Lietuva taip pat ruošiasi naujos direktyvos, kuri turi būti įgyvendinta iki 2020 m. sausio 10 d., perkėlimui. Rugsėjo mėnesį Seime registruotas naujas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, su kokiais pokyčiais nuo ateinančių metų pradžios turės gyventi verslo subjektai:
– Praplėstas įpareigotų subjektų ratas, kuriems bus taikomi pinigų plovimo prevencijos įstatymo reikalavimai:
1. Reikalavimų bus įpareigoti laikytis prekybininkai meno kūriniais ar tarpininkai, įskaitant kai tai atliks meno galerijos ir aukcionų namai ar laisvieji uostai, jei sandorio vertė bus lygi arba viršys 10 000 eurų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju nėra grynųjų pinigų reikalavimo, tad svarbi bus paties sandorio vertė, net jei jis būtų skaidomas į kelias operacijas.
2. Įpareigotais subjektais bus laikomi ir su mokesčių konsultavimu susiję asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigos tiesiogiai arba per kitus asmenis teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais.
3. Taip pat į įpareigotų subjektų ratą pateks asmenys, teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis bus lygus arba viršys 10 000 eurų.
4. Reguliavimas bus taikomas ir virtualiųjų valiutų keityklų bei depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams.
Naujai įpareigotiems subjektams ypač svarbu iš anksto pradėti ruoštis įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos pareigas: pradedant nuo tinkamo rizikų vertinimo, klientų pažinimo tvarkų rengimo, baigiant įtartinų operacijų identifikavimo ir pranešimų teikimo atsakingoms institucijoms procedūrų diegimu.
– 5-oji direktyva dar labiau negu 4-oji akcentuoja naudos gavėjų registrų visoje ES prieinamumo ir jų duomenų tikslumo svarbą. Lietuva kol kas nėra pilnai įgyvendinusi pareigos turėti naudos gavėjų registrą – šiuo metu JADIS (Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema) dar nėra techniškai pritaikyta taip, kad būtų naudojama kaip naudos gavėjų informacijos surinkimo ir pateikimo duomenų bazė. Tačiau naujai registruotame įstatymo projekte su naudos gavėjų informacija susijusios pareigos dar labiau praplečiamos:
1. Valstybei atsiranda pareiga ne tik turėti naudos gavėjų registrą, bet ir padaryti jį (už atitinkamą mokestį) prieinamą visiems turintiems teisę subjektams. Direktyva nustato, kad valstybės turėtų užtikrinti, jog registrų informaciją apie tikruosius savininkus (bent vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, gyvenamosios vietos šalį ir pilietybę, taip pat turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį) galėtų gauti „bet kuris plačiosios visuomenės atstovas“. Lietuvoje šiai nuostatai pilnai įgyvendinti turi būti atitinkamai pakeisti JADIS nuostatai.
2. Visiems verslo subjektams, privalantiems žinoti, kaupti ir teikti informaciją apie savo naudos gavėjus, numatoma administracinė atsakomybė, jei jie įpareigotiesiems subjektams nepateiktų arba pateiktų neteisingus duomenis, kuriuos šios įstaigos privalo kaupti, patikrinti ir įstatymo nustatytais atvejais pateikti atsakingoms institucijoms.
3. Visi įpareigoti subjektai ateityje ne „turės teisę“ naudotis JADIS tam, kad nustatytų kliento naudos gavėją, bet „privalės“ tai daryti. Be to, jie privalės pranešti klientui, jei jų turima informacija nesutaps su kliento teikiama informacija, ir pasiūlyti klientui arba pateikti tikslią informaciją, arba patikslinti ją registre. Be to, įpareigoti subjektai negalės pradėti dalykinių santykių su klientu ar atlikti vienkartinių sandorių, jei JADIS pateikta informacija neatitiks jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus.
Taigi, prievolės dėl duomenų kokybės užtikrinimo daugiausia nuguls ant visų įpareigotų subjektų pečių, kurie turi būti pasiruošę tikrinti informaciją, dokumentuoti tokio patikrinimo įrodymus, taip pat operatyviai komunikuoti su klientu, nustačius neatitikimų duomenyse.
– Įstatymo projektu, be kita ko, taip pat nustatyta:
1. Platesnės tapatybės nustatymo procedūros klientams iš didelės rizikos trečiųjų valstybių;
2. Teisė tikrinti klientų išsinuomotų seifų turinį ir draudimas nuomoti anoniminius banko seifus;
3. FNTT pareiga kas 4 metus sudaryti svarbių viešųjų pareigų sąrašą, kuriuo vadovaujantis visi įpareigoti subjektai galės lengviau identifikuoti politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis;
4. Bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su užsienio valstybių institucijomis sąlygos.
– Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daug konkrečiau nustatoma, kas privalo būti įtraukta į Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitą: tai ir nustatyta rizika bei jos lygis, atsakingų šioje srityje veikiančių institucijų funkcijos, prevencijai skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai bei rizikos mažinimo priemonės.
Kaip tik šiuo metu atliekamas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, kurio rezultatų laukiama greičiausiai jau kitais metais. Bus nepaprastai svarbu suprasti, ar, tiek institucijų, tiek įpareigotų subjektų akimis, pasikeitė Lietuvai būdingos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, ir kokių papildomų ar naujų priemonių reikia imtis joms suvaldyti.
Apibendrinant, daugėja verslo subjektų, kurie privalės laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, didėja dėmesys duomenims apie tikruosius savininkus ir jų kokybei, taip pat glaudėja sąsaja tarp pinigų plovimo prevencijos ir mokesčių administravimo prievolių įgyvendinimo.
Dar svarbu pažymėti, kad nors šiuo metu intensyviai ruošiamės 5-osios direktyvos įgyvendinimui, nereikėtų pamiršti, kad iki 2020 metų gruodžio pradžios į nacionalinius įstatymus turės būti perkeltos ir 6-osios direktyvos nuostatos. Tad tikėtis, kad dėmesys pinigų plovimo prevencijai artimiausiu metu nuslops, tikrai neverta.
