„Aviva Lietuva“ pateiktais apklausos duomenimis, 26 proc. respondentų Lietuvoje teigia, visiškai sutinkantys su teiginiu, kad jie turi pakankamai santaupų netikėtiems gyvenimo atvejams. Dar 17 proc. sutinka iš dalies. Nepasiruošę netikėtoms išlaidoms prisipažįsta 51 proc.
To paties buvo paklausti ir kitų šalių gyventojai. Įvertinus kitų šalių apklausos rezultatus, matyti, kad Lietuvos gyventojai sako, kad netikėtiems atvejams yra pasiruošę daug labiau nei kitų valstybių atstovai.
Pavyzdžiui, Lenkijoje pasiruošusiais netikėtiems nutikimams pripažįsta 15 proc., Airijoje – 25 proc., Didžiojoje Britanijoje – 33 proc.
Žiūrint į šešių Europos šalių (Didžioji Britanija, Airija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Lenkija) vidurkį, matyti, kad pasiruošę juodai dienai yra vidutiniškai 24 proc. šių valstybių gyventojai.
Nepakankamai finansinių santaupų vidutiniškai šiose šalyse turi 47 proc. Lenkijoje – 53 proc., Airijoje – 51 proc., Didžiojoje Britanijoje – 43 proc.
O. Bložienė: lietuviai neturi įpročio taupyti

„Visos apklausos rodo, kad tik keli procentai žmonių galėtų išgyventi kurį laiką, jei netektų darbo, - teigė jis. - Jau kelis metus klausiame žmonių, ar jie iš anksto ruošiasi Kalėdoms, kurios reikalauja bene daugiausia išlaidų, ir didžioji dalis atsako, kad ne. Taip pat daugiau nei 50 proc. teigia, kad iš anksto nesiruošia, netaupo atostogoms“.
Specialistė bandė svarstyti, kodėl Lietuvos gyventojai vangiai taupo. Visų pirma, šiek tiek nuo pajamų jie neatsideda, nes nepakankamas darbo užmokestis.
„Tai dažnai ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu, nes esminis dalykas yra tas, kad žmogaus poreikia visada didesni nei darbo užmokestis ir jie auga visada greičiau“, - komentavo O. Bložienė.
Vis dėlto net ir augant atlyginimui ne visi pradeda taupyti: „Turime išmokti išsiugdyti įprotį taupyti. Net ir gaunant dideles pajamas galima nieko netaupyti. Jau vaikus reikėtų mokyti taupyti, atidedant nuo kišenpinigių“.
Analitikė teigė, kad taupymas turi būti nuolatinis. Rekomenduojama nuo pajamų atsidėti minimaliai 10 proc. Augant pajamoms, procentas turėtų didėti.
Netaupymas rodo bendruomeniškumą?

„Tokie žmonės yra labai jautrūs bet kokiam finansiniam pablogėjimui. Jei dar negali ir iš artimųjų pasiskolinti, tai prasideda greitieji kreditai, delspinigiai“, - pridėjo SEB atstovė.
J. Varanauskienė teigė, kad vis dėlto didžiausia netaupymo priežastis – skurdžios pajamos.
„Lyginant su kitomis šalimis, mes esame jautrūs finansiniams sukrėtimams. Tai siečiau su tuo, kad žmonėms einamieji poreikiai dėl mažų pajamų atrodo svarbesni nei kažkokie menami įvykiai, kurie gali ir nenutikti“, - pridėjo pašnekovė.
Netaupymo priežasčių galima ieškoti ir socialinėje situacijoje.
J. Varanauskienė teigė skaičiusi tyrimų, kurie taupymo ypatumus bando susieti su tautos bendruomeniškumu: žmonės taupo mažiau, jei žino, kad artimieji ar draugai padės nutikus nelaimei.
„Dabar matome, kad ateina individualizmas, žmonės vis labiau linkę galvoti apie save, patys apsidrausti, todėl taupymas turėtų populiarėti“, - pridėjo pašnekovė.