Kas bus, jei užsieniečiams neleis pirkti žemės?

Iki kitų metų balandžio užsieniečiai Lietuvoje negali pirkti žemės ūkio paskirties žemės, tačiau jie turi galimybių draudimą apeiti. Šiemet Lietuvoje rinkti parašai dėl referendumo, kurio metu piliečiai spręstų, ar draudimą pratęsti. Ekonomistai ir žemės ūkio specialistai svarsto, kas nutiktų, jei draudimas bus pratęstas.

„Manau, kad pratęsus ribojimą žalos bus daugiau nei naudos, - sako ekonomistas ir Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis. - Tam, kad žemės ūkis plėtotųsi, reikalingos investicijos, stiprūs ūkiai, o tai, kad užsieniečiams neleidžiama parduoti žemės, trukdo susiformuoti žemės rinkai: tie, kurie nori parduoti, vis laukia, kada bus panaikintas draudimas, nes tikisi kainų šuolio.“

Specialistas vardija, jog Lietuvoje žemės ūkis yra perspektyvus dėl to, kad gyventojams dirbti šioje srityje - priimtina, šalis yra palyginti retai apgyvendinta, klimato kaita gerina sąlygas ūkininkauti Baltijos šalių regione, o pasaulinės tendencijos rodo, jog maisto produktų paklausa didėja.

„Žinoma, kiekvienam žmogui gali būti truputį nesmagu, kad dalis žemės bus valdoma ne Lietuvos piliečių, bet man atrodo, kad baimės yra labai padidintos, nes kas iš užsieniečių labai norėjo įsigyti žemės, tai padarė anksčiau netiesiogiai, pavyzdžiui, steigdami bendroves", - teigia R. Rudzkis.

Jis abejoja, kad panaikinus draudimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje, įvyktų esminiai pokyčiai.

"Greičiausiai susiformuotų normali rinka ir sėkmingai besivystantiems ūkiams būtų lengviau plėstis“, - mano jis.

Panašios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, primenantis, jog ir dabar užsieniečiai be didelių apribojimų gali nusipirkti žemės, tiesiog tam turi įsteigti juridinį asmenį, pavyzdžiui, bendrovę.

„Dirbamos žemės gali įsigyti Lietuvoje registruota įmonė, kurios visi akcininkai – net ne Europos Sąjungos piliečiai. Jie tokiu atveju čia gali investuoti ir į žemės ūkio paskirties, ir į komercinės paskirties žemę bei vystyti veiklą“, - sako N. Mačiulis.

Anot jo, dabar galiojantis apribojimas yra formalumas, reikalaujantis papildomo investuotojų dėmesio ir laiko.

„Kas pasikeistų, jeigu mes nesuteiktume teisės fiziniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės? Tai bus tik simbolinis žingsnis, kai kuriems tautiečiams suteikiantis pasitenkinimo, kad tik Lietuvos piliečiai gali tiesiogiai valdyti žemės ūkio paskirties žemę“, - mano N. Mačiulis.

Gresia baudos, mažesnės išmokos

Ekonomistai primena, jog draudimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės yra apibrėžtas stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje, o už sutarties nesilaikymą taip pat gresia sankcijos.

„Kalbant apie praradimus, kuriuos mes galėtume patirti dėl tokio draudimo, mes grubiai pažeistumėme Lietuvos stojimo į ES sutartį ir sankcijų pobūdis galėtų būti įvairus: nuo baudų iki tiesioginės paramos žemdirbiams sumažinimo bei kitokių išmokų iš ES biudžeto ribojimo, - svarsto N. Mačiulis. - Vienareikšmiškai, ūkininkai galėtų nukentėti prarasdami ne tik tiesiogines išmokas, bet ir kompensacijas, kurias gauna įsigydami žemės ūkio techniką.“

Jis primena, kad konkrečios sankcijos priklausytų nuo Europos Komisijos sprendimo.

Lietuva prie ES prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. ir tuomet įsipareigojo draudimą užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę panaikinti po 7 metų, bet 2011 m. šį laikotarpį su Europos Komisijos sutikimu pratęsė dar 3 metams.

Lietuvos piliečiai per referendumą pasisakė už stojimą į ES ir ekonomistų manymu, tai rodo, jog gyventojai pritarė ne tik galimybei gauti ES paramą, bet ir įsipareigojimams, pavyzdžiui, uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir galiausiai panaikinti ribojimus užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje.

„Panaikinti apribojimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra vienas paskutiniųjų reikalavimų, kuriuos turime įvykdyti“, - primena N. Mačiulis.

Prognozuoja kainų augimą

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis sako, jog nepanaikinus ribojimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę kainos šiame sektoriuje toliau augs.

“Pateiksiu vieno ūkininko pavyzdį: klausiu, iš kelių žmonių nuomojiesi žemę. Jis sako, iš 52. Ūkininkas nori, kad užsieniečiams žemė nebūtų parduodama. Klausiu, kodėl jis nenuperka žemės iš tų 52 žmonių, o jis man paaiškina, kad tie žmonės laukia didesnių kainų ir galimybės ją brangiau parduoti užsieniečiams. Taigi, manau, žemės kaina kiltų leidus ją pirkti užsieniečiams, nes pardavėjai keltų kainas tikėdamiesi gauti daugiau. Bet ji didėtų ir jeigu būtų nuspręsta neparduoti žemės užsieniečiams, nes vietos gyventojai neskubėtų parduoti, o kaina kiltų dėl per mažos pasiūlos“, - paaiškina dekanas.

Kalbėdamas apie žemę valdančio kapitalo kilmę, V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu dėl esamo teisinio reglamentavimo spragų nėra aišku, kiek žemės netiesiogiai priklauso užsieniečiams. Lietuvoje užsieniečiai žemę gali pirkti ir per įvairius susitarimus su Lietuvos piliečiais, pavyzdžiui, jiems skolindami pinigų, kai jie už paskolą įkeičia žemę ir panašiai.

„Kalbėjau su danais ir vokiečiais. Vokiečiai sako, perkame Akmenėje žemes. Klausiu, kaip perkate? Sako, na kaip, steigiame įmones ir perkame. Bendravau ir su danų šeima, kuri irgi norėtų daugiau žemių pirkti Lietuvoje, nes žmona lietuvė, vyras – danas, bet jie neturi dabar pinigų. Visi galvoja, užsidirbsiu, tada nusipirksiu, o tie, kurie miestuose gyvena, tik lieja emocijas – neparduokime Lietuvos. Aš irgi už tai, kad neparduokime Lietuvos, bet tai turi būti protingai daroma“, - dėsto mokslininkas.

Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai negali įsigyti ne tik žemės ūkio paskirties žemės, bet ir miškų.

Tačiau ne visose ES šalyse galioja analogiški draudimai. Jų nėra, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje.

Teisė riboti žemės pirkimą užsieniečiams buvo suteikta toms ES narėms, kurios prie jos prisijungė 2004 m. ir vėliau. Be Lietuvos tokiomis šalimis yra Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija, vėliau – ir Bulgarija bei Rumunija.

Pagrindinis tokio draudimo tikslas: apsaugoti šalies dirbamos žemės rinką nuo stiprių pokyčių, nes naujų ES šalių narių žemės ūkis yra išvystytas silpniau nei ES senbuvių. Ribojimai nuomos sandoriams nebuvo nustatyti.

Kitose šalyse ribojimų yra, pavyzdžiui, Danijoje jos pirkti negali ne ES arba ne Europos ekonominės bendrijos piliečiai. Jie nekilnojamojo turto gali įsigyti gavę Teisingumo ministerijos leidimą.

Lietuvoje pereinamasis laikotarpis dėl draudimo žemę įsigyti užsieniečiams pratęstas iki 2014 m. balandžio 30 dienos.