Problemos – trečiosioms šalims
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad situacija trečiose pasaulio šalyse, susijusi su grūdais, šiandien išties rimta, tačiau lietuviai turėtų išlikti ramūs. Kaip tikino, mūsų šalyje bado niekas neprognozuoja.
„Tačiau dėl situacijos, kuri susiklostė Ukrainoje, nemaža dalis eksporto buvo tenkanti Šiaurės Afrikos šalims ir ten situacija klostosi sudėtingiau.
Problema yra ne tik tame, kad fiziškai grūdai toms šalims gali būti neatvežti, bet yra ir kita problema – jei ir būtų grūdų tiekimo alternatyva iš kitų vietų, bet kuriuo atveju stipriai kyla kainos, o kainoms kylant tos šalys pirkėjos nebūtinai turės pakankamai lėšų, kad būtų įsigytas reikiamas kiekis, todėl tose šalyse maisto įtampos bus labai didelės“, – įspėjo jis.
Rinkoje sumažėjus grūdų kiekiui, koregavosi ir jų kaina, kuri kilo, tačiau R. Juknevičius tikino, kad iš svetimos nelaimės Ukrainoje nepasipelnysi.
„Šiuo atveju grūdų kainos yra labai aukštos, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvos ūkininkai šioje situacijoje bus laimėtojai, nes reikia kalbėti ir apie grūdų savikainą.
Jei kalbame apie trąšas, jų kaina augo labiau nei grūdų. Pastarųjų brangimas yra truputį didesnis nei dukart lyginant su praėjusiais metais“, – skaičiavo jis.
Visgi kaip pridūrė, kainas koreguos ir šiųmetinis derlius, kuris kol kas dar, koks bus, lieka neaišku. Kaip pridūrė, Lietuvoje jį smarkiai veikia ir gamtinės sąlygos.
Nors Lietuva sau pati gali patenkinti grūdų paklausą, ukrainietiški grūdai mums taip pat buvo labai svarbūs, aiškino R. Junkevičius, ypač, kai savo derlių eksportuodavome.
„Pas mus įveždavo pašarinius grūdus, ypač, kai kalbame apie tokias kultūras, kaip kukurūzai ir iš dalies saulėgrąžų aliejus“, – sakė jis.
Situaciją išnaudoja propagandai
Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad į visą viešą informaciją šiuo klausimu šiandien reikėtų žiūrėti itin atsargiai.
„Čia reikia suprasti vieną dalyką, kad Rusija Ukrainos kare pralaimėjo dėl to, kad ji nesuprognozavo visuomenės reakcijos. Tai yra Vakarų visuomenė stipriai reikalavo politikų priimti sprendimus ir jie atsisuko tiek sankcijomis, tiek įvairiais sprendimais varžančiais teikiant ginkluotę.
Dabar yra bandymai tas sankcijas atšaukti, o kad tai padaryti, reikia paveikti politikus, o juos paveikti galima paveikus visuomenę. Todėl ji yra gąsdinama įvairiais būdais. Buvo bandymas gąsdinti atominiu ginklu, bet Vakarai pasakė, kad jį turime ir mes, o dabar atsirado kitas naratyvas – badas“, – sakė jis.
Kaip aiškino, bandoma perteikti, kad jei Ukraina nepasiduos Rusijai, kils pasaulinis badas, o Europa gąsdinama būriais afrikiečių, kurie plūstels per Viduržemio jūrą. Visgi, anot ekonomisto, kai remiesi skaičiais, situacija galima matyti ir kitaip.
„Šiandien Ukrainoje yra įstrigusios 20 mln. tonų seno derliaus, o potencialiai dar gali būti iki 30 mln. tonų iš naujo derliaus.
20 mln. tonų, kai pradedi skaičiuoti, kainuoja mažiau nei 8 mlrd. dol. Iš žmogaus perspektyvos ši suma atrodo didelė, bet pasauliniu mastu tai yra absurdiškai maža pinigų suma. Dėl 8 mlrd. niekas nesustojo ir nesustos šiame pasaulyje.
Sutinku, kad kai kurioms žmonių grupėms gali būti sunkiau nusipirkti grūdų, nes jų kainos realiai per paskutinius metus padvigubėjo, bet tai nėra pasaulinė tragedija. Tai yra Ukrainos žemės ūkio problemos“, – teigė ekonomistas.
„Šių metų sankcijos tokios baisios, kad traiško Rusijos ir Baltarusijos ekonomikas. Ji labiau sankcionuota nei Šiaurės Korėja, todėl čia tas skausmas ir liejasi. Bandoma rasti temų, kaip prisigretinti prie visuomenės, kaip ją priversti nemąstyti racionaliai ir pametėti vieną kitą naratyvą“, – pridūrė jis.
Visgi M. Dubnikovas sutiko, kad maisto grandinės šiandien yra sutraukytos, tačiau sakė, jog jos po truputį taisosi.
„Grūdų kainos pikas buvo pasiektas gegužės viduryje ir nuo to laiko grūdai atpigo beveik 20 proc. Tai rodo, kad ir čia viskas po truputį tvarkosi nepaisant to, kad karas yra intensyvus.
Be abejo, daug priklausys nuo derliaus, kaip pavyks jį nuimti, tačiau reikia suprasti, kad Ukraina čia įtakos nepadarys.
Pasaulyje auginama beveik 800 mln. tonų grūdų, o Ukrainos indėlis yra 20 mln. tonų įstrigusių grūdų.
Vien derliaus svyravimas dėl gamtinių sąlygų yra didesnis nei tas 20 mln. tonų“, – teigė jis.
Ką valgyti – bus
R. Juknevičius laidoje taip pat kalbėjo, kad 20 mln. tonų grūdų prie įprasto derlingumo tikrai nėra įspūdingas skaičius, tačiau jis tikino matantis ir kitą grėsmę.
„Gali būti, kad bendras užaugintas derlius pasaulyje gali būti sumažėjęs dėl kitų dalykų, tarkime, brangusių trąšų, kai dalis ūkių rinkosi strategiją mažiau tręšti, o tada atsiranda ir mažesnio derliaus faktorius.
Grūdų kaina priklauso ir nuo to, ar yra pakankamas maisto atsargų rezervas. Jam esant pakankamam spaudimas kainoms būna ristis žemyn, bet jei trūkumas – jos kyla. Ūkininkai šiuo atveju, kaip didžiausią grėsmę mato tai, kad vartotojas gali būti nepajėgus mokėti tą kainą, kokia yra to grūdo savikaina“, – sakė jis.
Ekonomistas M. Dubnikovas ramino, kad lietuviai gali būti ramūs ir valgyti ką, tikrai bus.
„Be abejo yra skurdžios šalys, kur gyventojas per parą išleidžia du dolerius ir jam papildomai reikės nusipirkti to, kas pabrango, tai natūralu, kad situacija nepagerės. Šiuo metu didesnė problema yra kainos plačiąja prasme“, – sakė jis.
Turi planą B
„Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas pasakojo, kad jiems, kaip gamybos įmonei, miltų kainos kilimas buvęs itin ženklus, mat pastaruoju metu jie brango apie 100 proc.
„Kepėjai tuo ir gyvena, kad derina kainas tiek su vartotojais, tiek su prekybos tinklais, tiek su žaliavų tiekėjais.
Mano karjeroje dar nebuvo tokių metų, kad per metus reikėtų tiek kartų koreguoti kainas ir derinti sąlygas“, – laidoje sakė jis.
Kaip tikino, „Biržų duona“ pati grūdų neimportuoja, o miltus perka iš lietuviškų malūnų.
„Tiesą sakant, aš nelabai žinau, kokius grūdus jie naudoja.
Yra buvę, kad miltus pirkome ir iš Lenkijos. Nors stengiamės palaikyti lietuvišką verslą, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms tektų ieškoti alternatyvų“, – sakė jis.
Pasak A. Kurganovo, šiuo metu daromos prielaidos, kad miltų kaina rinkoje labai stipriai didėti neturėtų.
„Ji ir taip aukštumose. Bendrai mūsų savikainoje miltai sudaro apie 10 proc., todėl tai nereiškia, kad labai stipriai pakilus miltų kainai, pakiltų ir gaminių kaina“, – teigė jis.
Anot vadovo, šiuo metu labiau baiminamasi bendro vartojimo kritimo.
