Uoste krova mažės
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika teigė, kad bendrai iš Klaipėdos uosto geležinkeliu į Baltarusiją arba per ją į Kazachstaną, Ukrainą, Rusiją geležinkeliu keliauja apie 2-3 mln. tonų labai įvairaus spektro krovinių. Kaip vardijo, tai tiek chemijos produktai, trąšos, žemės ūkio produkcija, metalo gaminiai, įrengimai.
Tai, kad Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Baltarusija imsis atsakomųjų veiksmų, kaip teigė, nebuvo didelė naujiena, o grasinimai į šalį nepraleisti geležinkeliais iš Lietuvos gabenamų krovinių tranzito, pasak jo, ir yra vienas tokių veiksmų.
„Mes labai rimtai vertiname šią situaciją ir iš to, ką girdime, neatmetame galimybės, kad per Baltarusiją einantys tranzitiniai kroviniai tikrai gali būti stabdomi. Klaipėdos uostui ir krovos
kompanijoms tai reikštų pakankamai didelius praradimus“, – teigė jis bei tikino, kad šiuo metu įvertinti galimų sankcijų mastą yra labai sunku.
„Gali būti taikomos sektorinės sankcijos, kurios būtų nukreiptos į tam tikrų krovinių srautus, arba gali būti visiškai uždarytas krovinių tranzitas per Baltarusiją. Tokio maksimalaus tranzito draudimo atveju, Klaipėdos uosto krova mažėtų maždaug trimis milijonais tonų“, – skaičiavo jis.
Visgi kol kas, kaip teigė, su kokiais tiksliai kroviniais bus uždrausta vykdyti tranzitą per Baltarusiją, lieka neaišku.
„Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad nuo vasario 7 d. bus ribojamas trąšų ir naftos produktų tranzitas. Kol kas mes neturime jokių kitų žinių, todėl vadovaujamės šia informacija.
Jei ji išties pasitvirtins, tai Klaipėdos uosto praradimai bus menkesni nei anksčiau mūsų įvardyti 3 mln. tonų krovinių. Tokius praradimus būtume patyrę, jei būtų buvęs uždraustas visas tranzitas iš Lietuvos.
Šiuo metu su LJKKA nariais kalbamės dėl prognozuojamų krovinių netekčių, tačiau tikslių skaičių kol kas įvardyti dar negalime“, – teigė vadovas.
Svarsto apie alternatyvas
Pasak V. Šileikos, visgi bet koks tiekimo grandinių nutrūkimas turėtų didelės įtakos verslui.
„Mažėtų ne tik krova Klaipėdos uoste, bet tai įtakos turėtų visai Lietuvos transporto sistemai, nes su uosto veikla yra susijusi ir kita dalis logistinės grandinės: laivų agentai, ekspeditoriai, muitinės deklarantai, tarpininkai ir kt.“, – sakė jis.
Visgi jei Minsko grasinimai išsipildytų, asociacijos atstovas teigė, kad krovos kompanijos turi numačiusios kelis galimus sprendimus.
„Vienas jų – perkelti dalį krovinių iš geležinkelio į autotransportą ir juo gabenant aplenkti Baltarusiją arba, jei nebūtų uždarytas tranzitas autotransportui, tai kirsti Baltarusiją autotransportu.
Kitas sprendimas – aplenkti Baltarusiją ir bandyti geležinkeliu krovinius gabenti per Latviją, tačiau kyla abejonių, ar būtų užtikrintas pakankamas tranzitinių krovinių pralaidumas šiuo maršrutu.
Dar viena alternatyva – krovinių gabenimas per Lenkiją, kurį išbandė kai kurie Lietuvos gamintojai“, – vardijo jis, tačiau skaičiavo, kad visais atvejais tiekimo grandinės brangtų.
„Todėl natūralu, kad krovinių savininkai pradėtų svarstyti, ar jų gabenimui rinktis Klaipėdos uostą. Esant tokiai situacijai, tikrai nesnaustų kaimyniniai uostai, kurie yra suinteresuoti perimti mūsų krovinių srautus“, – sakė jis.
Finansiniai praradimai dar neaiškūs
Oficialaus draudimo nuo vasario 7 dienos geležinkeliu tranzitu vežti naftos produktus ir trąšas iš Baltarusijos sulaukė ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė.
Buvo teigiama, kad grupė dirba ir toliau dirbs kartu su savo klientais, ieškodama būdų susidariusiai situacijai spręsti.
„Trečiadienį vakare LTG Grupė gavo NVS šalių, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geležinkelių transporto tarybos (GTT) pranešimą apie Baltarusijos geležinkelių įvedamą draudimą tranzitu iš Lietuvos per Baltarusiją vežti naftos produktus ir trąšas.
Grupei priklausanti krovinių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Cargo“ šiemet planavo tranzitu per Baltarusiją gabenti iki 0,9 mln. tonų naftos ir naftos produktų bei maždaug 0,5 mln. tonų trąšų“, – teigė įmonės atstovai.
Apie kokius tikslesnius finansinius praradimus būtų galima kalbėti, kaip aiškino, kol kas dar nežinoma.
„Poveikis finansams šiuo metu dar yra vertinamas“, – teigė LTG ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.
Susisiekimo ministerijos atstovai, kokie praradimai lauktų Lietuvos įmonių dėl tranzito geležinkeliu per Baltarusiją, taip pat nepatikslino.
„Kol kas ieškomos alternatyvos, kaip gabenti krovinius, „LTG Cargo“ tiesiogiai bendrauja su savo klientais, jei Baltarusija įgyvendins savo ketinimus nuo vasario 7 d.“, – teigė ministerija.
Tikslių skaičiavimų dėl finansinių praradimų nepateikė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas.
„Geležinkeliais iš Klaipėdos uosto į arba per Baltarusiją 2021 m. gabentų krovinių skaičius nuo bendros krovos sudaro maždaug 5 procentus“, – buvo teigiama gautame atsakyme.
Redakcija primena, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išplatino pranešimą apie įvedamą draudimą krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos, pranešė BNS.
„Priėmėme sprendimą uždrausti krovinių gabenimą geležinkeliais iš Lietuvos“, – buvo teigiama pranešime.
Lietuvai nuo vasario 1-osios nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka antradienį pareiškė, jog Minskas į tai reaguos nedelsdamas ir griežtai.
