Trečiadienį „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2015" surengtoje diskusijoje verslininkai pripažino jaučiantys nerimą dėl situacijos kaimyninėje šalyje, tačiau tvirtina, kad įmonių finansai yra atsigavę po krizės ir atrodo pakankamai neblogai.
Paklaustas, kaip geopolitinė situacija veikia kitų metų įmonių planus, I. Staškevičius sakė, kad tokią kaimynystė priimantis kaip neišvengiamybę.
Verslininko nuomone, dabar verslo įmonės mąsto pakankamai optimistiškai, nes įmonių balansai yra geresni nei ankstesniais metais.
„Mano atsakymas dėl įmonių optimizmo yra paprastas – jų balansai ir banke gulintys litai, kurie virs eurais. Mūsų įmonių balansai po krizės pagerėjo ir kiek bankai atskleidžia kortas, matyti, kad daugelio įmonių balansai yra pagerėję. Šiandien daugelio savininkų protus spaudžia klausimas, ką daryti su laisvomis lėšomis“, - kalbėjo I. Staškevičius.
Gali persiduoti į vartojimą
Diskusijoje dalyvavęs koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus pripažino, kad nors jo įmonės Rusijoje nedirba, tačiau nerimas dėl geopolitinės įtampos jaučiamas.
„Po krizės mūsų įmonės išėjo su tvariu augimu ir lygiai taip pat optimistiškai žvelgiame į 2015 m. Tačiau to nerimo yra“, - teigė jis.
Jo teigimu, kiekvienas verslininkas turi nusimatyti blogiausią scenarijų ir tai, kaip jis elgtųsi, kad patikrintų, ar sistema atlaiko išmėginimus.
„Tačiau esu optimistas ir labai nenoriu tikėti, kad baisusis scenarijus vystytųsi. (…) Man atrodo, kad žmones labiausiai kankina nežinomybė ir laukimas, nes kai žinai mastą ir gali jį pamatuoti, tada gali pasiruošti ir planuotis. O nežinomybė arba juntama grėsmė persiduoda į vartojimą, investavimo strategiją“, - kalbėjo verslininkas.
Iš tiesų apklausos jau rodo prastėjančius gyventojų lūkesčius, nors ekonomika ir atlyginimai šalyje auga.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 10–17 dienomis „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, blogai vertinančiųjų Lietuvos ekonominę padėtį dalis per metus padidėjo 20 proc. - nuo 24 proc. iki 44 proc. Šį rudenį vos 9 proc. gyventojų sakė juntantys ekonomikos augimą, pernai taip galvojo 17 proc.
Į Rusiją eitų vėl
Dusyk per 12 mėnesių nuo Rusijos draudimų nukentėjusios bendrovės „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius tvirtina, kad įmonė padarė išvadas dėl šios rinkos.
Verslininkas pabrėžė, kad įmonės turi turėti diversifikuotas rinkas.
„Neprojektuojame vienerių metų į priekį, projektuojame trejus-penkerius metus į priekį. Jeigu paklaustumėte, ar ten būtume, jei vėl atsivertų rinka, taip būtume, tačiau ne taip, kaip anksčiau. Požiūris į Rusijos rinką būtų kitas. Tikrai nenertume stačia galva, nes negalime prognozuoti šios rinkos“, - dėstė G. Bertašius.
Pernai bendrovė iš Rusijos rinkos gavo 35 proc. pajamų, per pirmuosius 7 šių metų mėnesius – 29 proc.
Daugiau mokės gaunantiems mažiausiai
Paklausti, kaip elgsis su atlyginimais kitąmet, verslininkai pripažino, kad atlyginimų augimo pirmiausiai gali tikėtis uždirbantys mažiausiai.
„Euro įvedimas šiek tiek prisidės, kadangi Seimo nariai ir Vyriausybė į didžiąją pusę susiapvalino, taigi neišvengiamai konvergencija įvyks. Be abejo, kad norėtųsi suvaldyti atlyginimų didinimą, manau, daliai mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimus teks kelti“, - kalbėjo I. Staškevičius.
D. Mockus ir G. Bertašius tvirtino, kad atlyginimų dydį lemia rinka. „Vilkyškių pieninės“ vadovas prognozuoja, kad kitąmet teks didinti atlyginimus mažiausias algas gaunantiems darbuotojams.
