitų perspėjimų Lietuvai.

Šiomis dienomis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nesusitiko su į Lietuvą atvykusiu Taivano kolega, vėliau teigė, kad Lietuva laikosi „vienos Kinijos“ politikos ir šalies pozicija yra nuosekli.

Ekonomistas: padarėme klaidą, darome antrą


„Delfi“ teiravosi verslo atstovų, kaip šie vertina pastarojo laikotarpio Lietuvos ekonominius ryšius su Kinija bei Taivanu ir kaip siūlo žvelgti į šių santykių perspektyvą.

S. Besagirskas mano, kad Lietuvos politikai padarė klaidą dėl Kinijos, tačiau pasirinkus partnerystei Taivaną – reikia tvirtai laikytis šio kurso.
Kiniją kol kas reikia užmiršti kaip rinką
S. Besagirskas

„Verslo bendruomenė turbūt būtų linkusi laikytis pozicijos: jeigu jau einame su Taivanu, tai ir einame su juo, reikalaujame maksimalios iš jų naudos, investicijų, puslaidininkių technologijų ir taip toliau, nors Taivanas nežadėjo.
Dabar tarsi atsitraukimas nuo Taivano ir grįžimas prie Kinijos neduos jokios naudos, nes kinai su mumis tikrai nedraugaus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jis mano, kad oficialaus Taivano atstovo nepriėmimas „tikrai pablogins mūsų santykius su Taivanu, o su Kinija nepataisys“.

Verslininkas: viskas buvo sugriauta per dieną

Pieno perdirbimo bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa teigia, kad bendrovė su Kinija tiesiogiai neprekiauja, o jeigu įvyktų santykių atšilimas, vis tiek apie šią rinką galvotų nebent po trejų metų – ir tik įsitikinęs, jog padėtis vėl nepasikeis.

„Visą šitą situaciją aš matau labai blogai. Pirmą kartą į Kiniją kartu su Lietuvos valdžia praėjome įeiti gal prieš 10 metų ir įėjimas procesas į tokias rinkas – kurios nėra tuščios ir kur reikia konkuruoti – užima labai daug laiko, lėšų, o svarbiausia – žmogiškųjų resursų.

Po to – per vieną dieną viskas buvo sugriauta. Ir dabar, kad mane, kaip vadovą, įtikintų, jog reikia eiti į tą rinką, šiandien tikrai nesu pasiruošęs“, – sako jis.
Dalius Trumpa

Anot pašnekovo, dabar bendrovės prekyba su Azijos milžine sumenkusi, „jeigu kas nors atvažiuoja ir nuperka, tai bus gal 0,1 proc. bendros apyvartos“.

Kalbėdamas apie Taivaną jis leidžia suprasti, kad ši rinka apskritai net nelygintina su Kinijos, turinčios 1,4 mlrd. gyventojų.

Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis Group“ vienas iš įkūrėjų Dominykas Vizbaras nepanoro komentuoti Lietuvos užsienio politikos ar jos galimo poveikio verslui, tačiau pasidalijo mintimis apie žaliavų, komponentų tiekimą globaliu mastu.

„Stengiamės maksimaliai visą tiekimo grandinę išlaikyti be kiniškų komponentų ir mūsų strategija nuo to nesikeis. Finansavimas, kurį gauname iš Europos investicijų banko, – tam, kad technologijos liktų Europoje ir jos neiškeliautų į Aziją“, – kalbėjo D. Vizbaras.
Stengiamės maksimaliai visą tiekimo grandinę išlaikyti be kiniškų komponentų
D. Vizbaras
Jo teigimu, dabar jau pati Kinija pradėjo riboti išvežimą tam tikrų medžiagų, žaliavų, kurių kol kas nerandama kitur.
„Neabejoju, kad ir JAV, ir Europa ieškos alternatyvų. Kai 50 metų visa „purvina“ gamyba buvo keliama į Kiniją, tai nereikia nustebti, kai vieną dieną visa gamyba tik ten ir beliko“, – sako verslininkas.
Lazeriai, asociatyvi nuotr.

Anot jo, grupės gynybos įmonėse apskritai yra griežta kontrolė.

„Gynyboje yra absoliučiai griežtai, žiūrime labai paprastai: Rusija ir Kinija nėra tos šalys, nuo kurių mes norime priklausyti su savo gynybos produktais.

O sensorikoje yra žaliavinių dalykų, kurie atkeliauja per Didžiąją Britaniją, dalis – per kitas šalis ir keliauja mums“, – sako D. Vizbaras.

Įvertino, kokio masto prekyba vyksta su Kinija


Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją pernai buvo drastiškai sumažėjęs, dabar šiek tiek atsigauna.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Delfi“ komentavo, kad šis eksportas į Kiniją 2021 metais siekė 170,9 mln. eurų, per visus 2022 metus – 45,1 mln. eurų, o 2023 metų I pusmetį buvo 40,7 mln. eurų. Bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas pernai sudarė 27,2 mlrd. eurų.

„Statistika rodo, kad Kinija niekada nebuvo prioritetinė Lietuvos eksporto rinka“, – sako ministerija.

Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė E. Stonkutė sako, kad geriausiais metais eksportas į Kiniją siekė šimtus milijonų eurų, tačiau ji pabrėžia prekybos su Kinija balansą – jis yra neigiamas, Azijos šaliai importavus į Lietuvą vien pernai už 2 mlrd. eurų.
Kinijos atveju mums reikėjo – galbūt anksčiau – diversifikuoti tiekimo grandines
E. Stonkutė
„Šiandien tai (eksportas į Kiniją – red.) atsigauna, bet supraskime, kad pernai turime prekybos su Kinija balanse 1,9 mlrd. eurų „minusą“, – sako ekspertė.

Anot jos, kalbant apie Taivaną, augimas šių metų pirmaisiais ketvirčiais „nėra įspūdingas, nereikėtų tikėtis, kad kažkas prekyboje su Taivanu ženkliai padidės“.

Lietuvos eksportas į Kiniją ir Taivaną pastaraisiais metais:


Lietuviškos kilmės eksporto detalesnė analizė rodo, kad prekių grupėje „pienas ir pieno produktai, paukščių kiaušiniai, natūralus medus, gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje“ 2021 metais (tai yra, iki santykių krizės) buvo eksportuota už 3,7 mln. eurų, paskesniais metais neeksportuota.

Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai – užpernai eksportas siekė 4 mln. eurų, paskesniais metais neeksportuota. Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai – šių metų balandį-birželį eksportuota už 152 tūkst. eurų (tai daugiau negu per pastaruosius kelerius metu kartu sudėjus).

Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas – šioje grupėje didžiausias rezultatas buvo 2021 metais (676 tūkst. eurų), 2022 metais eksportas sumenko iki 327 tūkst. eurų, o šiemet per tris ketvirčius jau siekia 408 tūkst. eurų.

Politikos posūkis, kuris „neatsipirks per 100 metų“?


Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo ruožtu pabrėžia, kad eksporto į Kiniją praradimus  atsveria augantis eksportas į kitas Pietryčių Azijos regioną ir Australiją.

Esą lietuviškos kilmės prekių eksportas į Indoneziją, Japoniją, Malaiziją, Pietų Korėją, Taivaną, Vietnamą ir Australiją 2023 metų I pusmetį siekė 167,7 mln. eurų, o praėjusiais metais, palyginti su 2021 metais, išaugo 36 proc. ir siekė 455,1 mln. eurų.

S. Besagirskas „mitu“ vadina kartojamus teiginius, esą Lietuvai pavyko atrasti naujų eksporto rinkų.

„Tos rinkos niekada nebuvo užmirštos – nei Australija, nei kitos Pietryčių Azijos šalys. Ta apyvarta metai iš metų didėjo“, – sako ekspertas, pažymėdamas, kad prekyba su kitomis šalimis didėjo ir be Kinijos veiksnio įtakos.

Susipykus su Kinija į Singapūrą buvo parduota daug prekių, bet jos parduotos labai nuostolingai
S. Besagirskas

Anot jo, prekybos šuoliai su kitomis Azijos šalimis turėjo ir savo kainą, tiesiogine žodžio prasme.

„Matėme tam tikrą šuolį susipykus su Kinija, kai į Singapūrą buvo parduota daug prekių, bet jos parduotos labai nuostolingai, nes daug lietuviškų konteinerių stovėjo Kinijos uostuose ir kinai jų neįsileido, o mokėti už prastovas reikėjo labai daug.
Piniginiai reikalai: Sigitas Besagirskas

Ir daug bendrovių nutarė parduoti bet kam, kas perka, už bet kokią kainą. Nes utilizuoti prekes kainuotų brangiau nei parduoti už pusę kainos“, – teigia pašnekovas.

Todėl, pasak jo, daug prekių buvo atsikratyta pusvelčiui ir trumpuoju laikotarpiu statistika atrodė pakankamai įspūdinga, neva daug parduodama į kitas šalis.

„Iš esmės, Kinijos praradimas mums nedavė jokios naudos, išskyrus tuos keliolika milijonų, kuriuos atvedė Taivanas“, – sako S. Besagirskas.

Treji ketveri metai yra optimistinis laikotarpis, per kurį mes galime vėl pradėti eksportuoti į Kiniją
S. Besagirskas
Anot eksperto, jeigu imtume vertinti Lietuvos diplomatijos vadovo teiginius apie „vienos Kinijos“ politiką kaip žingsnį link taikymosi su Pekinu, tuomet „tas žingsnis dar labiau susilpnino mūsų pozicijas. Manau, kad tai buvo didžiulė klaida“, sako jis.

Lietuvos importas iš Kinijos ir Taivano:


Kalbėdamas apie prekybą su Taivanu jis sako, kad šioji „įspūdingų šuolių tikrai nerodo“.

„Taip, taivaniečiai, kaip ir žadėjo, tuos keliolika milijonų yra investavę į Lietuvą arba skyrę Lietuvai, daugiausia moksliniams tyrimams, mokslo bendradarbiavimui, bet lyginant su praradimais, kurių netekome su Kinija, tai neatsipirks ir per 100 metų. Bent jau šiandien. Nebent taivaniečiai pastatytų kažkokią gamyklą“, – konstatuoja jis.

E. Stonkutės požiūriu, Lietuvos politikų sprendimai prieš dvejus metus nebuvo „nemokami“, bet galbūt paskatino greičiau priimti diversifikavimo sprendimus.

„Kinijos atveju mums reikėjo – galbūt anksčiau – diversifikuoti tiekimo grandines, kad būtume mažiau priklausomi nuo Kinijos kaip tiekėjos ir partnerės. Tačiau negalime nuneigti, kad Kinija yra svarbi viso pasaulio ekonomikos augimui“, – sako LPK ekonomistė-analitikė.
Eglė Stonkutė

Atšilimui gali prireikti ne vienerių metų

S. Besagirskas prisiminė Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos atvykimą į Lietuvą 2013 metais ir kaip sunku buvo paskui gaivinti ryšius su Kinija.

„2016 metais Lietuva gavo leidimą eksportuoti maisto produktus, ir tik 2017 metais išvažiavo pirmieji maisto produktai „Vilkyškių pieninė“, paskui „Rokiškio sūris“ ir visi kiti išvežė“, – sako S. Besagirskas.

Tad ekspertas mano, kad Lietuvos santykiai su Kinija, jeigu ir galės normalizuotis, tai dar negreitai. Pasak jo, po naujų Seimo rinkimų gali prasidės pirmi rimti pokalbiai tarp valstybių, o iki tol vyktų tik imitacija.
Kinijos praradimas mums nedavė jokios naudos, išskyrus tuos keliolika milijonų, kuriuos atvedė Taivanas
S. Besagirskas
„Manau, kad šiuo atveju iki kitų rinkimų neturime jokių galimybių su kinais susitaikyti, nes mes atrodome labai blogai, mes, reiškia, visai nesuprantame Azijos, Pietryčių Azijos kultūros, kaip reikia elgtis.

Kalbėjau su lietuviais, kurie daug metų dirbo Kinijoje ir jie sako: kinai, jeigu supyksta, to neparodo, jie nenaudoja europietiškų išraiškos formų: tiesioginio pasakymo, pykimo, balso parodymo“, – sako S. Besagirskas.

Prekyba su Kinija ir Taivanu, lyginant su didžiausiomis Lietuvos prekybos partnerėmis:


Praėjusią savaitę pirmojo per šešerius metus vizito į JAV atvyko Kinijos lyderis Si Dzinpingas.

E. Stonkutė linkusi manyti, kad būtent didžiųjų valstybių susitarimai, o ne Lietuvos politikų sprendimai, ir turi didžiausios reikšmės tolesniems Lietuvos santykiams su Kinija.

Anot jos, dar neaišku, ar JAV ir Kinijos ryšiai gerėja, bet galimai čia rasis galimybių ir Lietuvos gamintojams.
Nei Amerika, nei Kinija nelaukia. Jos investuoja intensyviai ir greitai
E. Stonkutė

„Amerika ir Kinija yra supergalios. Manau, kad Europa turi atsistoti ant savo kelio. Tai turi labai greitai išsigryninti, nes nei Amerika, nei Kinija nelaukia. Jos investuoja intensyviai ir greitai. Mes esame pasiklydę savo biurokratijoje“, – sako ekonomistė-analitikė.

Tuo metu S. Besagirskas mano, kad iki galimo eksporto sugrįžimo į Kiniją reikės palaukti ilgiau.

„Manau, kad treji ketveri metai yra optimistinis laikotarpis, per kurį mes galime vėl pradėti eksportuoti į Kiniją“, – teigia jis.

Saulės energijos moduliai.

„Reikia suprasti, kad Kinija nėra demokratinė šalis ir jeigu koks nors verslininkas nusprendžia kažką daryti, jis nėra laisvas pasirinkti, ar jis gali tai daryti, ar ne (...).

Nebent yra didelė (kinų) įmonė ir turi kažkokį valdžios užtarimą, arba, sakykime, išskirtinis sektorius, kaip lazeriai“, – dėsto pašnekovas.

Tad verslui Lietuvoje kol kas nėra didelės prasmės vėl žvelgti į Kinijos rinką.

„Verslui nėra jokios prasmės kažką daryti, nes kinų verslininkas, tai yra, kitas partneris Azijoje, vis tiek nekontaktuos ir nieko nedarys. Pirmiausiai reikia laukti, kol valdžia susitars“, – sako ekspertas.

Mato atsigavimą prekyboje, bet paaiškinimas nedžiugina


Kalbėdama apie dabartinę Lietuvos verslo situaciją E. Stonkutė priminė neseną epizodą, kai Lietuvos gamintojų apskritai neliko Kinijos muitinių duomenų bazėse.

„Tiesiog neįsileisdavo mūsų produktų. Palaipsniui, matyt, dėl Europos Sąjungos diplomatinių diskusijų, Lietuva vėl pradėjo rastis (Kinijos) muitinės bazėse, tačiau reikia suprasti, kad patys kinai įžeidūs, ilgą laiką neatleidžia“, – sako E. Stonkutė.

Pokytį su muitinėmis ji aiškina tuo, kad veikiausiai atsinaujino santykiai su tomis Lietuvos įmonėmis, kurios ilgus metus dirbo su Kinija.
Palaipsniui, matyt, dėl Europos Sąjungos diplomatinių diskusijų, Lietuva vėl pradėjo rastis (Kinijos) muitinės bazėse
E. Stonkutė
„Abejočiau, kad važiuotų nauji ir kad kinai norėtų su mumis bendrauti. Manau, kad tai – tie atnaujinami ilgalaikiai santykiai, kurie buvo iki to mūsų, pavadinkime, persiorientavimo“, – sakė E. Stonkutė.
Tekstilės fabrikas, Kinija (asociatyvi nuotr.)

Pasak S. Besagirsko, reikia nepamiršti, jog didžioji dalis Lietuvos eksporto į Kiniją susijusi su tam tikrais leidimais, apribojimais.

„Jeigu noriu išvežti 10 konteinerių mocarelos sūrio, bet aš negausiu leidimo, nes valdžia nesusitaria, – mano visos pastangos ties tuo pasibaigs. Manau, kad Kiniją kol kas reikia tiesiog užmiršti kaip rinką“, – teigia S. Besagirskas.

Patarimai iš valdžios – svarbu įvertinti rizikas


„Delfi“ domėjosi ir dviejų ministerijų pozicija, kaip verslui šiuo metu žiūrėti bendradarbiavimą su Kinija ir Taivanu.

„Atsižvelgiant į prekybos su Kinija trikdžius, pradedant verslą su šia šalimi, verslas turi įsivertinti galimas rizikas“, – komentuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Statistika rodo, kad Kinija niekada nebuvo prioritetinė Lietuvos eksporto rinka
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Pasak jos, suintensyvėjęs bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis suteikia galimybę Lietuvai diversifikuoti savo eksporto rinkas, o tai didina ekonomikos atsparumą ir ilgalaikį konkurencingumą.
Be to, Ekonominės diplomatijos taryboje, valdžios ir verslo atstovai nuolat tariasi dėl įvairių siūlymų siekiant užtikrinti ir ginti Lietuvos verslo interesus užsienyje.
Silicis dažnai yra siūlomas tiek fantastų, tiek chemikų kaip galimas alternatyvios gyvybės chemijos pagrindas

Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Vyriausybės programoje įtvirtintas Lietuvos siekis įgyvendinti strateginę rinkų diversifikaciją, atveriant naujas rinkas, galinčias sumažinti priklausomybę „nuo ribotų tiekimo šaltinių autokratinėse šalyse ir sudaryti sąlygas Lietuvos eksportuotojams įsitvirtinti demokratinėse, pažangiausiose pasaulio rinkose“.
Verslui visada pravartu įsivertinti galimas rizikas – politines, ekonomines, reguliacines ir kitas
Užsienio reikalų ministerija

URM teigimu, tokiam siekiui įgyvendinti ypač reikalingi aktyvūs santykiai su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis.

„Ekonominės diplomatijos tarybos 2022 metais patvirtintame prioritetinių šalies eksporto ir inovacijų rinkų sąraše yra ir devynios partnerės Indijos ir Ramiojo vandenynų regione – Japonija, Korėjos Respublika, Taivanas, Singapūras, Australija, Malaizija, Indonezija, Vietnamas, Indija“, – sako ministerija.

„Kalbant apie galimus verslo ryšius su autoritarinėmis valstybėmis, akcentuotina, kad verslui visada pravartu įsivertinti galimas rizikas – politines, ekonomines, reguliacines ir kitas“, – teigiama URM komentare.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (91)