Kaip skelbiama pavasarinėje Europos Komisijoje (EK) prognozėje, šiais metais euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,4 proc., kitais metais - ūgtelės 1,2 proc. Infliacija, naujausiomis prognozėmis, turėtų siekti atitinkamai 1,6 ir 1,5 proc.
Žiemą EK prognozavo mažesnį euro zonos BVP nuosmukį šiais metais - 0,3 proc., ir didesnį prieaugį kitais metais - 1,4 proc.
Pabloginta ir didžiausios euro zonos ekonomikos - Vokietijos - prieaugio prognozė. 2013 metais prognozuojamas iki 0,4 proc. prieaugis, tuo tarpu žiemą buvo prognozuojamas 0,5 proc. prieaugis. Naujausiomis prognozėmis. kitais metais Vokietijos BVP turėtų išaugti 1,8 proc., o anksčiau EK tikėjosi 2 proc. prieaugio.
Savo naujausioje prognozėje EK numato rekordinį 12 proc. nedarbą euro zonoje ir 11 proc. visoje ES. Atskirose ES šalyse nedarbo rodikliai labai skiriasi, nuo nerimą keliančio 27 proc. nedarbo rodiklio Ispanijoje iki 4,7 proc. Austrijoje.
Baltijos šalys – lyderės
Vienos pirmųjų krizę išgyvenusios Baltijos šalys ES išsiskirs teigiamais ūkio augimo rodikliais.
EK prognozuoja, kad sparčiausiai ES augs Latvijos (3,8 proc.), Lietuvos (3,1 proc.) ir Estijos (3 proc.) ekonomikos. 2014 m. šioje valstybėse augimas turėtų paspartėti atitinkamai iki 4,1 proc., 3,6 proc. ir 4 proc.
Tačiau Baltijos šalims, kaip ir likusiai Europai, nepavyks įveikti nedarbo šmėklos – tarp Baltijos šalių vienintelėje Estijoje nedarbo rodiklis bus vienženklis (9,7 proc.). Tuo tarpu Latvijoje jis sudarys 13,7 proc., Lietuvoje – 11,8 proc. Per 2014 m. jis sumažės kiek daugiau nei 1 proc. punktu, prognozuoja EK.
Nedarbas – didžiausias galvos skausmas
Kaip per spaudos konferenciją sakė ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas, "Ispanijoje ir Vokietijoje nedarbas siekia nepriimtinas aukštumas".
Prancūzijos ekonomika, kuriai nepaisant sunkumų vis dėlto pavyko išvengti recesijos, 2013 metais vis dėlto susitrauks 0,1 proc., daugiausia dėl susilpnėjusios pasaulinės vartojimo paklausos, bet 2014 metais ūkis turėtų ūgtelėti 1,1 proc. Tačiau Prancūzija, prognozuoja EK, greičiausiai viršys ES reikalaujamas 3 proc. BVP biudžeto deficito lubas ir 2013 metais bus fiksuojamas 3,9 proc. biudžeto deficitas, o kitais metais - 4,2 proc.
Ispanija šiais metais vis dar jaus skaudžius 2008 m. krizės padarinius ir susitrauks 1,5 proc., o tik 2014 metais šalies ekonomika turėtų atsigauti ir išaugti 1,4 proc. Tačiau valstybės finansų būklė, manoma, tik blogės - 2013 m. prognozuojamas 6,5 proc. BVP biudžeto deficitas, o 2014 m. 7,0 proc.
Ypač skaudūs krizės padariniai bus jaučiami sunkumų drebinamame Kipre: naujausiomis prognozėmis, 2013 metais, po drastiško bankų sektoriaus pertvarkymo, šalies ekonomika susitrauks 8,7 proc. Kipre recesija tęsis ir 2014 bei vėlesniais metais - šalies ekonomika per 2012-2015 m. laikotarpį susitrauks iš viso 15 proc.
Su nežymiu optimizmu EK pateikia Graikijos ekonomikos prognozę. Po šešerių recesijos metų jau šių metų pabaigoje Graikijos ūkis turėtų pradėti augti. Graikijos ekonomika 2014 metais turėtų ūgtelėti 0,6 proc., po ženklaus 4,2 proc. nuosmukio 2013 metais, teigiama naujausioje EK pavasario prognozėje.
