Degalų pardavėjai sako, kad naftos barelis pasiekė jau ir 130 dolerių kainą. Tai – didžiausia kaina per dešimtmetį.
„Žaliavinė nafta yra neišvengiama savikainos dalis galutinėje degalų kainoje. Tai sudaro gal šiek tiek daugiau negu ketvirtadalį (...) Karas Ukrainoje, be abejo, paveikė ir požiūrį į Rusijos prekes, įskaitant naftą. Daug kas boikotuoja.“, – kalba Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui kyla klausimų, ar pagrįstai degalinės kėlė kainas pastarąją savaitę.
„Matėme, kad degalinės, nors ir buvo užsipirkusios naftos senomis kainomis, jos pasinaudojo Rusijos agresija Ukrainoje, pradėtais karo veiksmais ir iškart padidino čia kainas Lietuvoje, nors pardavinėja dar tą pačią seną naftą“, – kalbėjo konservatorių politikas.
Nafta ir degalai brangsta visame pasaulyje.
„Rusijos gamyba naftos rinkoje sudaro apie 7-8 proc. pasaulio naftos gavybos, tai visi tikisi, kad sutriks prekyba ir pirkimai“, – kalba bendrovės INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Jungtinių Amerikos Valstijų politikai jau sutaria, kad Rusijos naftą reikia uždrausti. Nafta ir dujos - pagrindinis likęs Rusijos pajamų šaltinis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad „naftos ir dujų kainos pokyčius lemia ne ekonominiai veiksniai, ne faktinė pasiūla ir paklausa, bet tik geopolitiniai veiksniai“.
Siekiant stabilizuoti naftos kainas gali tekti spręsti, ar mažinti sankcijas Iranui.
V. Rūkas teigia, kad jeigu būtų pasiektas susitarimas su Iranu, rinką galėtų pasiekti nemažai naftos ir taip būtų kompensuojami žaliavos praradimai dėl Rusijos.
Dauguma kalbintų vilniečių sako, jog dabar svarbiausia – ne pinigai.
„Per daug gerai gyvename. Taip, kad trupučiuką pasispausti – nieko blogo. Dėl gerų tikslų“, – teigė vienas kalbintas vyras.
„Svarbiausia – gyvybė, svarbiausia – gyvenimas. Kainos yra kita“, – antrino vilnietė.
„Palyginus kiek mes galime nukentėti nuo tos Rusijos, tai jau pritarčiau tam, kad reiktų visiškai izoliuoti dėl ekonominių visų šitų dalykų“, – įsitikinęs dar vienas sostinėje kalbintas praeivis.
„Nesąmoningos kainos, per daug, matyt, piktnaudžiauja pardavėjai esama situacija“, – kritikos degalų pardavėjams pažėrė vienas vyras.
Pasak LNK, dar sunkiau pažaboti vieną galingiausių Rusijos „ginklų“ – dujas, ir ypač Europoje.
Prieš dvejus metus dujos Europoje kainavo 20 eurų už megavatvalandę (MWh), gruodį jau 160 eurų, dabar – 260 eurų už MWh. Europa didelę dalį dujų perka būtent iš Rusijos.
„Europa yra tokioje situacijoje, kad visiškai sustojus gamtinių dujų srautui iš Rusijos, jų trumpuoju laikotarpiu neišeina niekuo pakeisti“, – sako N. Mačiulis.
Tiesa, Lietuva turi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, tad dujų trūkti neturėtų.
„Kitas dalykas yra tiktai kainos klausimas. Visi suprantame, kad kaip ir pandemija truko laikinai, turėjome susitaikyti su ribojimais arba ekonominiais nuostoliais, kurie buvo nutikę, lygiai taip pat ir šita situacija. Labai tikiuosi, kad ji yra laikina“, – kalbėjo V. Rūkas.
Dujos smarkiai pabrango, bet buitiniams vartotojams tarifai nesikeis iki vasaros. Nuo vasaros gali reikėti daugiau kompensacijų.
„Kitam šildymo sezonui mes jau turime ruoštis dabar ir jeigu išliks tokios kainos – o tikimybė tikrai yra didelė – reikės svarstyti, mano supratimu, papildomus kompensacinius mechanizmus“, – sakė M. Majauskas.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje brangstanti nafta, dujos turi tiesioginę įtaką ir infliacijos didėjimui pasaulyje.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
