Jau kurį laiką televizijos ekranuose galima išvysti besisukančią bendrovės „Padvaiskas ir koreklamą. Tiesa, joje žiūrovams nebandoma įpiršti įmonės gaminamų čiužinių ar lovų. Įmonė reklamuoja save kaip patrauklų darbdavį ir kviečia prisijungti prie komandos.

Tai ne pirmasis pavyzdys, kai įmonės vis daugiau investuoja į savo įvaizdžio gerinimą. Visai neseniai apie tai prasitarė ir prekybos tinklo „Rimi“ Baltijos šalių personalo skyriaus direktorė Parsla Baško, kuri paminėjo, kad prekybos tinklo įvaizdis nėra pakankamai geras, todėl bus skiriama daugiau dėmesio šiai sričiai.

Taip pat neseniai orientuotą į potencialius darbuotojus rinkodaros kampaniją pradėjo ir „Maxima“ prekybos tinklas.

Bendrovės „Padvaiskas ir ko“ vadovas Arvydas Padvaiskas teigė, kad kol kas bendrovė nejaučia labai blogos situacijos darbo rinkoje, tiesiog augant užsakymų skaičiui, nuolat reikia papildomų darbuotojų.

„Darbuotojus vežamės iš aplinkinių rajonų: Nemenčinės, Molėtų, Ukmergės“, – kalbėjo Vilniaus rajone, Glitiškėse, įsikūrusios bendrovės direktorius.

Pasak jo, į reklamą atsiliepia labai daug norinčiųjų dirbti, tačiau čia išlenda kita bėda – didžiulė problema su alkoholio vartojimu.

„Per savaitę tuomet labai daug darbuotojų atkrenta“, – teigė A. Padvaiskas.

Pasak jo, šiuo metu bendrovei trūksta apie 20-30 darbuotojų. Nepaisant to, įmonė kol kas sugeba įvykdyti visus užsakymus.

„Tiesiog visada žiūriu šiek tiek į priekį ir iš anksto darbuotojus bandome ruošti“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie darbo jėgos trūkumą Lietuvoje A. Padvaiskas visgi išlieka optimistiškas: „Ne dykumoje gyvename juk. Tik reikia pasirinkti tinkamus metodus ir būdus darbuotojų paieškos“.

Už atvestą darbuotoją nuo 400 eurų

Personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, kalbėdamas apie vis dažniau pasigirstamas kalbas apie gilėjantį darbuotojų trūkumą Lietuvoje, teigė matantis ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimo būdus.

„Visų pirma, geriausi ambasadoriai yra patys darbuotojai. Jei darbuotojai neskatina ateiti į įmonę, vadinasi, kažkas yra negerai. Nesvarbu, kiek pudruosi nosytę, veidelis bus vis vien negražus. Pirmiausia turėtų pradėti dirbti su vidine komunikacija, darbuotojų įtraukimu, darbdavio įvaizdžio kūrimu įmonės viduje. Jokių kitokių pokyčių nebus, jei nebus susitvarkyta viduje“, – komentavo pašnekovas.

Pasak personalo atrankos specialisto, įmonės Lietuvoje, ypač užsienio kapitalo, pradeda motyvuoti darbuotojus, kad jie patys pritrauktų darbuotojus į įmonę. Tam yra skiriamos ir paskatos.

„Įmonės nori, kad naujas darbuotojas būtų patikimas, o jei jį rekomenduoja jau esamas darbuotojas, tai, matyt, nenorėjo rekomenduoti netinkamo žmogaus, kad nepakenktų jo paties, kaip jau esamo darbuotojo įvaizdžiui. Ir tos rekomendacijos dažniausiai yra atlyginamos. Rinkoje dabar žadama nuo 400 eurų už atvestą darbuotoją, kuris sėkmingai pereina bandomąjį laikotarpį“, – pasakojo A. Francas.

Andrius Francas

Kalbėdamas apie darbo vietas parduotuvėse ar žemos kvalifikacijos darbus pramonėje, pašnekovas paminėjo, kad darbdaviai turi suprasti, kad žmonės nebenori dirbti tokiose pozicijose.

„Žmonės nebenori dirbti gamyboje, nebenori dirbti kasose, todėl kitas žingsnis įmonėms gali būti tų darbo vietų robotizavimas, investicijos į renginius“, – teigė A. Francas.

Personalo atrankos specialistas taip pat paminėjo, kad įmonės per mažai investuoja į savo darbuotojų motyvaciją ir įmonės, kaip patrauklaus darbdavio įvaizdžio, kūrimą.

„Sutikite, jei darbuotojas iš stiprios kompanijos Kalėdoms „antį“ gauna arbatos ir saldainių, tai, matyt, tokie dalykai tikrai neprisideda prie gero darbdavio įvaizdžio ir aš čia kalbu ne perkeltine prasme, o labai realiais dalykais. Neįvardinsiu kompanijos, bet tai yra šių ir praėjusių Kalėdų dovanos darbuotojams. Tai yra graudu, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas. – Lyg darbuotojų trūkumas yra, konkurencija yra, bet požiūris neatsiranda“.

Nepaisant to, A. Francas mato ir teigiamų pokyčių darbdavių požiūryje į darbuotojus.

„Mes matome, kaip į mažmeninę prekybos rinką atėjo naujas žaidėjas („Lidl“ – red.) ir jis sugebėjo per mėnesį laiko surinkti 1 tūkst. darbuotojų. Kodėl viena kompanija gali per mėnesį susirasti tiek darbuotojų savo pajėgomis ir regionuose, o kitos kompanijos vis dar kabina skelbimus ir nieko neranda“, – komentavo specialistas.

Lengviau nebus

CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė pastebinti, kad bendrovės gana aktyviai investuoja į savo kaip darbdavio įvaizdžio formavimą jau apie porą metų. Žinoma, tam didžiausią dėmesį skiria didelės, užsienio kapitalo įmonės.

„Darbdaviai akcentuoja, kad sunku susirasti naujų darbuotojų ir stipriai dirba prie įmonės žinomumo, vardo gerinimo ir stiprinimo“, – komentavo pašnekovė.

Pasak jos, investavimas į įmonės kaip gero darbdavio vardą labiausiai matomas įmonėse, kuriose darbuotojų skaičius skaičiuojamas šimtais – tai finansų, bankinio sektoriaus, gamybos ir prekybos įmonės.

„Vienas iš paprasčiausių būdų – darbuotojų gerų darbo sąlygų užtikrinimas įmonėje. Tuomet patys darbuotojai tampa įmonės ambasadoriais ir gyva, vaikščiojanti reklama. Jei su darbuotojais elgiamasi gražiai, mokamas geras atlyginimas, užtikrinamas geras klimatas darbe, yra galimybės tobulėti, karjeros perspektyvos, iš esmės darbas padarytas – darbuotojai įmonę reklamuos. Jei bus paskelbta apie laisvą darbo vietą, rekomenduos draugams“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Rita Karavaitienė

Darbo jėgos rinkos ekspertė taip pat pastebėjo, kad į Lietuvą atėjusios užsienio kapitalo įmonės iškart pradeda investuoti į bendrovės kaip patrauklaus darbdavio įvaizdį.

„Jiems tai svarbu ir pažįstama, o lietuviškų įmonių aplinkoje, nemanau, kad visi gerai gyvena“, – pridėjo ji.

R. Karavaitienė taip pat prognozavo, kad ateityje įmonėms teks tik dar labiau stengtis dėl darbuotojų pritraukimo.

„Nebus taip, kad nereikės dėti jokių pastangų ir darbuotojai atsiras patys. Įmonės turės dirbti prie savęs kaip darbdavio pristatymo. Konkurencija vis aštrės ir tai reikalaus dar daugiau investicijų į įmonės įvaizdį“, – sakė ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (841)