Už balsavo 68 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 14.

Šį įstatymą dar turės įvertinti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir nuspręsti, ar jį pasirašyti.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pripažino prieš balsavimą negalįs palaikyti šio projekto.

„Manau, kad šiandien Seimas persistengė. Ir, manau, padarė meškos paslaugą vieniems iš socialinio dialogo partnerių. Mes išbalansavome darbuotojų ir darbdavių galias. Šituo atveju vieni labai džiaugsis, kiti labai liūdės. Ir šampaną kels tikrai ne abi pusės.

Suprantu, kad dėl šito DK Lietuva nežlugs. Darbuotojai pergyveno ne vieną krizę, pergyvens ir naujo DK atėjimą. Bet ar neatsitiks taip, kad tie patys lobistai ir darbdaviai, kurie čia labai uoliai agitavo balsuoti už vieną ar kitą pataisą, po kiek laiko Vyriausybės ir Seimo nekaltins, kad trūksta darbo jėgos ir nėra jokios emigracijos sustabdymo programos? Labai norėčiau, kad mano nuogąstavimai neišsipidys“, kalbėjo jis.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narys Rimantas Dagys taip pat kritiškai pasisakė apie daugelį naujo DK nuostatų.

Man atrodo, daugelis tų, kurie čia šiandien priėmė DK, jo akyse akyse nematė ir neskaitė. Tos pataisos buvo pateikiamos įvairių suinteresuotų pusių, bet niekas nepasivargino pasigilinti, ką jie teikia. Mes labai daug ką sugadinome Seimo salėje, sujaukėme“, – sakė R. Dagys.

Jo teigimu, sąlygos darbuotojams nauju kodeksu pablogintos, o anksčiau surastas interesų balansas sujauktas.

Žmonės nuo to priimto DK laisviau negyvens Jis tikrai padidins emigraciją, nes žmonės bus mažiau apginti. Dėl to niekas neabejoja“, – DELFI sakė Seimo narys.

Jis neatmetė, kad TS-LKD frakcija galėtų siūlyti prezidentei vetuoti priimtą DK, nors daugelis jo partiečių dėl nepalankių darbuotojams nuostatų balsavo taip kaip valdantieji.

Nežinau, čia gal frakcijos sprendimo reikėtų, joje mūsų nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto prezidentės vietoje aš tokio DK tikrai nesiūlyčiau priiminėti, nes jis tik įves daugiau nedarnos. Jį reikėtų kruopščiai peržiūrėti ir kai kurias nuostatas atitaisyti“, – kalbėjo parlamentaras.

Viena iš naujovių, kurią balsuodami priėmė Seimo nariai, yra nenustatytos apimties darbo sutartys. Sudarius ją darbo darbo atlikimo laikas iš anksto nebus nustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigos darbą atlikti darbdavio kvietimu.

Minimali trukmė, kurią turės išdirbti tokią „tuščią“ sutartį pasirašęs darbuotojas - 8 val. per mėnesį. Jeigu negaus darbdavio kvietimo, jam turės būti sumokėtas atlyginimas už 8 valandų darbą.

Už tai, kad būtų įteisintos tokios darbo sutartys balsavo 58 parlamentarai, prieš – 7 , susilaikė – 14.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Rimantas Dagys buvo vienintelis garsiai prieštaravęs tokiai nuostatai.

Jis priminė, kad valdantieji socialdemokratai buvo du kartus atmetę idėją įteisinti „tuščias“ sutartis, tačiau šiandien esą „pamiršo savo prasmę ir kad yra darbo žmonių atstovai“.

„Jūs įteisinote naują formą, kurioje vietoje terminuotų sutarčių bus pereita prie neapibrėžtų sutarčių, kurios neturi jokių socialinių garantijų – tu lauki, formaliai esi įdarbintas, Darbo biržoje nestovi, pašalpų negauni, bet jei tavęs darbdavys nekviečia ko nors daryti, tu pinigų neturi, pakimbi ore ir kabi.

Didesnės išdavystės socialdemokratų negali būti šioje vietoje. Keista, kad konservatorius turi ginti jūsų bazinius principus. Jūs visiškai užmiršote kam atstovaujate. Galų gale žmogų palikti beteisį, be uždarbio? Kokią mes čia sistemą kuriame, kas čia darbo vietos kažkokios steigiasi?“, – kalbėjo Seimo narys.

Be kita ko, Seimas pritarė, kad kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet darbo dienomis. Įprastai bus suteikiama 20 darbo dienų atostogų, viena iš atostogų dalių negalės būti trumpesnė nei 10 darbo dienų.

Taip pat, pagal jau priimtas DK nuostatas, darbdaviams bus lengviau sudaryti ilgesnes terminuotas sutartis, o laikinam įdarbinimui (kad ir užsienyje) įmonėms nereikės licencijavimo.

Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka.

Už balsavo 72 Seimo nariai, o susilaikė 11.

Sumažino išeitines

Seimas taip pat nustatė, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus, – prieš dvi savaites.

Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami - jei lieka mažiau kaip dveji metai bei neįgaliesiems.

Dabar galiojančiame Darbo kodekse numatyta, kad atleidžiamas darbuotojas gali gauti iki šešių mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę, o prieš atleidžiant jis yra įspėjamas prieš du mėnesius.

Planuojama, kad visą DK Seimas priims vėliausiai trečiadienį. Tiesa, kad jis įsigaliotų, jį dar turės pasirašyti prezidentė.

Prabilo apie „prievartaujamus“ Seimo narius

Priimdami DK pastraipsniui parlamentarai pirmiausiai susiginčijo, ar išbraukti iš jo tokią nuostatą: „Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai“.

Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos balsais ši nuostata buvo išbraukta. Dėl to, kaip replikavo parlamentaras Povilas Urbšys, Seimas nusprendė, kad darbuotojai nėra silpnesnioji darbo santykių šalis.

Abejodamas, ar kai kurie kolegos už projektą balsuoja nuoširdžiai Vytautas Matulevičius replikavo: „Kai kurie frakcijų seniūnai prievartauja kolegas dėl balsavimo“

Seimas - už terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui

Seimas linkęs įteisinti terminuotos darbo sutartis nuolatiniam darbui bei leisti jas sudaryti ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje.

Seimas, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, 54 balsais už, 8 - prieš ir 18 susilaikius, pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai - taip Seimas atšaukė savo ankstesnį sprendimą, kad terminuota darbo sutartis nuolatiniams darbui ateityje galėtų būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.

Šis Seimo sprendimas dar nėra galutinis - liko paskutinis balavimas dėl viso Darbo kodekso.

Pasak I. Šiaulienės, naujos pataisos skatins terminuotas darbo sutartis, daugiau žmonių būtų įtraukta į darbo rinką: „Dabar yra sudaroma mažiausiai tokių sutarčių“.

Tuo tarpu konservatorius Rimantas Jonas Dagys tikino, kad šios sutartys apsunkins galimybę gauti paskolas, nes, pasak jo, bankai skeptiškai žiūri į pajamas, gautas dirbant pagal terminuotas darbo sutartis.

Seimas sutiko, kad tokių sutarčių ateityje negalės būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sutarčių.

Vieno darbuotojo kelių tokių, bet skirtingų funkcijų, darbo sutarčių bendra trukmė negalės viršyti penkerių metų. Kitu atveju tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikas tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo stažą, tačiau neturės būti apmokami.

Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui iki šiol nebuvo įteisintos. Dabar galiojantis Darbo kodeksas tokias sutartis leidžia sudaryti ne ilgiau kaip iki 2 metams vienai funkcijai, o iki 5 metų - daugiau funkcijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar Lietuvoje pagal pagal terminuotus susitarimus dirba apie 2,7 proc. darbuotojų.

Nepritarė darbuotojams skirti ketvirtį pelno

Seimo narys V. Matulevičius siūlė nustatyti, kad Darbdavys darbuotojų skatinimui turi skirti ne mažiau kaip 25 proc. gaunamo pelno.

„Savaime šis klausimas nebus išspręstas. Tai būtų galima įrodyti skaičiais ir statistika – dabartiniai atlyginimai neatspindi darbdavių galimybių", – pridūręs, kad verslas parduoda užsienyje prekes vakarietiškomis kainomis, o atlyginimus darbuotojams moka lietuviškus.

Parlamentas nepritarė šiai nuostatai, nes tokį pasiūlymą palaikė tik 11 parlamentarų (kad pasiūlymas būtų svarstomas, reikėjo 29).

Atlyginti reiks ir negautas pajamas

Be kita ko, Seimas priėmė nuostatą, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

Darbuotojas privalės atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Visą žalą darbuotojas turės atlyginti, jeigu ją padarys tyčia, nusikalsdamas, būdamas neblaivus arba apsvaigęs. Taip pat reikės atlyginti visą neturtinę žalą.

Ilgalaikės išmokos - tris mėnesius

Pirmiausia parlamentarai ėmė svarstyti ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektą.

Galutinė jo redakcija lems, kokio dydžio papildomas įmokas į specialų fondą turės mokėti darbdaviai ir kokio dydžio išmokos bus mokamos iš darbo atleistiems darbuotojams, kurie vienoje darbovietėje išdirbo ilgą laiką.

Po pateikimo už šį įstatymo projektą balsavo 90 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė – 10.

Projektą dar svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vėliau už projektą vėl turės balsuoti visas Seimas.

Parlamentarai nutarė projektą, kurį pateikė valdančiųjų frakcijų vadovai „darbietis“ Kęstutis Daukšys, „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius ir socialdemokratė Irena Šiaulienė, svarstyti skubiai, nes be jo negalės priimti naujojo Darbo kodekso.

Tuo metu opozicija tuo pasipiktino.

„Nei Vyriausybėje svarstytas (projektas - BNS), nei Trišalėje taryboje“, - piktinosi konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Pagal siūlomą projektą, atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų dydžio išmokos.

Tačiau parlamentarai siūlo tokioms išmokoms nustatyti lubas - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka negalėtų viršyti dviejų minimalių mėnesio algų (nuo liepos - 380 eurų). Dirbusiems 5-10 metų, ji siektų dvi MMA (760 eurų), 10-20 metų - keturias MMA (1520 eurų), o ilgiau nei 20 metų - šešias MMA (2280 eurų).

Tokia išmoka būtų mokama, jeigu per tris mėnesius po atleidimo žmogus nepasirašytų naujos darbo sutarties, be to, jis pačiu metu galėtų gauti ir bedarbio pašalpą. Ši tvarka negaliotų atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų bei Lietuvos banko. Jiems išmokas mokėtų darbdavys.

Išmokos nebūtų mokamos ir tuomet, kai darbdavys darbuotoją atleis per tris dienas ir išmokės išeitinę išmoką.

Anot K. Daukšio, 1 procentinis punktas, kuriuo planuojama mažinti „Sodros“ įmoką, bus „padalintas“ per pusę. „Pusė to procento bus mokama į ilgalaikių išmokų fondą, kita pusė – nedarbo draudimo įmokos daliai didinti“, – aiškino parlamentaras.

Premjeras Algirdas Butkevičius atsisakė komentuoti įstatymo projektą dėl naujo fondo steigimo ir išmokų ilgai dirbusiems asmenims.

„Kol kas nesu įsigilinęs, dėl to nenoriu klaidinti. Kai įsigilinsiu, pakomentuosiu“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3159)