Lietuviai Rusiją baudžia savaip

Rusijai aneksavus Krymą ir nemažėjant įtampai Ukrainoje, dalis Lietuvos pirkėjų nusisuka nuo kai kurių rusiškos kilmės maisto produktų.

Tokias tendencijas fiksuoja prekybos tinklai „Maxima“ ir „Iki“, tuo metu „Norfa“ ir „Rimi“ jokių prekių iš Rusijos pardavimo pokyčių nepastebi.

Marketingo specialistė dr. Miglė Šontaitė-Petkevičienė svarsto, kad Lietuvoje didžiosios dalies pirkėjų apsisprendimą lemia produkto kaina. Tačiau ji neatmeta, kad dalis vartotojų sąmoningai, o kita dalis ir pasąmoningai atsisako prekių iš Rusijos.

Be to, jos kartu su kolege atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos pirkėjai Rusiją, kaip maisto gamintoją, vertina neigiamai.

Mažiau perka arbatos, aliejaus, alaus

Prekybos centro „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė DELFI sakė, kad pastaruoju metu mažėja Rusijoje pagamintų maisto produktų pardavimai. 

„Maždaug dešimtadaliu sumažėjo rusiškos žuvies produktų, penktadaliu – įvairiausių sausainių, sūrių užkandžių prie alaus, trečdaliu – arbatos, aliejaus, saldainių, sausų pusfabrikačių pardavimai. Ketvirtadaliu krito ir rusiško alaus, kiek daugiau nei dešimtadaliu – vaisvandenių pardavimai“, - tvirtino ji.

Tiesa, yra produktų, kurių pardavimas pastaruoju metu augo - maždaug penktadaliu didėjo riešutų ir saulėgrąžų, stipriųjų alkoholinių gėrimų, dukart - vandens ir sulčių apyvarta. Toliau esą auga ir ne maisto - kūdikiams bei automobiliams skirtų prekių pardavimai. Tačiau, pasak prekybos tinklo atstovės spaudai, tai nėra didelė prekių kategorija. 

Prekybos tinklo duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rusiškų prekių pardavimas didėjo 14 proc. Tačiau, anot R. Saulytės, tai labiausiai lėmė padidėjusi pramoninių prekių apyvarta.

„Sunku spręsti, kokią įtaką šių prekių pardavimui daro pastarieji įvykiai Ukrainoje bei Rusijos pozicija. Gali būti, kad dalis įvykius sekančių, patriotinius jausmus puoselėjančių ir ukrainiečius palaikančių pirkėjų dėl pastarųjų įvykių rusiškų produktų atsisako, pakeisdami juos kitais. Tačiau pardavimų mažėjimą gali sąlygoti ir mūsų tinklo sprendimas pastaruoju metu rusiškai produkcijai akcijų bei nuolaidų patiems neinicijuoti, jo tautiečiams išties labai svarbios“, - svarstė R. Saulytė. 

Pasak jos, rusiškų produktų parduotuvių lentynose nėra daug. Galima būtų išskirti margariną, majonezą, bakalėjos prekes: makaronus, įvairius saldumynus, sausainius, alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus. 

Panašias tendencijas pastebi ir „Iki“ prekybos tinklas. „Iki“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis DELFI tvirtino, kad kovo pardavimo duomenys rodo, jog iš rusiškų prekių palyginamuoju laikotarpiu labiausiai mažėjo rusiško alkoholio, arbatos, rafinuoto saulėgrąžų aliejaus pardavimai.

Kitų produktų pardavimai išliko gana stabilūs arba kiek augo, o rusiško pieno bei dešros produktų niekaip nesikeitė.

„Tiesa, balandžio mėnesio pradžioje, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, rusiškų lašišinių ikrų pardavėme šiek tiek mažiau, tačiau manome, kad tam daugiausia įtakos turėjo tai, jog pernai tuo metu šventėme Velykas“, - pridūrė jis.

Pokyčių nemato

Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė DELFI tvirtino, kad nei iš Rusijos, nei iš Ukrainos importuojamų prekių pardavimo pokyčių pataraisiais mėnesiais nepastebėta.

Ji atkreipė dėmesį, kad prekių iš Rusijos dalis tinklo asortimente yra labai maža – sudaro apie 1 proc. visų prekių, ukrainietiškų dar mažiau - apie 0,4 proc.

Tą patį tiek dėl asortimento dydžio, tiek dėl pokyčio DELFI sakė ir „Norfos“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis.

Gali lemti ir pasąmonė

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanė studijoms ir marketingui, doc. dr. Miglė Šontaitė-Petkevičienė mano, kad Rusijos agresija Ukrainoje galėjo nulemti dalies vartotojų elgesį, tačiau kur kas didesnei daliai pirkėjų rūpi kiti dalykai.

„Žinoma, Rusijos veiksmai gali daryti įtaką sąmoningiems vartotojams, tačiau tokių Lietuvoje turbūt nėra tiek daug. Turime dalį rusakalbių gyventojų, kurie greičiausiai netgi palaiko Rusiją. Iš kitos pusės, nemažai daliai gyventojų svarbiausias veiksnys, nulemiantis apsisprendimą, yra kaina. Jeigu rusiški produktai savo kotegorijoje yra pigesni lyginant su kitais, manau, kad šis veiksnys galėtų labiau lemti elgseną nei simpatija ar antipatija“, - DELFI komentavo ji.

Pašnekovė svarsto, kad „Maximos“ sprendimas nedaryti akcijų šios kilmės produktams galėtų turėti įtakos jų pardavimui, nes pirkėjai seka nuolaidas.

„Tiesa, žmonės gali pasąmoningai vengti rusiškų prekių, nors tiesiogiai to nesusieja su paskutiniais įvykiais Ukrainoje. Pasąmonėje būna užsifiksavę, kad pirmenybę vartotojas teikia tam tikriems prekės ženklams“, - komentavo mokslininkė.

Pasak M. Šontaitės-Petkevičienės, jos kartu su kolegomis darytas tyrimas rodo, kad Lietuvos vartojai Rusijos nelaiko patrauklia kilmės šalimi maisto, kosmetikos produktų gamintoja.

„Rusija laikoma prastesnės kokybės produktų gamintoju“, - sakė M. Šontaitė-Petkevičienė.

Minėto tyrimo duomenimis, Lietuvos maisto pirkėjams patraukliausios yra lietuviškos prekės, antroje vietoje yra vokiškos, trečioje – prancūziškos, ketvirtoje - itališkos, po jų eina rusiškos, lenkiškos ir kiniškos. Turėdami pasirinkimą pirkti skirtingų šalių tuos pačius produktus, 62,9 proc. lietuvių vis tiek rinktųsi lietuviškus, o Lenkijos ir Rusijos kaip maisto gamintojų portretas Lietuvos gyventojų akyse yra neigiamas.

DELFI jau rašė, kad kovo pradžioje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pradėjęs plisti raginimais nepirkti „Lukoil“ ir tokiu būdu neremti karo. Pirmiausia plakatai pasirodė lenkų, vėliau – ir lietuvių kalbomis.