„Problemos Kinijoje tikrai gali atsiliepti visam likusiam pasauliui. Pastaruoju metu karščiau eskaluojamos Graikijos problemos, į jas daugiau žiūrima. Tačiau tos problemos, krizės mastas tikrai nėra toks globalus ir didelis, lyginant su tuo, kas būtų, jei rimtos problemos iškiltų Kinijoje“, – LRT Radijui sako A. Vizbaras.
Jam antrina ir finansų analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, kurios teigimu, vien sumažėjęs kinų vartojimas gali turėti didelę reikšmę visam pasauliui.
A. Vizbaras: kai kurie kinų investitoriai menkai raštingi
Pastaruoju metu Kinijos ekonomika augo žaibiškai. Taip pat kilo ir Kinijos akcijų biržos indeksai, tačiau jie nuo birželio vidurio smuko trečdaliu. A. Vizbaras sako, kad, norint suprasti smukimo priežastis, pirmiausia reikia pasižiūrėti, kas lėmė prieš tai buvusį augimą.
„Be ankstesniais metais solidžiai augančios ekonomikos (kas natūraliai kėlė lūkesčius dėl Kinijos kompanijų veiklos augimo ateityje), buvo ir daugybė priemonių, skirtų kapitalo rinkų patrauklumui didinti. Nuo praėjusių metų rudens veikia prekybinė jungtis tarp Honkongo ir Šanchajaus biržų, liberalėjo svertinė prekyba, išaugo pasiekiamumas, ypač – tarp užsienio investuotojų biržos, paprastesnis pirminių akcijų siūlymų reguliavimas“, – vardija finansų makleris.
Jis pažymi ir tai, kad, vertinant apskritai, Kinijos kapitalo rinkos yra gana jaunos. Anot specialisto, ilgą laikotarpį jos buvo sunkiai prieinamos užsienio investuotojams, o daugelis vietinių investuotojų turi nedidelę patirtį bei daugiausia orientuojasi į trumpo laikotarpio spekuliacijas. „Smulkūs investuotojai šiose rinkose Kinijoje sudaro net iki 80 proc. Negana to, tarp jų galima sutikti ir labai menkai raštingų investuotojų“, – tvirtina A. Vizbaras.
Akcijų vertė kilo, o kildama priviliojo labai daug smulkių investuotojų, kurie siekė greitos naudos. Rinkoje buvo labai mažai stambių investuotojų, kurie žiūrėtų toliaregiškiau ir siektų uždirbti ilguoju laikotarpiu. Balandį pradėti fiksuoti Kinijos augimo lėtėjimo ženklai, todėl imta kalbėti apie rinkos reguliavimo priemones, o birželį šios priemonės pradėtos taikyti. Pasak A. Vizbaro, jos ir sukėlė grandininę reakciją.
„Pirmiausia buvo sugriežtinti svertinės prekybos reikalavimai, padidinti privalomi užstatų dydžiai, imtasi griežčiau reguliuoti prekybos tarpininkus ir dalyvius. Po šių veiksmų daliai investuotojų staiga prireikus didinti užstatus, kai kurie jų pardavinėjo turimas akcijas, kurios dar nenukritę ar netgi ir tas, kurios šiek tiek smuktelėję. Visa tai netrukus sukėlė grandinę reakciją ir tai peraugo į tikrai nemenką korekciją, vykstančią šiuo metu“, – aiškina A. Vizbaras.
Kinijos valdžios kišimasis gerina padėtį?
LRT Radijo pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Kinijoje daug kas kitaip nei Vakarų rinkose. Jo teigimu, visas ekonomikos skatinimo modelis Kinijoje skiriasi nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) vykdomų modelių. A. Vizbaras svarsto, kad viena to priežasčių – Kinijos sukauptas nemažas užsienio valiutos rezervas, kuriuo šalis gali naudotis ir tokiu būdu ne taip sparčiai mažinti bazines palūkanų normas, kaip tai daro JAV ir ES.
„Kinija stengiasi tiesiogiai skatinti infrastruktūros projektus bei nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu pinigai, galima teigti, trumpiau užsilaiko finansų institucijose ir greičiau pasiekia galutinę naudą. Tai – pagrindinis skirtumas. Kalbant apie reguliavimą ir kišimąsi, iš vienos pusės, visa rinka nėra liberali. Kišimosi yra daug, bet kitais atvejais ta drausmė, kaip matėme pastarųjų metų finansų krizių metu, kartais praverčia. Stipresnis reguliavimas užkerta kelius ateities problemoms. Vienareikšmiškai vertinti, kad tai – blogas modelis ir blogi veiksmai, tikrai negalima“, – tvirtina A. Vizbaras.
Anot pašnekovo, jei ne minėta drausmė, šią savaitę tikriausiai būtų buvę galima stebėti daug dramatiškesnį smukimą biržose. Apskritai, kalbant apie Kinijos ekonomikos procesus, kai kurie pasaulio ekonomistai sako, kad vis dėlto jai skiriama per mažai dėmesio. Pasauliui žiūrint į Graikijos problemas, analitikai ragina kreipti žvilgsnį į Kiniją.
„Problemos Kinijoje tikrai gali atsiliepti visam likusiam pasauliui. Pastaruoju metu karščiau eskaluojamos Graikijos problemos, į jas daugiau žiūrima. Tačiau tos problemos, krizės mastas tikrai nėra toks globalus ir didelis, lyginant su tuo, kas būtų, jei rimtos problemos iškiltų Kinijoje“, – pabrėžia A. Vizbaras.
Didelę grėsmę kelia kinų vartojimo sumažėjimas
Šios antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos užsienio prekyba sudaro dešimtadalį visos pasaulio prekybos. Tai – viena didžiausių prekių bei išteklių vartotojų pasaulyje. Dėl to, pasak I. Genytės-Pikčienės, sukrėtimų Kinijoje poveikis pasaulio ekonomikai stiprus, nors ir netiesioginis.
„Kadangi Kinija turi užverto kapitalo sąskaitą (tai reiškia, kad užsienio investicijos į Kinijos akcijų rinką yra labai ribojamos), didžiulio tiesioginio poveikio rinkoms tikrai neturėtų būti. Vis dėlto ekonomika pasaulyje gali būti paveikta per pačios Kinijos vartojimo sumažėjimą. Jeigu Kinijos vartotojai, kurie investavo į akcijas, susidurs su didžiuliais praradimais [...], jie atitinkamai turės sumažinti savo vartojimą“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Jos tvirtinimu, nemažai investuotojų Kinijoje į akcijas investavo iš skolinto kapitalo – skolinosi pinigus, kad investuotojų į akcijas. Tačiau dabar jie, anot pašnekovės, bus priversti grąžinti skolas, patirti nuostolius, o dėl to turės mažėti ir jų vartojimas.
Žiniasklaidoje aprašoma nemažai istorijų apie žmones, kurie taip susižavėjo greitu uždarbiu sparčiai augančiose akcijų biržose, jog net užstatė namus, kad gautų pinigų, reikiamų investicijoms. Dabar jie griebiasi už galvos, nes supranta, kad ne tik nieko neuždirbo, bet ir prarado bei gali prarasti dar daugiau. Todėl nukentėjusieji nuo smukimo nebegalės sau leisto to, ką galėjo anksčiau, o smukęs vartojimas Kinijoje galėtų labai skaudžiai paveikti viso pasaulio ekonomiką.
Vos 1,5 proc. akcijų priklauso užsieniečiams
Dar vienas nerimą keliantis aspektas – nykstantis Kinijos kaip vis liberalesnės šalies įvaizdis. Iki šiol Kinijos politika darėsi vis laisvesnė. Buvo stengiamasi atverti rinkas, užmegzti vis daugiau prekybinių ryšių, tačiau, anot I.Genytės-Pikčienės, šis įvaizdis gali sugriūti.
„Reputacijos klausimas šiuo metu labai kvestionuojamas, nes Kinijos centrinė valdžia ir centrinis bankas tikrai drastiškai kišasi į rinką, imasi tokių priemonių, kurios laisvos rinkos sąlygomis nėra toleruotinos. Natūralu, kad ilguoju laikotarpiu tai gali veikti labai neigiamai, nes užsienio investuotojai, kurie žadėjo į Kinijos rinką eiti vis labiau ir labiau, šiuo metu gali abejoti – gal tos sąlygos prastos ir gali būti pakeičiamos vieno rinkos kryptelėjimo momentu, viskas gali atsisukti prieš juos“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau yra ir tokių, kurie sako, kad per daug baimintis nereikėtų. Kaip jau minėta, vos 1,5 proc. akcijų priklauso užsieniečiams, todėl didelės tiesioginės įtakos šis smukimas neturės. Be to, kinai į akcijų biržas investuoja nedaug pinigų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai – iki 20 proc. savo šeimos lėšų, nes Kinijos gyventojai santaupas mieliau laiko grynaisiais, bankų indėliuose arba investuoja į nekilnojamąjį turtą. Kinijos bankų sektorius, anot ekonomistų, vis dar geros būklės, todėl nerimauti dėl prarasto pasitikėjimo finansų sistema nereikėtų, tačiau A. Vizbaras pataria stebėti šią rinką.
„Paprastas pavyzdys – pastarųjų kelių dienų panika akcijų biržose ir nerimas dėl Kinijos augimo lėtėjimo iš karto sukėlė kainų kritimą daugelio žaliavų, kurios ir taip išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tai – pats paprasčiausias pavyzdys, kaip neramumai arba problemos Kinijoje gali paveikti likusias turto klases ar kitas šalis“, – teigia A. Vizbaras.
Galų gale, kaip juokauja analitikai, Kinijai nusičiaudėjus, pasaulis užsikrėstų gripu.
