Vieną saulėtą rugsėjo rytą išsiruošiau aplankyti pagrindinių Vilniaus turgaviečių. Į tokią kelionę leidausi vedama dviejų tikslų. Pirma, aš norėjau savo akimis pamatyti, kiek turguose kainuoja rudens gėrybės ir kaip skiriasi jų kainos, antra, norėjau nusipirkti slyvų, iš kurių kasmet kepu skanų pyragą.
Taigi išgėriau kavos, susiradau terbelę pirkiniams susidėti ir, dar prieš eidama į turgavietes, išsigryninau šiek tiek pinigų – žinau, jog nuėjusi į turgų su bankine kortele galiu nieko nepešti.
Per gerą pusdienį man pavyko aplankyti keturis pagrindinius sostinės turgus: Karoliniškių, Šeškinės, Kalvarijų ir Halės.
Šios, galima sakyti slaptos, misijos metu aš ne tik išsiaiškinau, kiek kainuoja šiųmetinis rudens derlius, bet ir pasikalbėjau su prekeiviais, vienu kitu žodžiu persimečiau su kitais pirkėjais. Jei reikėtų trumpai apibūdinti patirtis turgavietėse, pasakyčiau tiek – šiuo metu turguose rekordus neabejotinai muša grybai, už kuriuos, regis, vilniečiai atiduotų ir paskutinius marškinius.
