Kokiems asmenims galiotų draudimai atvykti ir išvykti
Pirmadienį pranešta, kad Lietuva svarsto uždaryti dar du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Taigi iš viso būtų uždaryti keturi pasienio punktai: Šumsko, Tverečiaus, Lavoriškių ir Raigardo, tačiau liktų veikti du punktai. Anot ministrės, tokiu sprendimu siekiama padidinti savo pajėgumus prie išorės sienos su Baltarusija ir spręsti kontrabandos problemas.
Be to, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatė du pagrindinius kriterijus, kada Baltijos šalys ir Lenkija sutartų visiškai uždaryti sienas su Baltarusija: pirma, ginkluotas incidentas arba incidentai prie vienos iš valstybių sienos, antra, organizuotas masinis neteisėtų migrantų prasiveržimas.
„Esant vienam iš šių kriterijų, įvyksta operatyvus informacijos pasikeitimas mūsų tarnybų lygmenyje, ir tada jau priimamas sprendimas tarpvyriausybiniu lygmeniu“, – paaiškino A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija Delfi patikslino, kokiems asmenims galiotų draudimai, o kam būtų taikomos išimtys, jei visgi būtų priimtas sprendimas užverti sienas su Baltarusija.
„Visiško sienos uždarymo atveju būtų užtikrinta Lietuvos ir ES piliečių grįžimo į Lietuvą galimybė, leidžiamas diplomatų judėjimas, taip pat būtų užtikrintas atvykimas humanitariniais pagrindais prieglobsčio prašytojams iš Baltarusijos ir kitų šalių“, – nurodo ministerija.
Tai reiškia, kad turistiniais ir darbo tikslais į šalį nebegalėtų atvykti baltarusiai, kurie sudaro didžiąją dalį dabartinio srauto. Dažniausiai į Lietuvą Baltarusijos piliečiai atvyksta turizmo tikslais – apsipirkti, dar viena nemaža kategorija – leidimus gyventi Lenkijoje ir Lietuvoje turintys baltarusiai, vilkikų vairuotojų grupė bei darbo vizas turintys kiti Baltarusijos piliečiai ir kt.
Uždarius du punktus, baltarusių srautas beveik nepakito
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) atkreipia dėmesį, kad rugpjūčio 18 d. uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio punktus atvykstančių Baltarusijos piliečių srautai ėmė mažėti, tačiau žymiai sparčiau mažėjo pačių lietuvių kelionių į Baltarusiją.
VSAT duomenimis, šių metų liepą buvo pasiektas pikas – į Lietuvą baltarusiai vyko 146 382 kartus, o rugpjūtį – 125 223, panašiai kiek ir birželį (126 733).
Ryškesnis pokytis matomas, vertinant atvykstančiųjų srautus padieniui: jei iki dviejų postų uždarymo rugpjūtį baltarusių kelionių skaičius svyravo tarp 4400 ir 5400, tai po to, jų lygis sumažėjo iki maždaug 3900-4400 kasdien (žr. grafiką).
VSAT atstovas Giedrius Mišutis sako, kad pagrindinį atvykstančių Baltarusijos piliečių srautą sudaro apsipirkinėjimo turizmas.
„Didesnė dalis baltarusių atvyksta apsipirkti – galima po tris stovinčius baltarusiškus autobusus pamatyti prie „Ikea“ ir „Akropolis“ prekybos centrų, ir lengvųjų automobilių – pilna.
Kita kategorija asmenų – vykstantys toliau pro Lietuvą, kadangi esame paribio šalis ES erdvėje, tai baltarusiai tęsia toliau savo kelionę po kitas šalis – kai kas skrenda iš Vilniaus oro uosto, taip jie gali laisvai iki Portugalijos keliauti per sienas.
Nemažai yra ir buitinio bendravimo, giminystės ryšių Lietuvoje. Dalis čia atvyksta ir sveikatinimo tikslais į sanatorijas, bet palyginus su apsipirkinėtojų srautais, tokių asmenų – mažiau“, – pasakoja jis.
O darbo tikslais dažniausiai į Lietuvą vyksta vilkikų vairuotojai: „Jie vyksta kaip ir su transporto priemonėmis, bet yra ir mikroautobusų ekipažai, kurie vyksta į vadinamas pamainas – keičiasi tarpusavyje kur nors Europoje, tarkime, Vokietijoje. Tokia grupė nėra labai gausi, jie turi darbo vizas ir dirba ES.“
Ženkliai sumažėjo lietuvių srautai
Lyginant 8 dienų statistiką iki uždarant Šumsko ir Tverečiaus punktus ir tokį pat laikotarpį po jų uždarymo, fiksuota, kad į Baltarusiją vykusių Lietuvos piliečių skaičius sumažėjo net 37 proc.
„Tai – gana daug, neaišku, ar jis atsigaus po to, gal čia tik pirminė tokia reakcija, gal bus persiorientuota, sudėtinga pasakyti. Gal tik iš pat pradžių žmonės, kurie vykdavo, pristabdė truputėlį keliones, bet dviejų punktų uždarymas akivaizdžiai paveikė statistiką.
O kalbant apie baltarusių, vykstančių į Lietuvą srautus, ypatingo kritimo nematome. Maždaug ties 4 tūkst. per parą (atvykusių – red.) srautas laikosi panašus. Dviejų punktų uždarymas šio srauto taip nepaveikė kaip lietuvių, tačiau dar dviejų punktų uždarymas turėtų dar labiau sumažinti vykstančiųjų srautus“, – pažymi VSAT atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad tai – bendra sienos kirtimų statistika. Į ją patenka ne tik tie, kurie naudojasi Baltarusijos įvestu beviziu režimu, bet ir vykstantys Lietuvos piliečiai su vizomis, pavyzdžiui, vilkikų vairuotojai.
„Į statistiką patenka ir asmenys, ypač gyvenantys pasienyje, kurie vyksta į Baltarusiją kiekvieną savaitę ar kas antrą dieną. Tai čia skaičiuojamos ne žmonių skaičius, o jų sienos kirtimai arba kelionės. Yra nuolatinių „kursuotojų“, todėl bendra statistika atrodo didesnė“, – paaiškina G. Mišutis.
Dar sunku įvertinti poveikį kontrabandos srautams
Pasak VSAT atstovo, pasienių punktų uždarymo poveikį kontrabandai įvertinti prireiks laiko, nes tai daugiau analizės reikalaujantis objektas.
„Neliko dviejų punktų, per kuriuos keliaudavo smulkioji kontrabanda, t. y. slėptuvės bakuose, durelėse, bagaže ir t. t., taigi poveikis jau yra. Skaičiuojant cigarečių pakelius, dar per trumpas laikas matyti rezultatus.
Pavyzdžiui, per Šumsko pasienio punktą įvažiuodavo tik lengvieji automobiliai, kontrabandos atvejų būdavo, bet nuo kelių šimtų iki tūkstančio pakelių cigarečių. O dabar – mažesnis vykstančių srautas, mažesnis ir tų, kurie su cigaretėmis bandys patekti į Lietuvą.
O jei tie asmenys suks per kitus punktus, gali būti, kad bus prisitaikoma, renkamasi arčiausią iš keturių punktų, tai tie skaičiai gali išsilyginti, cigarečių tai tikrai. Apskritai cigarečių kroviniai šiemet yra sumažėję, tarsi fiksuojama daugiau atvejų, bet bendras skaičius kritęs“, – pasakoja G. Mišutis.
Ekonomistas: sienų uždarymo poveikis – minimalus
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad sienų uždarymo su Baltarusija poveikis Lietuvos ekonomikai būtų labai nedidelis. Jis išskyrė keletą aspektų, pirmiausia – lietuvių apsipirkimą Baltarusijoje.
„Poveikis – praktiškai minimalus. Vienas iš aspektų – Lietuvos gyventojų apsipirkimas Baltarusijoje. Dalis žmonių perka kai kuriuos produktus Baltarusijoje, bet jų dalis tarp visų Lietuvos vartotojų – labai maža. Uždarius sienas, ta dalis grįš į vartojimą šalies viduje, bet tas teigiamas poveikis visam vartojimui, įsivaizduoju, bus pakankamai nedidelis, nes greičiausiai kalbame apie būtiniausių prekių krepšelį“, – kalba jis.
Ekonomistas laikosi nuomonės, kad uždarius sieną su Baltarusija, Lietuvoje apsiperkančių šios šalies piliečių neliktų, bet tai taip pat gali neturėti didelio poveikio mažmeninei prekybai.
„Manau, kad nelikus baltarusių, apsiperkančių Lietuvoje, poveikis Lietuvos mažmeninei prekybai bus minimalus, kadangi yra didelis skirtumas tarp ekonominės situacijos: Baltarusijos ekonomika jau daugybę metų stovi vietoje ir merdi, kai Lietuvoje kyla atlyginimai ir kainos.
Net ir dabar Baltarusijos gyventojams apsipirkinėti Lietuvoje yra sudėtinga, nes čia – labai brangu. Todėl nematau poveikio Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai, nes baltarusiams Lietuva tampa vis brangesne šalimi, kur jie gali išleisti vis mažiau pinigų“, – komentuoja A. Izgorodinas.
