„Valdančioji taryba nutarė išlaikyti tris ECB palūkanų normas nepakeistas. Nors infliacija per pastaruosius mėnesius sulėtėjo, tikėtina, kad jos tempas vėl laikinai atsigaus artimiausioje ateityje“, – rašoma ECB pranešime.
Naudojimosi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi palūkanų normos išlieka, atitinkamai, 4,00 proc., 4,50 proc. ir 4,75 proc.
Frankfurte įsikūrusi įstaiga prognozuoja, kad bendroji infliacija euro zonoje tikslinį 2 proc. lygį pasieks tik 2025 metais, o šiemet vidutinis rodiklis bus 5,4 proc., 2024 metais – 2,7 proc. ir 2025 metais nukris iki 1,9 proc. Rugsėjį ECB prognozavo didesnę vidutinę metinę infliaciją: atitinkamai, 5,6, 3,2 ir 2,1 proc.
ECB ketvirtadienį pakartojo ankstesnę savo nuostatą, kad atidžiai stebės duomenis ir pagal juos priims sprendimus, o palūkanos bus išlaikytos dabartinio lygio tiek, kiek reikės.
Eurosistemos ekspertai prognozuoja, kad ekonomikos augimas bendros valiutos bloke išliks „prislopęs“.
„Nepaisant to, ekonomika turėtų atsigauti dėl augančių realiųjų pajamų – žmonėms patiriant naudą dėl krentančios infliacijos ir augančių atlyginimų – ir kartu dėl augančios užsienio paklausos“, – apie žmonių perkamosios galios augimo perspektyvą kalbama pranešime.
Taigi, euro zonos ekonomika turėtų šiemet augti 0,6 proc., kitąmet – 0,8 proc., o 2025 ir 2026 metais – po 1,5 proc. Šios prognozės 2023 ir 2024 metams nuo rudens taip pat sumažėjo: rugsėjį prognozuota, kad euro zonos BVP šiemet augs 0,7 proc., kitąmet – 1 proc. 2025 metų vertinimas nepakeistas.
Palūkanų normos euro zonoje išlieka tos pačios:
Bazinės palūkanų normos euro zonoje nepakito nuo rugsėjo mėnesio ECB valdančiosios tarybos posėdžio (spalį palūkanos nepakeistos). 1–12 mėn. trukmės tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ kreivės jau nusileido žemiau 4 proc. ribos.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas išvakarėse sakė, kad nepaisant spalio mėnesį pasiųstų ECB signalų, galimas spartesnis palūkanų kritimas.
Pasak jo, trečiąjį ketvirtį euro zonos BVP mažėjo ir, tikėtina, kad ketvirtą ketvirtį rodikliai irgi bus neigiami. Tuo metu metinė infliacija euro zonoje lapkritį nukrito iki 2,4 proc.
„Didelė tikimybė, kad ECB įvertinęs šiuos rodiklius ne tik, kaip ir žadėjo, daugiau nebekels palūkanų, bet ir turės daugiau pagrindo palūkanas mažinti jau kitų metų pavasarį. Tai, kad toks scenarijus labiau tikėtinas, rodo ir patys naujausi ženklai iš ECB“, – išplatintame pranešime pažymėjo Ž. Mauricas.
„Euribor“ leidžiasi žemiau 4 proc. ribos, kurią šiais metais buvo kirtęs pirmą kartą nuo finansinės krizės 2008–2009 metais:
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas „Delfi“ praėjusią savaitę sakė, kad dabartiniuose „Euribor“ skaičiuose atsispindi rinkos prognozės dėl bazinių palūkanų normų, tačiau tie lūkesčiai gali būti pernelyg drąsūs – tikėtis mažinimo veikiausiai galima nuo kitų metų pavasario ar antrojo pusmečio.
„Tai, tikriausiai, yra kitų metų pavasario, antro pusmečio pradžios istorija, kai Europos Centrinis Bankas jau labiau pradės mažinti palūkanas ir bus iš tiesų aišku, ar infliacijos sulėtėjimas yra tvarus“, – komentavo „Citadele“ banko ekonomistas ekspertas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad „Euribor“ rodikliuose matyti per dideli lūkesčiai.
„SEB grupėje dar išlaikome tą (prognozę), kad pirmasis mažinimas bus tik kitų metų birželį. Rinka, jeigu žiūrėsime iš ateities sandorių, tikisi jau kovo mėnesį. Gal rinka užbėga įvykiams už akių. Logiškiau būtų balandis, arba birželis. Kovas dar per anksti“, – prieš savaitę kalbėjo sako SEB ekonomistas.
Lietuvoje metinė infliacija lapkritį (palyginti su pernai lapkričiu) buvo ties euro zonos vidurkiu ir arti ECB deklaruojamo vidutinio laikotarpio tikslo – 2 proc. infliacijos:
JAV centrinis bankas paliko bazines palūkanų normas nepakeistas, jo vadovui Jerome'ui Powellui teigiant, kad istorinis pinigų politikos griežtinimas veikiausiai yra baigtas, o infliacijos tempas krenta greičiau, nei tikėtasi, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
CNN pažymi, kad tai jau trečias reguliuotojo susitikimas, kuriame nekeičiamos palūkanos, o šįkart pasiųstas signalas apie tris jų mažinimo etapus 2024 metais.
Federalinė rezervų sistema (FED) liepą padidino palūkanas iki dabartinių 5,25–5,50 proc., tai aukščiausias jų lygis nuo 2001 metų.
Anglijos bankas ketvirtadienį paliko bazines palūkanas ties 5,25 proc. lygiu ir perspėjo, kad jos išliks aukštos „ilgą laiką“, siekiant pažaboti infliaciją, praneša ELTA.
Anglijos bankas normų nekeitė ir ankstesniuose savo posėdžiuose rugsėjį ir lapkritį, nutraukdamas 14 iš eilės pakėlimų seriją. Tačiau bazinės palūkanos vis dar yra aukščiausio lygio per daugiau nei 15 metų.
