Personalo valdymo ir atrankų kompanijos „Soprana Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė sako, kad ypač vasarą, atostogų metu žmonės turi daugiau laisvo laiko, surizikuoja ir pradeda ieškoti alternatyvų. Anot jos, čia „laimi drąsiausieji“.
„Dažnai yra taip, kad kai prašome, tai ir gauname. Tai jie eina ir prašo esamų darbdavių, kad nori didesnės algos, nes padidėjo kitos jų išlaidos ir kiti gauna daugiau, arba išėjo kaimynė, brolis į kitą darbo vietą ir ten gauna daugiau, „tai negi aš esu kažkuo prastesnis?““, – sako D. Blažaitienė.
Pasiteiravus, ar keičiant darbą galima ir pralošti atlyginimo požiūriu, ji sakė, kad kai kuriose srityse net ne atlyginimai nulemia apsisprendimą. Pavyzdžiui, informacinėse technologijose (IT) svarbios bendros naudos, motyvacinė sistema.
„O tie, kurie gauna mažesnius atlyginimus, tai net 10-15 proc. jau yra žymus rodmuo, kad reikėtų pasvarstyti, ar pakeisti darbą. Kai kurie va bank ateina ir sako, gal paprašys trečdaliu didesnio atlyginimo. „Tuo labiau atsinaujinau CV, paskambino potencialus darbdavys, pasiūlo (darbą – red.), reiškia, manęs reikia rinkoje. Na, o ką aš prarasiu, jeigu dabar darbą turiu, o paprašysiu didesnės algos“, – svarsto D. Blažaitienė.
Ji pripažįsta, kad darbdaviai kartais neturi pasirinkimo ir tenka sutikti su sąlygomis dėl darbuotojų trūkumo.
„Rinkoje yra didžiulis trūkumas, ypač po pandemijos. Manau, kad jis šiek tiek ilgainiui išsilygins. Bet šiuo metu rinka tokia, kad trūkumas yra didelis, visose šalyse, ypač tam tikrose srityse.
Mūsų šalyje ta pati robotizacija nevyksta taip greitai, kad kompensuotų tam tikras darbo vietas ir pakeistų žmones“, – komentavo „Soprana Personnel International“ vadovė.
D. Blažaitienė sako, kad senbuviai darbuotojai ir patys gali sužinoti, koks atlyginimas siūlomas naujokams, pamatę įmonės darbo skelbimus, juose siūlomą algos intervalą. Tuomet yra galimybė ateiti pas darbdavį ir paprašyti atlyginimo pakėlimo, arba tiesiog – ieškoti naujo darbo.
„Ateina į pokalbius ir kai paklausi, kodėl ieško naujo darbo, kodėl nori keisti, tai viena iš priežasčių būna, kad naujesni kolegos atėję yra labiau vertinami, jie gauna tuo metu didesnį atlyginimą, tai žmogus sako, kad tas kitas asmuo vertinamas labiau. Yra nuoskauda, pyktis, ir todėl sako, kad išeina „iš principo“, – teigia bendrovės vadovė.
Pasak jos, naujokai, savo ruožtu gali net nežinoti, koks jų algos santykis su senbuvių.
„Esame pastebėję tokią tendenciją, kad studentai, pabaigę universitetą, ypač iš tam tikrų universitetų, ateina – dar prieš kelis metus buvo toks sklandantis mitas, kad „be tūkstančio eurų „į rankas“ nedirbsiu, dar neturiu patirties“. Tai – tiesiog norma, nuo kurios pradeda ir koks yra įsivaizdavimas.
Nors rinkoje galbūt tokioje pačioje pozicijoje dirbantis žmogus, turintis bent penkerių metų patirtį, gauna ir mažiau“, – pasakoja D. Blažaitienė.
Kalbėdama apie darbdavių sprendimus ji sakė, kad vis daugiau jos vadovaujamos kompanijos klientų stengiasi priimti žmones „pagal požiūrį“, o jau vėliau išmokyti įgūdžių.
„Tuo principu vadovaudamiesi mūsų klientai pradeda vis dažniau ieškoti žmonių, kurių požiūris tiktų, kurie turėtų pozityvų požiūrį, kuriems nebūtų svetima atsakomybė, kurie norėtų siekto savo tikslų ir augti kartu su įmone, būtų lojalūs.
Aišku, tai ilgainiui sunku patikrinti, tiktai laikas parodo. Įmonės vis dažniau priima žmones pagal vertybes ir kultūrinį atitikimą, negu pagal įgūdžius, dėl to, kad ne visada atranda tų žmonių“, – aiškino D. Blažaitienė.
Ji pastebėjo, kad vienoje įmonėje praleisti dešimtmečiai nebūtinai yra savaiminė vertybė.
„Kartais tai irgi mitas, kad ilgai dirbantys, lojalūs žmonės yra naudingiausi, efektyviausi įmonėje. Nebūtinai. Galbūt tiesiog žmogus sėdi komforto zonoje, bet tuo pačiu ir įmonėje neauga“, – sakė D. Blažaitienė.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
