Už kiek galima pavalgyti Palangoje?

Lietuvos pajūrio kurorte Palangoje įsibėgėja vasaros sezonas, o maitinimo įstaigos įvairiais pasiūlymais vilioja klientus. Pasirinkti, kur valgyti, šiame mieste yra tiek mažesnį biudžetą turinčiam, tiek pinigų netaupančiam keliautojui.

Kavinės „Sporto lizdas: armėniški šašlykai“ savininkas ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas pasakoja, kad kainos kurorte yra labai įvairios.

„Vidutiniškai pusryčiai kainuoja 1,5-2 eurus, pietūs, jei tai kompleksinis pasirinkimas ir norima lengvai pavalgyti, atsieitų dar 2-4 eurus, o vakarienės patiekalų, paprastai jie pasirenkami šventiškesni, kainos kyla nuo 4 eurų“, - skaičiavo verslininkas.

Pasak jo, didelių ir mažų kainų įvairovę kurorte galima pamatyti ir Basanavičiaus gatvėje, tačiau lietuvių pamėgtas patiekalas – cepelinai – paprastai kainuoja 3-3,5 euro.

Paklaustas, ką ir už kiek valgo jo valdomos kavinės svečiai, D. Miklovas dėsto, kad žmonės dažnai renkasi įvairios mėsos kepsnius ir šašlykus.

„Žmonės mėgsta įvairius kepsnius, tiek vištienos, tiek kitos mėsos, renkasi ir įdarytos mėsos patiekalus, šašlykus, kebabus, o kainos svyruoja nuo 4 iki 7 eurų. Patiekalai iš ėrienos jau kainuoja brangiau: 9-11 eurų“, - vardijo jis.

Anot jo, vidutinis klientas renkasi, kur pavalgyti už 5 eurus.

„Manau, vidutiniškai per dieną žmogus išleidžia apie 10 eurų maistui ne namie“, - kalbėjo apibendrino pašnekovas.

Palangos turizmo centras miesto svečiams gali pasiūlyti aplankyti kelias maitinimo: norintiems pavalgyti pigiau, patariama dairytis kavinių, pavyzdžiui, „Rūtos“ ar „Volungės“, vidutinių pajamų keliautojams siūloma aplankyti „Mūzą“, „A-petit“ ir kitus mažesnius bei šeimyninius restoranus, o turintiems didesnį atostogų biudžetą ir norintiems daugiau prabangos - rinktis prie viešbučių restoranus, tokius kaip „Pušų paunksnėje“ ar „Kopos“.

Nedidelio restorano „Mūzos“ direktorė Agnė Užkuraitienė pasakoja, kad pusryčiams dažniausiai lankytojai renkasi omletą ir kavą arba košę ir kavą, o tai atsieina apie 3,5-3,8 euro (apie 12-13 litų). Pietūs, jei tai yra pirmas ir antras patiekalas, kainuoja 4-5 eurus.

„Paprastai moterys renkasi tik dienos sriubą, kurios porcija yra gana didelė ir kainuoja 1,15 euro, vyrai renkasi ir antrąjį patiekalą, pavyzdžiui, cepelinai kainuoja 2,9 euro. Paprastai antrasis patiekalas kainuoja iki 3,5 euro”, - vardijo pašnekovė.

Visgi pusryčiaujančių nėra daug: gyvenantys viešbučiuose ten ir valgo, o ieškantys, kur pigiau apsistoti, pusryčius pasigamina patys iš nusipirktų produktų.

„Pastebėjome, kad pusryčiauti ateina tie, kurie gyvena apartamentuose“, - sakė A. Užkuraitienė.

Kalbėdama apie pasirinkimus vakarienei, pašnekovė taip pat teigė pastebėjusi, kad vakarėjant žmonės nori sau leisti kiek daugiau, todėl renkasi ir nekasdienį patiekalą, ir netaupo gėrimams.

„Vakarienė dažnai yra šventinis pasirinkimas. Šeima renkasi natūralius sultinius, blynelius, koldūnus, mėgstama ir žuvis. Šių patiekalų kainos svyruoja: blynelių kainos 2-3 eurai, koldūnai – 3,8 euro, o, pavyzdžiui, skorpionžuvė, tikrai didelė porcija, kainuoja 4,8 euro“, - kalbėjo A. Užkuraitienė.

Paklausta, kiek pinigų paprastai žmogus išleidžia valgydamas Palangoje, kavinės vadovė skaičiuoja, kad 10 eurų turėtų pakakti sotiems pusryčiams, dienos pietums ir lengvai vakarienei, pavyzdžiui, salotoms.

„Na, 11-12 eurų būtų su visomis sultimis, bet tai jau būtų išlaidos gana stipriai pavalgyti“, - apibendrino A. Užkuraitienė.

Palangos turizmo informacijos centro duomenimis, 2014 metais į turizmo centrą užsuko 67 693 poilsiautojų, kurių tik 30 proc. buvo Lietuvos gyventojai. Likusieji informacijos iekoję svečiai - užsieniečiai, kurių daugiausia buvo iš Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Latvijos ir Lenkijos.

Tačiau apgyvendinimo statistikos duomenys rodo, kad Palangoje apsilanko kur kas daugiau svečių: skaičiuojama, kad pernai Palangos mieste apgyvendinta 221 100 turistų ir tai yra 10 proc. daugiau nei 2013 m.

Daugiausia turistų pernai priėmė Vilniaus (1 mln.), Klaipėdos (503,7 tūkst.), Alytaus (302,5 tūkst.) ir Kauno (291,8 tūkst.) apskričių apgyvendinimo įstaigos.

2014 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2,4 mln. turistų, arba 8,2 proc. daugiau nei 2013 m., iš jų užsieniečių – 1,3 mln.

Prašome Jūsų – papasakokite savo įspūdžius iš Palangos, gal jie visai kitokie? Rekomenduokite, kur verta nuvažiuoti su šeima, kur galima rasti daugiau pramogų ar skanaus maisto. Kur atostogaujate dažniau – užsienyje ar Lietuvoje? Kiek šis malonumas kainuoja tėvynėje ir svetur? Dviem žmonėms atiteks dvi istorinės knygos, kurias bus galima skaityti per ateinančias atostogas: M. Solonin „Birželio 25-oji: kvailystė ar agresija prieš Suomiją?“ ir I. Bunič „Partijos auksas“ (serija: Komunizmas be grimo)

Dalyvauti konkurse galite čia.