„Kol kas Jungtinėms Valstijoms pavyksta sumažinti infliaciją nesukėlus didelio ekonominio sukrėtimo“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Ameriką „laidoti“ stipriai per anksti“, – teigia ekonomistas Algirdas Bartkus.
Auganti ekonomika, kylančios palūkanos, mažėjanti infliacija
Jungtinių Amerikos Valstijų Prekybos departamentas liepos pabaigoje paskelbė išankstinius antrojo ketvirčio ekonomikos rodiklius, rodančius, kad nepaisant pusantrų metų trunkančio bazinių palūkanų augimo, ūkis sugebėjo paaugti sparčiau nei prognozuota, tai yra, 2,4 proc.
„Jeigu pasižiūrėtume antrąjį šių metų ketvirtį, kiek Amerikos ekonomika yra išaugusi, lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, – tai yra du su puse procento. Tai ganėtinai geras augimo tempas ir gan artimas ilgalaikiam Amerikos ekonomikos augimo tempui. Šitie metai yra savotiškas sugrįžimas prie įprastinio augimo tempo, kuris buvo fiksuotas praeityje“, – teigia ekonomistas.
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Ž. Maurico teigimu, didėja tikimybė, kad recesija, – jeigu ji ir bus Amerikoje, – bus švelnesnė, nei baimintasi.
„Ir tai didina rinkos dalyvių optimizmą, jis užkrečia daugelį ir matome, kad tas lūkestis materializuojasi, ekonomika laikosi ženkliai geriau, nei buvo baimintasi pradėjus kelti palūkanų normas. O infliacija JAV yra ženkliai sumažėjusi. Gerokai sparčiau sumažėjo, negu kad euro zonoje, ko ir buvo galima tikėtis“, – sako ekspertas.
„Tačiau lūkesčiai yra, kad ta recesija bus labiau techninio pobūdžio ir nedidelė, tai yra, sekli“, – teigia ekonomistas.
Paaiškėjus naujausiems duomenims „Financial Times“ rašo, kad JAV ūkio augimas buvo stipresnis nei tikėtasi, o ekonomika pasirodė atsparesnė Federalinės rezervų sistemos „agresyvaus palūkanų normų kėlimo kampanijai“, o ją atsvėrė verslo investicijos į ilgalaikį turtą.
„Bloomberg“ rugpjūtį skelbė, kad iš naujausių Amerikos duomenų matyti, jog šalis gali išvengti recesijos, o Amerikos centrinis bankas „gali pažaboti infliaciją, padėdamas milijonams žmonių išsaugoti darbo vietas“, nors panašu, kad reguliuotojas rudenį vėl didins palūkanas.
JAV bendrojo vidaus produkto pokyčiai (palyginti su ankstesniu ketvirčiu ir sumetinant, tai yra, dauginant iš keturių):
Pramonė demonstruoja „gerą formą“
Tarp aplinkybių, kurios kol kas leidžia JAV ekonomikai rodyti palyginti gerą rezultatą, Ž. Mauricas išskiria pramonę.
„Pramonės sektorius demonstruoja labai gerą formą. Jo investicijos yra rekordiškai aukštos. Tai yra susiję su tuo vadinamuoju reshoring'u, tai yra, kai įmonės dalį savo gamybos palieka Jungtinėse Valstijose arba atkelia iš kitų šalių. Taip pat susiję su dirbtinio intelekto, apskritai, robotikos paplitimu“, – teigia „Luminor“ ekonomistas.
Jis akcentavo garsių pasaulinių kompanijų sėkmę, rodančią JAV lyderystę technologijų srityje.
„Jungtinėse Valstijose atsiranda vis naujų įmonių, pasaulio „čempionių“. Pavyzdys yra „Tesla“, „Nvidia“ – tai yra JAV įmonės. Apskritai, iš dešimties devynios didžiausios – Jungtinių Amerikos Valstijų. O iš 500 didžiausių beveik pusė visų įmonių yra JAV“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Pasak jo, demonstruojama didžiulė dinamika atsispindi ir akcijų biržoje, kur „Amerika yra praktiškai vienvaldė lyderė“. Jis kartu pažymi didelį investicijų į energetiką lygį.
„Ten vyksta didžiulė revoliucija. Gal jie mažiau tai akcentuoja ar kalba, bet Jungtinės Valstijos pagal investicijas į atsinaujinančią energetiką jau lenkia Europos Sąjungą. Aišku, tam papildomą impulsą davė ir Joe Bideno didžiulis paketas.
Tad bendrai: pramonė, tiek apdirbamoji, tiek ir energetikos segmento, tiek ir tradicinė pramonė atrodo pakankamai gerai“, – sako „Luminor“ ekonomistas.
Stipri darbo rinka ir suvaldytos problemos finansų sistemoje
A. Bartkus teigia, kad greta BVP rodiklio vertėtų pažvelgti ir į darbo rinką.
Jo teigimu, nedarbo lygio statistika nebuvo bloga net ir 2022 metų pradžioje (kada, kaip minėta, fiksuotas ekonomikos smukimas).
„Ir tada buvo apie 3,6 proc. tas nedarbas, jis maždaug toks ir laikosi, yra žemiau nei 4 proc. Natūralus nedarbo lygis Amerikoje, kiek jie bando jį matuoti, yra gana artimas 5 proc. Reiškia, dabar Amerikoje yra žemesnis negu natūralus nedarbo lygis“, – sako A. Bartkus.
„Tai yra daug mažesni skaičiai, negu buvo fiksuoti iki 2022 metų vidurio. Savotiškai, Amerikoje yra gan gera padėtis. Darbo rinkos atžvilgiu ji netgi per gera, nes tai yra šalis, kur žmonės labai dažnai linkę keisti darbus, migruoti iš vienos vietovės į kitokią.
Tie nedarbo lygio rodmenys pas juos kartais būna šiek tiek aukštesni dėl to, kad žmogus, palikęs darbą kokioje Pensilvanijoje, nespėjo persikraustyti į Luizianą arba Vajomingą ir ten pradėti dirbti savo naujo darbo“, – sako A. Bartkus.
Jo teigimu, dabartinė situacija yra tokia, kad JAV įmonės turi užsakymų, samdo daugiau darbuotojų ir, atitinkamai, sukuria didesnę vertę.
„Pasamdėme 1 proc. daugiau darbuotojų – 1 proc. daugiau vertės. 2,5 proc. darbuotojų pasamdėme – 2,5 proc. vertės“, – sako ekonomistas.
JAV nedarbo rodikliai:
Tuo metu Ž. Mauricas teigiamai įvertino ir vartojimo būklę Amerikoje.
„Buvo baiminamasi, kad jis smuks labiau, bet toliau fiksuojamas mažmeninės prekybos augimas, kad ir ne toks didelis, bet yra. Atotrūkio, didesnio pasmukimo Jungtinėse Valstijose nebuvo. Tad kol kas situacija gera“, – teigė jis.
Pašnekovas prisiminė ir šių metų pradžioje nuogąstavimų sukėlusias naujienas apie keletą bankų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kilusį susirūpinimą šios šalies finansų sistemos stabilumu. Tačiau, pasak jo, reakcija buvo greita.
„Pavyko tas baimes didžia dalimi užglaistyti. Tą reikia pripažinti. Vėlgi čia, matyt, reakcija susijusi su tuo, kad vyksta karas Ukrainoje, didėja konkurencija tarp Jungtinių Valstijų ir jos sąjungininkų vienoje pusėje, kitoje pusėje – Rusijos ir dalinai Kinijos. Ir tokiomis aplinkybėmis Jungtinės Valstijos nelabai nori gilesnės recesijos, sukrėtimų“, – sako Ž. Mauricas.
Galima rizika – perteklinė perkamoji galia
„Federaliniai rezervai, ir čia jau reikia visus komplimentus pasakyti ir Janet Yellen (JAV iždo sekretorė, finansų ministrės atitikmuo – red.): jie labai protingai padarė – susidūrę su infliacine problema 2021 metų pabaigoje, 2022 metų pradžioje, iš karto pradėjo kelti palūkanų normą, nes labai gera terpė: žemas nedarbas, greičiausiai, darbo rinkai labai stipriai šitaip nepakenksime.
Matome, kad ir nepakenkė: jis ir toliau išliko žemas ir neleidžia – kitą kartą galbūt perteklinei – perkamajai galiai iš darbo rinkos dar akceleruoti tų infliacinių procesų“, – sako A. Bartkus.
Ž. Mauricas sako, kad galima rasti sektorių, kuriems Amerikoje sunkiau, tačiau jų problemas reikėtų sieti daugiau su pandemija.
„Galbūt yra tam tikrų sektorių, kurie jaučia sulėtėjimą, tai visų pirma, yra biurų, komercinio nekilnojamojo turto segmentas. Taip pat mažmeninės prekybos. Bet tai labiau susiję su ekonominės struktūros transformacija, nei su recesija.
Amerikos finansinių paslaugų kompanija „JPMorgan Chase“ penktadienį pareiškė, kad bankas jau nebepranašauja recesijos Jungtinėms Valstijoms šiais metais ir pakėlė ekonominio augimo prognozę, kadangi ūkis auga „sveiku tempu“, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Nors kitiems metams recesijos rizika esą išlieka, „JP Morgan“ vyriausias ekonomistas Michaelis Ferolis sako, kad tikisi kuklaus augimo. Vis dėlto ekspertas teigia, jog nors recesija nebėra tarp jo pagrindinių numatomų scenarijų, tačiau gali tapti tikrove, jeigu centrinis bankas nenustos kelti palūkanų normų.
Anksčiau praėjusią savaitę „Bank of America“ strategai teigė, kad nebeprognozuoja recesijos Amerikai 2024 metais ir didina šių metų BVP augimo prognozę.
Ne pelno siekianti idėjų kalvė „Konferencijų valdyba“ („The Conference Board“) rugpjūčio 2 dieną paskelbė savo prognozę, kurioje teigiama, kad artėja „trumpalaikė ir sekli“ recesija.
„Ši prognozė susijusi su daugybę faktorių, įskaitant išaugusią infliaciją, aukštas palūkanų normas, senkančius pandeminius sutaupymus, mažesnes valdžios išlaidas (...).
JAV ir euro zonos infliacijos valdymas: laiko komponentė
Vertindamas, kodėl euro zonoje su infliacija padėtis dabar kitokia, nei Amerikoje, A. Bartkus įvardijo dvi aplinkybes: infliacijos tempo augimo pradžią ir kovos su ja laiką.
„Du niuansai. Pirmas dalykas, Amerikoje infliaciniai šokai prasidėjo anksčiau, negu kad Europoje (…). Mes truputį kitokiuose regionuose. Jiems labai stiprų vaidmenį daro Ramiojo vandenyno šalys ir ten esanti sankloda. Pas juos tie infliaciniai šokai prasideda anksčiau, pas mus jie ateina tik 2021 metų rugpjūtį-rugsėjį“, – vieną iš aplinkybių įvertino pašnekovas.
Kitas momentas esąs tas, kad JAV be didesnių diskusijų iš karto buvo pakeltos bazinės palūkanų normos, kai tik pastebėta, jog infliacija praranda kontrolę.
„Europoje buvo labai didelis delsimas. Europoje vėliau ateina, bet mes ir vėliau sureaguojame. Jeigu projektuojant Amerikos gan gerus rezultatus dabar, tai po pusės metų, ko gero, gan geri rezultatai bus (ir Europoje – red.). Projektuojant, perkeliant Amerikos sėkmę į Europą. Bet turime atsižvelgti ir į tai, kad mes, europiečiai, truputį vėlavome“, – sako A. Bartkus.
JAV infliacijos raida (metinė, vidutinė metinė, mėnesio):
Jis nesiima spręsti, ar Federalinė rezervų sistema toliau kels bazines palūkanų normas rudenį.
„Kai jie palygina šių metų vidurį su praėjusių metų viduriu ir mato tik 3 proc. ūgtelėjusias kainas, klausimas, ar yra prasmė toliau didinti palūkanas. Čia reiktų ekonometrinių, matematinių skaičiavimų ir per juos prieiti prie išvados, didinti ar nedidinti.
Ir žinant, kad tai yra iš esmės mokslininkų vadovaujama įstaiga, tai greičiausiai, ką pamatysime: pasvertą, analizės padiktuotą rezultatą“, – sako pašnekovas.
Ž. Mauricas mano, kad JAV centrinis bankas dabar bando visais įmanomais būdais komunikuoti ar sudaryti tokį įspūdį, jog nemažins palūkanų normų, nes finansų rinkose tie lūkesčiai labai stiprūs nuo 2022-2023 metų sandūros.
Pasak jo, čia didesnis iššūkis gali būti Europai – kad joje nepasikartotų prieš keliolika metų buvusi situacija.
„Finansų krizę turėjo ir Amerika, ir Europa, bet Europa dar turėjo eilę metų trukusią valstybių skolų krizę. Infliacijos krizė Amerikoje, manau, kad jau eina į pabaigą, bet Europoje ji gali užsitęsti ilgiau. Tai va čia tokia didžiausia grėsmė Europai, kad mes galime prisivirti košės daugiau ir ta infliacija bus didesnė ilgesniu laikotarpiu. Amerika, manau, susitvarkys.
Milžiniška konkurencija Amerikos rinkoje ir ta verslumo dvasia, ir toks lyderių elgesys lems, kad Amerika greitai susitvarkys. Gali būti, kad infliacija kurį laiką sumažės žemiau 2 proc.“, – sako Ž. Mauricas.
JAV palūkanų normos po naujausių Federalinės rezervų sistemos sprendimų liepos pabaigoje:
Amerikos ekonominės situacijos poveikis euro zonai
Liepą pasigirdo prognozių, kad sprendžiant iš naujausių ekonominio aktyvumo rodiklių, euro zonai gali nepavykti išsisukti vien su trumpalaike stagnacija. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad euro zonos pramonės pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), artimai koreliuojantis su BVP, liepos mėnesį nukrito į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios ir rodo gilėjantį jos nuosmukį.
Antrą mėnesį iš eilės prastėjo ir paslaugų sektorių aktyvumas. Itin prastai atrodo Vokietijos ekonomika – apdirbamosios gamybos apimtys ten yra nukritusios į 2017 metų lygį, o tendencijos išlieka neigiamos.
Tiesa, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas šiomis dienomis socialiniame tinkle pasidalijo įžvelgęs gerų žinių.
„Geros naujienos – Vokietijos pramonės užsakymai birželio mėnesį augo 7 proc., kai analitikai tikėjosi vos 2 proc. Tai trečias mėnuo iš eilės, kai fabrikų užsakymai auga. Vokietija yra svarbiausia ekonomika Europoje ir viena iš pagrindinių mūsų eksporto rinka“, – teigia M. Dubnikovas.
„Ne veltui sakoma, kad kai „Amerika nusičiaudi, suserga visas pasaulis“, Europa labai priklausoma nuo eksporto. Jeigu Amerika smunka, smunka ir daugelio kitų šalių ekonomikos. Automatiškai Europai tampa sunkiau, nes tiesiog prekių paklausa sumažėja.
Tad Europai, ir mums, Lietuvai, tai yra gera žinia, kad Amerika sugeba kol kas sumažinti infliaciją, nepanėrusi į recesiją. Ir matome, kad euro zonos BVP augimas antrą ketvirtį yra 0,3 proc.“, – teigia Ž. Mauricas.
Anot jo, kol kas euro zona „nepanyra“ ir tai svarbu dar ir karo kontekste.
„Kapanojamės virš recesijos ir plaukiame virš vandens iškėlę galvą. Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste ypač svarbu ir psichologiškai išlaikyti tą teigiamą augimą, kad ir nedidelį“, – teigia „Luminor“ ekonomistas.
Sėkmė nusisuka nuo Azijos milžinės?
Kalbėdamas apie Amerikos ekonomiką, Ž. Mauricas nelinkęs sureikšminti Kinijos vaidmens.
„Sakyčiau, kad su Kinija vėstantys ekonominiai ryšiai Amerikai yra mažiau žalingi, negu pačiai Kinijai. Tas praktiškai akivaizdu. Kinija daug ko nerodo. Įtariama, kad tas Kinijos augimas jau dabar gerokai lėtesnis, o Amerika randa kitų partnerių – kad ir toje pačioje pietryčių Azijoje. Ir, kaip minėjau, dalį grąžino į savo šalį. Tai iš tiesų, situacija yra pakankamai nebloga“, – sako Ž. Mauricas.
Pasak jo, Kinijoje, priešingai, situacija gali būti prastesnė nei atrodo.
„Nes ji supranta, kad Amerika tikrai vis dar stipri ir sugeba suburti koaliciją, mato, kiek su Amerika nori bendradarbiauti pasiturinčių, įtakingesnių šalių – labiau negu su Kinija.
Amerikoje atvirumo žymiai daugiau: blogai – blogai, pagerėjo – pagerėjo. Viskas greičiau prasisuka, Europoje lėčiau, o Kinijoje apskritai slepia visus „skeletus“. Kai ten pradės iš spintos griūti skeletai, manau, kad matysime tai, ko nematę“, – teigia Ž. Mauricas.
