- Kada atvykote į Lietuvą?
- Dirbti pradėjau pernai liepą, tačiau Vilnių ir Lietuvą pažinojau pakankamai neblogai, čia esu buvusi daugiau nei 25 kartų, nes Vilniuje dirbo ir gyveno mano vyras. Visgi miestą pažinojau kaip turistė. Dabar į Vilnių atsikrausčiau dirbti ir aš.
- Kodėl, jūsų manymu, lietuviškai įmonei buvo reikalingas vadovas iš Danijos?
- Dalį paslaugų parduodame Šiaurės šalims, dalį – vietos rinkoje, aš daugiausiai dirbu su Šiaurės šalimis. Turiu pripažinti, kad Skandinavijoje beveik neįmanoma ką nors parduoti, jei nesi iš ten kilęs, įtakos turi ne tik kalba, kontaktų tinklas, bet net ir panašus kultūrinis kontekstas, bendravimo būdas. Ta pati situacija yra ir Lietuvoje, tad turiu puikią komandą, kuri tvarkosi su vietos rinka. Nors mokausi lietuvių kalbos ir kai ką jau suprantu, abejoju, kad išmoksiu ją taip gerai, kad galėsiu laisvai bendrauti.
- Greičiausiai užsakymų Skandinavijoje ieško ir Lietuvos kaimynės?
- Taip, pavyzdžiui, Latvija, taip pat ir tolimesnė Ukraina, be to, paslaugas siūlo Indijos ir Kinijos bendrovės, tačiau jų kokybė ne visuomet yra aukšta, o bendrauti – sudėtinga. Svarbu tai, kad Lietuva Danijai yra pakankamai artima kultūriškai ir reikia vos apie 1,5 valandos iš Vilniaus nuskristi į Kopenhagą, per dieną vykta po kelis skrydžius. Tai yra didelis privalumas.
- Ar pastebėjote skirtumų tarp Lietuvos ir Skandinavijos verslo?
- Matau, kad šalyse veikia skirtingi paslaugų teikimo modeliai, procesai - paprastai Šiaurės šalyse reikalavimai yra didesni, tad mums reikia pasitempti. Antra vertus, sąnaudos Lietuvoje yra mažesnes, įgavus daugiau patirties einama tinkamu keliu.
Kartais mane šiek tiek stebina aptarnavimas, tačiau su tuo galima susidurti ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo pasiūlymų, kad šalies aptarnaujantis personalas lankytų papildomų mokymų, nes jie yra per daug arogantiški su klientais, o kai atvykstu į Kopenhagos oro uostą, jame beveik nėra dirbančių danų, nes juos pakeitė labiau į paslaugas orientuoti švedai.
- Ar pastebėjote skirtumų tarp Lietuvos ir Danijos darbuotojų?
- Geriausiai pažįstu savo darbuotojus ir pastebėjau, kad jie noriai mokosi, yra lojalūs, labiau domisi naujais dalykais. Kai prisimenu savo darbo patirtį Danijoje, galiu pasakyti, kad tikrai nebuvo lengva darbuotojus įkvėpti. Kartais dirbti Skandinavijoje nėra taip jau smagu.
Tačiau turiu darbo patirties ne tik Danijoje, pavyzdžiui, esu dirbusi Indijoje. Ten darbuotojai taip pat noriai mokosi, tačiau jie nėra lojalūs kaip Lietuvoje: jeigu kitas darbdavys jiems pasiūlo doleriu didesnį atlyginimą, jie keičia darbą. Aš taip pat užėmiau vadovaujančias pozicijas tarptautinėse kompanijose Šiaurės šalyse, Azijoje, Vakarų Europoje, todėl išties turiu daug verslo bei kultūrinių skirtumų patirties.
- Jūs minėjote, kad kartais Skandinavijoje nėra taip smagu dirbti, ar dėl to išvykote iš šalies?
- Kai išvyksti iš šalies, tai lemia įvairios priežastys. Danijoje taip pat buvo krizė ir daug bendrovių savo dėmesį kreipė į išlaidų mažinimą, tačiau ne visuomet elgėsi išmintingai, tai neatitiko mano įsitikinimų. Danijoje, Švedijoje, Suomijoje yra daug puikių specialistų, tačiau kai žmogus gyvena vietovėje, kurioje tiek daug metų buvo marios galimybių, pavyzdžiui, mokami pinigai už mokymąsi, socialinės apsaugos sistema leidžia gyventi geriau ir ramiau, gyvenimas tampa visiškai kitoks, nebelieka „užsidegimo“. Galbūt dėl to kai kuriuose šalyse gyventojai tampa šiek tiek išlepintais ir ne visuomet nori dėti papildomų pastangų – tampama tingesniais.
- Tačiau tuomet žmogus turėtų jaustis saugesniu ir būti kūrybiškesniu?
Mane stebina tai, kad čia darbuotojai šiek tiek sunkiau priima komplimentus. Pavyzdžiui, neseniai pasirašėme pirmąją sutartį su Danijos įmone ir jau sulaukiame komentarų, kad mūsų teikiamos paslaugos – puikios, greičiausiai užsakymų bus ir daugiau. Kai teigiamus atsiliepimus perduodu darbuotojams, jie dėl to net šiek tiek sutrinka. Pastebėjau, kad kai Lietuvoje žmogų pagiri, reikia kelis kartus pakartoti, kad jis patikėtų, jog sekasi iš tiesų puikiai. Galbūt to priežastimi yra žmonių pasitikėjimo savimi stoka ir per maža patirtis.
- Su kokiais sunkumais susiduriate dirbdama Lietuvoje?
- Darbuotojai Lietuvoje nėra labai pratę prie komandinio darbo, kai Skandinavijoje komandiniai darbai vyksta nuolat ir kartais gali atrodyti, kad komandinio darbo yra per daug. Dar vienas skirtumas – Danijoje galima darbe aptarti bet kokius klausimus, čia yra mažiau ilgai trunkančių diskusijų. Iš pradžių daug sprendimų buvo priimama ant mano stalo – prie to nebuvau pripratusi, nes niekuomet nesakau, kad esu pati protingiausia. Sprendimą turime priimti kartu su sritį išmanančiais žmonėmis arba jie sprendimus priima savarankiškai.
Lietuvoje dalis žmonių nepasitiki savimi, elgiasi neužtikrintai, nėra linkę sakyti tai, ką jaučia. Kai tik pradėjau dirbti iškart sakiau, kas man nepatinka. Mano atvirumas galėjo nustebinti, bet palaipsniui bendraujame vis atviriau.
- Ar manote priežasčių, kodėl Lietuvoje pasitikėjimas savimi yra mažesnis nei Danijoje?
- Galbūt uždarumą iš dalies lėmė šalies istorinė patirtis. Bet turiu pasakyti, kad Lietuvoje darbuotojai yra išsilavinę ir siekia keisti savo gyvenimą, tobulėti.
- Ar pastebėjote, kad Lietuvoje žmonės nėra tokie optimistiški kaip Danijoje?
- Danai, apklausų duomenimis, yra vieni laimingiausių pasaulio gyventojų, tačiau tuo pat metu šalis pirmauja pagal antidepresantų pardavimus, tad nežinau, ar čia yra ryšys. Esu su kolegomis buvusi Grūto parke, todėl suprantu, kodėl dabar jums taip patinka ryškios spalvos, palyginti su mums įprastais spalvų deriniais Skandinavijoje. Dabar Lietuvoje yra daug puikių dalykų.
- Ar sunku buvo atsikraustyti gyventi į svetimą šalį?
- Na, lietuvių kalba tikrai ne iš lengvųjų (juokiasi), tačiau atvykdama į Lietuvą nesijaučiau nesaugiai ar netvirtai, nebijojau viena vaikščioti, nes Vilnius yra nedidelis ir jaukus miestas. Net mūsų biuras Lietuvoje yra gražesnis nei Danijoje (juokiasi), tačiau kalbant rimtai, kol neapsilankai šalyje, įsivaizduoji, kad ši šalis yra siaubinga ir pilka. Kai atvyksti – patyrimas yra visai kitoks.
Gaila, kad Lietuva pakankamai prastai save reklamuoja Skandinavijoje. Galima pamatyti daug skelbimų kviečiančių į Prahą, Budapeštą, bet ne į Baltijos šalis. Pastebėjome, kad mūsų svečiai, pirmą kartą lankęsi Lietuvoje buvo maloniai nustebę. Vilnius - švarus miestas, maistas čia – skanus ir pigesnis nei Danijoje, daug ką galima įsigyti iš mažųjų parduotuvėlių, o kultūrinių renginių kainos – mažos. Tiesa, negaliu važinėtis dviračiu, kaip esu įpratusi Danijoje, nes kai kurie vairuotojai – tarsi išprotėję.
Kai mes su vyru nusprendėme kraustytis į Lietuvą, Danijoje liko mūsų užaugę vaikai, tad, žinoma, daug ko ilgimės. Antra vertus, mes kas antrą savaitgalį vykstame į Daniją.
- Ar jūs norėtumėte pasilikti Lietuvoje dirbti?
- Taip, jau nusprendžiau čia pasilikti dar keleriems metams, vėliau spręsime, ką daryti toliau.
- Ačiū jums už pokalbį.
