Atleidimų daugėja, bet padėtis – valdoma
Pernai sulės modulius gaminantys robotai plušo be sustojimo. Nukritus elektros kainoms, šiandien saulės energijos poreikis mąžta, tad viena didžiausių saulės modulių gamintojų „SoliTek“ jau 30 darbuotojų perspėjo apie galimą atleidimą.
„Instaliavus papildomą naują įrangą, kuri leidžia optimizuoti ir padidinti gamybos pralaidumą, ir sumenkus rinkoms, automatiškai atsirado tas vakuumas, kur nereikia dirbti naktinių ir savaitgalinių pamainų“, – situaciją komentavo pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Vien per vasarą apie atleidimus perspėti pusė tūkstančio darbuotojų, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akimis, padėtis – valdoma.
„Pramonės ir prekybos įmonėse, kuriose Lietuvoje dirba daugiausiai darbuotojų, šiuo metu tikrai darbuotojų skaičius mažinamas. Kita vertus, matome, kad kiti sektoriai, bent jau kol kas, atsveria – tarkime, logistikos, sandėliavimo įmonės, IT įmonės darbuotojų skaičių vis dar didina, todėl bendrai balansas dirbančiųjų išlieka stabilus ir pakankamai aukštas“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Nerimo signalai ateičiai
Iki šiol saulės modulius kurianti įmonė „SoliTek“ pelnu nesiskundė ir darbuotojų atlyginimų vidurkis čia siekė 2500 eurų. Pramonininkų konfederacijos vadovas perspėja, kad atleidimų lapelius gali įteikti vis daugiau pelningų aukštųjų technologijų įmonių.
„Dalis ir IT įmonių jau pradeda atleidinėti žmones, dėl to, kad tiesiog ir tas taip vadinamas startuolių bumas, ir visos kitos inovacijos pabrangus pinigams tiesiog negauna finansavimo ir jas pradedama kažkiek tai riboti“, – teigė V. Janulevičius.
Nerimo signalai ir iš ekonomisto lūpų – rudenį esą atleidimų bus dar daugiau negu vasarą. Tiesa, daugiausiai atleidimų lapelių ir toliau gresia dirbantiems gamyboje. Užimtumo tarnyba skelbia, kad pernai apdirbamosios pramonės srityje įvyko trečdalis visų grupinių atleidimų. Šiemet – jau daugiau nei pusė.
„Bloga naujiena, kad tuose sektoriuose gamybos kritimas dar yra dviženklis ir šiaip pramonės gamyba Lietuvoje toliau pakankamai stipriai krenta. Tai yra susiję su tuo, kad neatsigauna išorės paklausa ir su tuo, kad labai lėtėja Kinijos ekonomika“, – aiškino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
900 šeimų be pajamų gali likti ir Kėdainiuose. Viena didžiausių trąšų gamintojų „Lifosa“ dėl jai taikomų sankcijų jau įspėjo savo darbuotojus. Pernai įmonė sugebėjo gauti pelno, bet jis buvo net keturis kartus mažesnis nei įprastai. Ministerija ir užimtumo tarnyba ruošiasi blogiausiam.
„Kiek apžiūrėjome, ten žmonės yra kompetentingi ir darbą daugeliui jų surasti būtų įmanoma, bet gali būti sudėtinga pasiūlyti tokios pačios kokybės sąlygas, nes tikrai įmonėje žmonės turi neblogas sąlygas“, – teigė V. Šilinskas.
Privalo laikytis teisinių pagrindų
Grupiniai atleidimai vyksta tada, kai iš darbo išeina dešimtadalis ir daugiau įmonės žmonių, bet teisininkė sako, kad tai – kraštutinė priemonė. Darbdavys turi griežtai sekti įstatyme numatytus atvejus.
„Pavyzdžiui, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline, dėl darbo organizavimo pakeitimų arba kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Pavyzdžiui, jei darbdavys praranda dalį klientų arba nebeteikia tam tikros paslaugos“, – aiškino „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė.
Įspėjimas apie atleidimą – dar nėra tiesus kelias į užimtumo tarnybą.
„Darbdavys, per įspėjimo laikotarpį, kuris būna nuo mėnesio iki trijų mėnesių, turi suteikti 10 procentų darbo laiko naujo darbo paieškom, turi siūlyti darbo pozicijas toje pačioje įmonėje, jeigu pasitaiko, nes tikrai gali atsirasti kita darbo pozicija“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas.
Atleistiems darbuotojams darbo kodeksas numato ir garantijas. Konkrečios išmokos priklauso nuo išdirbto laiko.
„Jeigu imtume standartinį darbuotoją, kuris dirba įmonėje ilgiau negu vienerius metus, neturi papildomų garantijų – toks darbuotojas turėtų teisę į vieno mėnesio įspėjimą ir dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją“, – teigė A. Daubaraitė.
Investuojama į perkvalifikavimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė šiemet skyrusi papildomus 80 milijonų eurų darbuotojų perkvalifikavimui. Dar 20 milijonų – naujoms darbo vietoms steigti. Jų lūkestis – auginti informacinių technologijų, žaliosios ekonomikos specialistus, tačiau ekonomistas sako, jog tą padaryti sudėtinga.
„Netgi įgyvendinus tas priemones pilnai, vargu, ar pramonė staiga pradės didinti darbuotojų skaičių, nes visas tas vartojimo naratyvas eksporto rinkose šiuo metu yra labiau žemyn negu aukštyn“, – teigė A. Izgorodinas.
V. Janulevičiaus teigimu, neturėtume bloginti padėties patys sau, ypač su mokesčių reforma.
„Galbūt atrodysime dar prasčiau po tos galimos reformos, tada kyla klausimas, ar tikrai daugelis rinksis Lietuvą, investuos į ją ir ar tikrai tie, kurie jau yra čia investavę, vystys ir darys plėtrą būtent pas mus“, – teigė jis.
Kaip teigiama LNK žiniose, šių metų pirmąjį pusmetį buvo pranešta apie kone 1,5 tūkstančio darbuotojų atleidimų.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
