Greičiausiai šį neigiamą poveikį pajautė naftos ir bankų sektoriai.
Naftos milžinė „Royal Duch Shell“ Rytų Ukrainoje teko sustabdyti10 mlrd. JAV dolerių (25,65 mlrd. litų) vertės skalūnų dujų projektą.
Kaip rašo BBC, Jungtinės Karalystė (JK) naftos gigantė „British Petroleum“, kuriai priklauso 20 proc. Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ akcijų, įspėjo, jog jai tai gali rimtai pakenkti.
Rusijoje verslą plėtojantys „Deutsche Bank“ ir „Societe General“ bankai taip pat pranešė apie akcijų vertės mažėjimą.
Tačiau įtampa jaučiama ne tik srityse, į kurias nutaikytos sankcijos.
Sportinės aprangos gamintojai „Adidas“ pranešus apie dalyvavimo Rusijos rinkoje sumažinimą, šios milžinės akcijų vertė smuko žemyn, o „Volkswagen“ pranešė, jog jos pardavimai Rusijoje sumažėjo 8 proc.
Neigiamą sankcijų poveikį jaučia ne tik pavienės įmonės, tačiau taip pat ir ištisos Rusijai artimos valstybės.
Lenkijos primininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad iki šių metų pabaigos dėl sankcijų Lenkijos BVP sumažės 0,6 proc. Taip pat didelius nuostolius rodo ir atidžiai stebimas ekonomikos barometras – Vokietijos IFO verslo klimato indeksas.
Tačiau vis dėlto stipriausiai sankcijos smogė pačiai Rusijai. Šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas prieš keletą dienų įvedė naują pardavimų mokestį, iš kurio ketinama kompensuoti tikėtiną valstybinių bankų bei ginklų pardavimų indėlio į valstybinį biudžetą sumažėjimą.
Naujasis pardavimų mokestis guls ant vartotojų pečių. Šiuo metu Rusijoje infliacija siekia 8 proc., sparčiai auga ir palūkanų normos. Mažai tikėtina, kad didesni mokesčiai padės ties nuosmukio riba balansuojančios valstybės ekonomikai.
