Naudojimosi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi palūkanų normos padidintos, atitinkamai, iki 4,00 proc., 4,50 proc. ir 4,75 proc. ir bus taikomos nuo rugsėjo 20 dienos. Savo ruožtu 6 mėn. trukmės „Euribor“ išvakarėse pasiekė aukščiausią pastarųjų metų lygį.
Infliacija bus „per didelė, per ilgai“
„Infliacijos tempas lėtėja, bet vis dar išliks per didelis ir per ilgai. Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija sugrįžtų į 2 proc. vidutinio laikotarpio tikslą. Siekdama sustiprinti šią pažangą, taryba šiandien nutarė pakelti visas tris palūkanų normas 25 baziniais punktais“, – rašoma ECB pranešime.
ECB prognozuoja, kad infliacija euro zonoje šiemet sieks 5,6 proc., kitąmet – 3,2 proc., o 2025 metais – 2,1 proc. Reguliuotojas bendros valiutos blokui šiemet numato 0,7 proc. BVP augimą, kitąmet – 1 proc., o 2025 metais – 1,5 proc. ekonomikos ūgtelėjimą.
Europos Komisija pirmadienį 0,3 proc. punkto iki 0,8 proc. sumažino euro zonos BVP augimo prognozę šiems metams. Infliacijos prognozė – 5,6 proc. Euro zonos metinė infliacija (rugpjūtį palyginti su pernai rugpjūčiu) siekia 5,3 proc., skelbė „Eurostat“.
Bazinės palūkanų normos euro zonoje po naujausių ECB sprendimų:
ECB savo pranešime padarė užuominų, ko tikėtis perspektyvoje dėl palūkanų normų.
„Valdančiosios tarybos manymu, ECB palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, išlaikant pakankamai ilgą laiką, padarys pastebimą indėlį į infliacijos grąžinimą prie numatyto tikslo. (…) Tarybos sprendimai dėl palūkanų normų bus pagrįsti infliacijos perspektyvos vertinimais ekonomikos ir finansinių rodiklių kontekste“, – toliau rašoma reguliuotojo pranešime.
Du akcentai iš Ch. Lagarde
ECB vadovė Christine Lagarde per spaudos konferenciją aiškino, kokia yra palūkanų normų prognozė euro zonoje, akcentuodama du aspektus: pakankamai veiksmingą palūkanų normų lygį ir trukmę. Pirmininkė pabrėžė, kad visi sprendimai bus pagrįsti duomenų analize.
„Tikėtina, kad dėmesys daugiau kryps į trukmę, bet tai nereiškia, jog jau pasiekėme piką, – to pasakyti negalime“, – teigė Ch. Lagarde apie bazinių palūkanų lygį.
Pasak Ch. Lagarde, ketvirtadienio sprendimas buvo priimtas daugumos valdančiosios tarybos narių balsais.
„Solidi dauguma balsų sutiko su sprendimu, kuris padarytas. Taip, kai kurie valdančiosios tarybos nariai buvo linkę priimti kitokį sprendimą. Mes tikrai giliai analizavome duomenis“, – sakė vadovė.
Paklausta, kaip reaguotų į galimus kaltinimus, kad reguliuotojas gilina recesiją, ECB vadovė teigė, jog tikslas yra ne gilinti infliaciją, o užtikrinti kainų stabilumą.
„Mes turime mandatą palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Pastebėsiu, kad mūsų vadovaujama kova su infliacija daro pažangą. Ir ką darome dabar, tai norime sustiprinti tą pažangą.
Ar to užtenka? Dar ne, bet infliacijos tempas lėtėja. Mes tai darome ne tam, kad pagilintume recesiją, o tam, kad užtikrintume kainų stabilumą žmonėms, įskaitant ir mažiau privilegijuotus žmones“, – sakė Ch. Lagarde.
Palūkanų mažinimas gali būti lėtas
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ECB sprendimo išvakarėse atkreipė dėmesį į trečiadienį paskelbtus JAV infliacijos duomenis. Pasak eksperto, jiems daro įtakos pabrangusi nafta, o rizikos gali pasireikšti ir euro zonos infliacijos rodikliuose.
Taigi, „dėl išliekančio infliacijos spaudimo centriniai bankai gali neskubėti mažinti palūkanų“, socialiniame tinkle rašo ekonomistas.
„Delfi“ pirmadienį jis komentavo, kad tikėtis bazinių palūkanų normų mažėjimo galima pavasarį, tačiau jis bus labai lėtas, nes yra rizikų, jog kitais metais energetikos kainos pradės kilti ir tai gali smarkiai sulėtinti infliacijos tempo kritimą euro zonoje.
Vis dėlto, verslui ir gyventojams paskolų palūkanų pikas jau esantis arti, o jų našta turėtų mažėti pavasarį, sako ekonomistas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė savaitės pradžioje sakė, kad pagal optimistiškiausią prognozę, mažinimas galėtų įvykti pavasario pabaigoje ir tai būtų daroma galimai trimis etapais.
Jos teigimu, palūkanų normos net ir po mažinimo vis dar bus aukštos – daugiau kaip 3 proc., todėl didelio palengvėjimo nei verslui, nei gyventojams nebus.
„Euribor“ augimas per mažiau nei dvejus metus:
Lietuvos paskolų turėtojams aktuali 6 mėn. trukmės tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ šiuo metu siekia 3,999 proc. „Euribor“ su kredito įstaigų marža sudaro bendrą paskolos aptarnavimo kainą.
Lietuvos metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) rugpjūtį buvo 6,4 proc., vidutinė metinė – 14,9 proc., o mėnesio kainų pokytis (rugpjūtį palyginti su liepa) buvo neigiamas ir siekė -0,1 proc. (ketvirtą mėnesį iš eilės Lietuvoje fiksuojama mėnesio defliacija).
