Kinijos ekonomikos žvaigždė: Europoje yra tik keletas tokių šalių, kaip Lietuva

Tarptautinės vertinimų bendrovės „The Economist Group“ vyriausiasis atstovas Kinijoje ir „The Economist Intelligence Unit Limited“ patarėjų tarnybos direktorius Xu Sitao vardija, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Kinijos ir ką bendro turi pereinamąjį laikotarpį išgyvenančios ekonomikos.

- Kokį įspūdį esate susidaręs apie Lietuvą?

- Pirmasis įspūdis yra labai malonus - man labai patinka čia esanti aplinka, nes nematau minių žmonių, galiu lankytis neperpildytose vietose. Kinijoje labai dažni priimami kompromisai erdvės, oro ir kitų dalykų, kurios jūs priimate kaip duotybę, sąskaita. Lietuva man - istorinį paveldą išsaugojusi, civilizuota valstybė, jaučiuosi privilegijuotas, turėdamas galimybę čia atvykti ir susipažinti su vietos kultūra. Ne kartą esu viešėjęs Skandinavijoje, bet niekada iki šiol nesu buvęs Baltijos šalyse.

- Per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuva skausmingai patyrė emigracijos padarinius. Kaip jūs vertinate emigraciją?

- Kai Kinija pamažu atsivėrė, šalies vyriausybė jaunuolius siuntė mokytis į JAV, Australiją, Jungtinę Karalystę ir daugelis vietos gyventojų kalbėjo, jog šie žmonės niekada negrįš atgal, tad už savo išsilavinimą jie turėtų sumokėti iš anksto, ar būti susieti su valstybe priklausomybės schemomis. Ir įvairios schemos buvo taikomos, pavyzdžiui, studentai kinai užsienyje negalėjo laisvalaikiu išeiti pasivaikščioti po vieną, o jei vaikščiota būreliu, kažkas vienas turėjo visų pasus. Galiausiai vienas Kinijos lyderių neoficialiai pasakė: jeigu žmonės išvyksta, leiskite jiems važiuoti. Vėliau įrodyta, kad jis buvo teisus: situacijai gerėjant žmonės sugrįžta, tad emigraciją reikia vertinti ramiai.

Kai žmonių sprendimai sąmoningai ribojami, tuomet gavę progą išvykti jie niekada negrįš, nes bus įsižeidę ir jaus apmaudą. Galiu pateikti pavyzdį: vienas kinų verslininkas didelę sumą aukoja Jeilio universitetui, bet Kinijoje kyla pasipiktinimas, kodėl kinas neremia savo valstybės universitetų. O jis paaiškina, jog kai stengėsi išvykti mokytis į JAV, Kinijoje mokymosi įstaigos stengėsi jam visaip sukliudyti ir galiausiai Jeilio universitetas buvo jį nemokamai ugdžiusi institucija. Dabar verslininkas būtent šiam universitetui jaučia dėkingumą.

- Kaip Kinijoje vertinama emigracija?

- Kinijoje yra patarlė: jeigu esi labai protingas triušis, turi turėti trejus namus. Mat šis gyvūnas yra labai pažeidžiamas ir taikus padaras, o aplink – daug plėšrūnų. Kinijos istorijoje yra buvę daug neramumų: dinastija, vėliau – vyriausybė, po to – reformos, o gyventojai visada nori išsaugoti turimą turtą. Taigi, manau, emigracija yra viena iš draudimo formų, nors nebūtina gyventi svetur. Kai kurie kinai ieško galimybių investuoti užsienyje ir tai vertina kaip papildomą savo turto draudimo formą. Deja, kai kuriose šalyse imigrantai yra vertinami kaip pabėgėliai.

- Kaip vertinate Baltijos šalių ekonomiką?

- Nesu ekspertas Europos ekonomikos klausimais, tad galiu pasidalinti tik subjektyviomis įžvalgomis. Manau, Baltijos šalys, kaip ir Kinija, dar išgyvena pereinamąjį laikotarpį ir mūsų kelias panašus, nes esame nukentėję nuo planinės ekonomikos palikimo. Baltijos šalys pademonstravo, jog gali laikytis įsipareigojimų ir imtis fiskalinės drausmės, būtinų taupymo priemonių: Europoje yra tik keletas tokių šalių pavyzdžių, šiai grupei priskirčiau ir Airiją. Manau, Baltijos šalys ėmėsi priemonių, būtinų norint užtikrinti tolesnį ekonomikos atsigavimą.

- Kinijai sekasi pakankamai gerai persitvarkyti ir išgyventi pereinamąjį laikotarpį. Kokias matote to priežastis?

- Ekonomika yra ne eksperimentas, kurį galima kontroliuoti lyg laboratorijoje, čia turite reikalų turite su žmonėmis. Manau, geriausia yra instrukcijų semtis ne iš vadovėlių, o stengtis užtikrinti, kad esamomis sąlygomis tęstųsi evoliucija, o ne nuolat vyktų revoliucijos. Kinijoje ekonomikos reformos prasidėjo 80-aisiais ir dar laukia ilgas kelias – reformų esmė yra sumažinti valstybinį aparatą ir tuo pačiu metu rinkai suteikti didesnį vaidmenį.

- Kokiai sričiai, jūsų manymu, besivystančios šalys turėtų skirti dėmesio pirmiausiai?

- Investicijoms yra labai svarbus žmonių išsilavinimas. Kinai sako, jog planuojant medžių derlių, reikia galvoti dešimtmečiais, o planuojant permainas visuomenėje, reikia galvoti šimtmečiais. Kinijoje yra būtina reformuoti švietimo sistemą, kitaip mes nebūsime pasiruošę demokratijai. Planinės ekonomikos tarpsniu kultūrinis efektyvumas buvo prarastas ir tai reikia pripažinti. Mokymosi sistema taip pat buvo sukurta planinės ekonomikos principu, tad dabar matome rezultatus: darbo klasės atstovų algos sparčiai auga, nes ekonomika auga, tačiau universitetinį išsilavinimą įgiję žmonės sunkiai randa darbą, nes tai, ko jie mokosi, yra per daug nutolę nuo rinkos poreikių. Veikiausiai, privatūs universitetai čia galėtų suvaidinti reikšmingą vaidmenį – dėl to Kinijoje stengiasi įsitvirtinti ir užsienio universitetų padaliniai.

- Ką jūs patartumėte Lietuvos verslininkams, kurie domisi galimybėmis dirbti su Kinija? Galbūt pakanka orientuotis į vieną didesnių miestų, kuriuose gyvena daugiau žmonių nei Lietuvoje?

- Kinija turi 450 kartų daugiau gyventojų nei Lietuva, be to, Lietuvoje yra bene keturis kartus mažiau gyventojų nei Pekine. Tačiau Kinija yra nevienalytė: kai kurie regionai artimesni Vokietijai ar Prancūzijai, kiti - Lenkijai ar Turkijai, vertinant jų ekonominę raidą ir žmonių gyvenimo būdą. Verslininkams, planuojantiems dirbti su Kinija, pirmiausiai patarčiau joje apsilankyti ir pamatyti mastus.

- Kokias matote galimybes Kinijai ir Baltijos šalims artimiausiu dešimtmečiu?

- Kinija per artimiausius 10 metų turėtų tapti didžiausia pasaulio ekonomika, ji jau pirmauja gamyboje, prekyboje, bet jai labai svarbiomis išlieka išorės rinkos. Jei pasitikėsime tik vidaus rinka, turėsime daug neparduotų prekių – būtina paklausa iš užsienio valstybių, o tam reikia matyti ekonomiką Europos, Afrikos, Pietų ir Šiaurės Amerikų akimis.

Kita vertus, nors Kinija pirmauja prekybos apimtimis, jos investicijos į, pavyzdžiui, Europą, Baltijos šalis yra palyginti mažos ir turėtų didėti. Paprastai, kai išplėtojama prekyba, kitas žingsnis yra investicijos, tiek kalbant apie atvykstamąjį turizmą, tiek apie įsigyjamą turtą ar investicijas į plynus laukus.

Dalis Europos valstybių, pavyzdžiui, Lietuva, save galėtų pristatyti kaip trampliną kinų kompanijoms į didesnes rinkas. Tiesą sakant, Kinijos bendrovės jau panašiai ir mąsto: jeigu norima sėkmingai dirbti Danijoje, Švedijoje, pirmiausiai mėginama įsitvirtinti Baltijos šalyse. Atitinkamai, jei norima dirbti Vokietijoje ar Prancūzijoje, pirmiausiai verta išmėginti jėgas Rytų Europoje. Ir atvirkščiai, vartotojus Kinijoje domina kokybiškai pagamintos prekės. Manau, būtent dėl to, Kinija dabar yra viena didžiausių prabangos prekių vartotoja, pavyzdžiui, iš Italijos ar Prancūzijos.

- Kokį raidos scenarijų piešiate trims didžiausiems regionams: Europai, Kinijai ir JAV?

- Europa yra kryžkelėje, tikiuosi, kad viena valiuta padės regione padidinti valstybių integraciją, bus suformuota vieninga rinka. Visgi kalbant apie Europą reikėtų labai atsargiai vartoti žodį stagnacija, nes jis reiškia, kad regionas dėl struktūrinių priežasčių smunka. Panagrinėjus ekonomikos istoriją galima pamatyti ne vieną atvejį, kai struktūriniu vadintas fenomenas vėliau paaiškėja esąs ciklišku fenomenu. Prieš dvejus – trejus metus niekas nebūtų ryžesis prognozuoti, kad Ispanijos ar Italijos obligacijų pajamingumas pasieks šiandienos lygius – tada žmonės duodavo 15 proc. tikimybę euro išlikimui.

Kinijoje per pastaruosius trisdešimt metų matėme nepaprastai sparčius augimo tempus, tačiau ilguoju laikotarpiu augimo tempą turime lėtinti, nes kai iš paauglio tampi suaugusiuoju taip greitai nebeaugi. Veikiausiai, artimiausiais metais Kinijos ekonomikos augimas nebus fiksuojamas ne dviženkliais skaičiais ir sieks 5-6 proc. Tuo pat metu šalyje toliau turi vykti evoliucija, o jei transformacija vyks nelabai sėkmingai, nes senų įpročių sunkiai atsisakoma, išlieka rizika, kad Kinija įstrigs vidutinių pajamų spąstuose (angl. middle income trap) t.y. pasiekusi vidutines pajamas gaunančių valstybių gretas nustos augti – tokį scenarijų esame ne kartą matę Pietų Amerikoje ar Pietų Afrikoje, taip pat ir Azijoje.

JAV ekonomikos augimas dabar įgauna vis didesnį pagreitį, tai rodo šalies sistemų ir finansų rinkų stiprybę, tad, manau, artimiausią dešimtmetį JAV seksis gerai.

- Ačiū jums už pokalbį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos kvietimu Xu Sitao Vilniuje lankosi tarptautinėje konferencijoje „Pasaulio ekonomikos tendencijos ir Lietuvos pramonė“, kur skaitys pranešimą „Kinija veržiasi į pasaulį - kam turi ruoštis Europa?”.