Prasidėjus karui – iš esmės keičiasi prekybiniai ryšiai
Statybų ir baldų sektoriaus atstovams nerimaujant, kuo reikės pakeisti iki šiol Lietuvoje plačiai naudotą rusišką ir baltarusišką medieną, metalą, svarstant, kaip neišvengiamai brangsiančios dujos ir biokuras pakeis šildymo kainas, žaliavų prekybos srityje dirbantis Ukrainos garbės konsulas Kaune Vygandas Blandis teigia, kad pokyčiai – neišvengiami ir su jais reikės susitaikyti.
Kaune veikiančios, žaliavų tiekimu ir prekyba užsiimančios įmonių grupės „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas ir vienas savininkų V. Blandis prognozuoja, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą mūsų šalies verslui teks susidurti su rimtais išbandymais.
„Pasikeis srautai, nes tos žaliavos, kurios važiavo iš postsovietinių valstybių, dabar iš principo, ko gero nei iš vienos šalies nebevažiuos. Yra tokių žaliavų, kurias pakeisti bus galima. Bet esama ir tokių žaliavų, kurių tiekimo pakeitimas bus problematiškas“, – sakė bendrovės „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas V. Blandis.
Jis prognozavo, kad nutrūkus žaliavų tiekimui, kol bus surasti nauji kanalai, suformuotos logistikos grandinės, užtruks nemažai laiko. Be to, visas šis procesas mūsų šalies įmonėms tikrai nemažai kainuos.
Niekas nežino, kaip pasikeis žaliavų tiekimo srautai
„Anksčiau buvo susiklosčiusios tam tikros mokėjimo sąlygos, o dabar viskas keisis. Jeigu tam tikrą žaliavą mūsų šalies įmonės gaudavo iš Rusijos, dabar ją teks vežti iš Brazilijos. Dviem, trim mėnesiais pailgėja logistika, niekas nežinomoms bendrovėms netaikys mokėjimo atidėjimų, reikės mokėti į priekį. Visa tai pareikalaus daugiau apyvartinių lėšų“, – sakė įmonių grupės „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas V. Blandis.
Ar iš Rusijos ar Baltarusijos gabentas žaliavas pakeitus indiškomis, braziliškomis ar amerikietiškomis labai ženkliai keistis jų kaina, V. Blandis dar nenorėjo prognozuoti.
„Matote, dar niekas nežino, kaip pasaulyje dėliosis žaliavų srautai. Logistika gali pabrangti, bet nebūtinai galutinė kaina labai pakils.
Pirmiausia, labai daug laiko užims pats persiorientavimas. Supraskite, anksčiau žaliavos važiavo geležinkeliu, o dabar viskas bus vežama laivais per uostus. Visi žinome, kokia šiuo metu problematika su transportavimu jūriniais konteineriais. Čia tiek bus visokių reikalų, kad geriau savęs negąsdinti, juk kiekvienas atvejis unikalus ir spendžiamas atskirai“, – portalui „Delfi“ kalbėjo žaliavų prekyboje besispecializuojančios įmonių grupės „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas V. Blandis.
Reikia laiko žaliavų tiekimų perorientavimui
Jis minėjo, kad vietinei pramonei, ypač statybų sektoriui bei energetikai reikalinga mediena ir biokuras, visa tai, kas keliaudavo iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos bus gabenama iš kitų šalių.
„Viskas, kas važiavo iš tenai – daugiau nebevažiuos. Tai galime pamiršti, kol nesusitvarkys situacija. Jeigu tai bus ypatingai reikalinga vietos pramonei, pradės važiuoti iš Kanados, Vokietijos, Čekijos, Austrijos, kitų šalių.
Tokie dalykai, kuriuos galima pakeisti, tai tik pinigų klausimas. Bet yra dalykų, kurių pakeisti negali, nes iš principo nėra alternatyvų“, – sakė V. Blandis.
Paklausus, apie kokiai produkcijai alternatyvų būtų sunku ar net neįmanoma rasti, „Imlitex Holdings“ valdybos vadovas tiesiai neatsakė. Jis užsiminė, kad reikės savaitės, kol paaiškės, ar pavyks rasti alternatyvius tiekimo šaltinius vieniems, ar kitiems produktams.
„Iš principo viską galima pakeisti, tai tik laiko klausimas. Pavyzdžiui su dujomis: prisistatysi naujų terminalų ir pakeisi „Garzprom“ dujas. Bet tam reikalingi terminalai, o jų statyba – užtruks laiko“, – sakė V. Blandis.
Neišvengiami pokyčiai užtruks, kainuos labai brangiai
Verslininkas teigė, kad dėl Rusijos karinės agresijos, ją lydinčių tarptautinių sankcijų, mūsų verslas tikrai sugebės persiorientuoti, ras naujus tiekimo kanalus.
„Verslas persiorientuos, tačiau tai pareikalaus žvėriškų resursų. Tai matome savo veikloje, mums reikės papildomų resursų, kurių niekas neateis ir nepasiūlys, juos reikės kažkaip susirasti. Tą patį turės padaryti ir kitos įmonės“, – teigė Ukrainos garbės konsulas Kaune V. Blandis.
Jeigu iki šiol Lietuvoje vis dar naudojama akmens anglis atkeliaudavo iš Rusijos bei Ukrainos, ją galės pakeisti šiek tiek prastesnės kokybės lenkiška anglis. Ją būtų galima gabenti ir iš kitų šalių, tačiau tuomet bus neišvengiamai susiduriama su eile logistikos iššūkių.
„Tai ir terminalų srautai, kurie tą anglį galėtų priimti. Apie kiekvieną produktą – atskira tema, kiekvienai aptarti reikėtų visos dienos. Juk tą pačią akmens anglį galima atsivežti ir iš Pietų Afrikos respublikos, tačiau gabenti reikėtų ja pakrovus didžiulį laivą. Juk neveši 5 tūkst. ar 10 tūkst., tonų, turi vežti 70 tūkst. tonų talpos laivą.
Tada kyla klausimai: kas jį priims, kur visą šį krovinį padėti, nes vietos pramonei tiek nereikia. Tai verslo specifika, kuria mes dalinamės su kitomis įmonėmis. Kartais mūsų pramonė šių galimybių nemato, bet kuo plačiau žvelgiama, tuo mažiau streso patiriama“, – sakė „Imlitex Holings“ valdybos pirmininkas V. Blandis.
