Trečiadienį susitikęs su D. Grybauskaite, ketvirtadienį Dalai Lama lankėsi Seime.
Tačiau su situacija gerai susipažinęs ekonomistas, nenorėjęs būti įvardytas, situacijos nedramatizuoja. Jo nuomone, su Dalai Lama nusprendusi susitikti D. Grybauskaitė pasvėrė būsimą vertybinę naudą ir galimus ekonominius praradimus.
Pašnekovas neatmeta, kad šalies vadovei apsispręsti padėjo artėjantys prezidento rinkimai Lietuvoje.
„Aš manau, kad prezidentė apgalvojo, kas yra svarbiau. Ji prioritetą atidavė vertybiniams dalykams ir įvertino, kad jeigu ir bus ekonominės pasekmės, jos bus menkos, o artėjant rinkimams tai yra gerokai svarbiau. Juo labiau, kad buvo ir tam tikros visuomenės dalies spaudimas dėl to, kad mūsų oficialūs pareigūnai nesusitinka su Dalai Lama“, - kalbėjo pašnekovas.
Ekonomistas neatmeta, kad galimos šiokios tokios problemos Lietuvos eksportuotojams Kinijoje. Tačiau į Kiniją eksportuojančių Lietuvos įmonių bendrame eksporte ši šalis sudaro labai nedidelę dalį.
Taip pat, anot jo, Kinijos prekių gabenimas į Lietuvą yra minimalus. Jei Kinija nuspręstų taikyti sankcijas, labiausiai, matyt, tai pajustų Klaipėdos uostas.
„Žinoma, ir maža skruzdėlė atneša šapaliuką. Todėl nežiūrint to, kad Kinijos krovinių dalis Klaipėdos uoste yra maža, bet ji vis tiek yra. Šiuo atveju embargo nebus, žinoma, neatmetu, kad gali būti visokių nesklandumų“, - tvirtino pašnekovas.
Kartu jis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva vadovaujasi ne savo, o Europos Sąjungos (ES) prekybos režimu. Taigi santykiai yra sprendžiami ES mastu. Jeigu kas nors atsitiktų, būtų sprendžiama ne Vilnius-Pekinas, o Briuselis-Vilnius lygiu.
Jokių neigiamų indikacijų
„Aš nemanyčiau, kad tokie susitikimai galėtų turėti negatyvo. Ekonomika yra ekonomika. Kiek man teko bendrauti su Kinijos verslo žmonėmis, žinau, kad jie yra pakankamai pragmatiški, viską pasveriantys pirmiausiai ekonominiais svertais. Tačiau tai yra politinis klausimas, o tai – ne mano kompetencija“, - komentavo jis.
Uosto vadovas pripažino, kad praėjusią savaitę Klaipėdoje lankėsi žmonės iš Kinijos ambasados.
„Mes nuolat turime delegacijų iš Kinijos, turime glaudų bendradarbiavimą su Kinijos ambasada. Tuo labai džiaugiamės. Taip pat turime sutartį su Čingdao uostu, laivybos sutartį su Kinija. Pas mus per didžiuosius Europos uostus patenka kroviniai iš Kinijos. Taip kad jokių negatyvių indikacijų aš asmeniškai neturiu“, – tvirtino A. Vaitkus.
Jo teigimu, neįmanoma atsakyti, kokią dalį per uostą keliaujančių krovinių yra kiniški, nes tiksliai nenurodoma konteineryje esančio krovinio kilmė.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis DELFI sakė, kad pirmąjį šių metų pusmetį tiesiogiai iš Kinijos per uostą keliavo 638 tūkst. t. Tuo metu iš viso pirmąjį šių metų pusmetį perkrauta 17,3 mln. t krovinių.
„Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad konteineriais keliaujantys kroviniai dažniausiai iš Kinijos būna vežami į vieną iš konteinerių paskirstymo centrų Europoje, iš kurių jau iškeliauja kaip europiniai kroviniai. Todėl nebegalime tiksliai identifikuoti, kiek konteinerių atėjo iš Kinijos“, - komentavo jis.
DELFI primena, kad Kinija šiuo metu svarsto galimybę leisti iš Lietuvos eksportuoti pieno produktus. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas per kelias savaites. Lietuvos pienininkai tvirtino laukiantys leidimo ir jokių blogų žinių neturintys.
Estai buvo sulaukę sankcijų
Tuo metu DELFI šaltiniai tvirtino, kad 2011 m. po to, kai Dalai Lamą priėmė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, buvo atsisakyta apsikeisti sklypais ambasadų statyboms, nors tai jau buvo sutarta anksčiau.
Taip pat tuos dvejus metus strigo bendradarbiavimas ir kitose srityse, jiems esą nepavykdavo gauti susitikimų su aukštais pareigūnais.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2012 m. Kinija buvo 29-ta didžiausia Lietuvos eksporto rinka, į šią šalį buvo eksportuota 0,3 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. 2012 m. Lietuvos įmonės į Kiniją eksportavo prekių už 230,1 mln. Lt, tai buvo 15,7 proc. daugiau nei 2011 metais.
2012 m. bendroje lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūroje didžiausią dalį sudarė baldų eksportas, antroje vietoje buvo mediena ir medienos dirbiniai, medžio anglys, trečioje – valgomieji vaisiai ir riešutai.
„Verslio Lietuvos“ analitikų vertinimu, perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Kiniją yra mediena ir medienos dirbiniai; vaisiai, chemijos pramonė, pieno produktai, baldai, drabužiai, reklamos paslaugos, logistikos paslaugos, lazeriai.
Trečiadienį į Vilnių atvykęs Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama Lietuvoje viešės keturias dienas.
Tai trečiasis 78 metų Nobelio taikos premijos laureato vizitas Lietuvoje.
Pasitinkant Jo Šventenybę pirmame susitikime jis apjuostas lietuviška tautine juosta, ant kurios išsiuvinėta trispalvė ir viena svarbiausių Tibeto budistų mantrų „Om mani padme hum“.
Trečiadienį su Tibeto Dvasiniu lyderiu neoficialiam pokalbiui buvo susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuriai aktyvistai perdavė daugiau nei 6 tūkst. piliečių parašų patvirtintą raginimą įtraukti Tibeto klausimą į Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę.
Šių metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkauja ES Tarybai.
Dalai Lama Lietuvoje viešėjo 1991 ir 2001 metais. Paskutinį kartą su juo susitiko prezidentas Valdas Adamkus, susitikimas buvo apibūdintas kaip „privatus pokalbis“.
Dalai Lamą, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu. Tuo tarpu pats dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei Himalajų kalnuose.
1989 metais Dalai Lama buvo apdovanotas Nobelio Taikos premija. Politinių pareigų jis atsisakė 2011 metais.
