Turtinga istorija, kultūra, kulinarija, miestų grožis negali nepatraukti. Net ir tie Prancūzijos aspektai, kurių iki galo nesuprantame, turi žavesio. Natūralu, kad ir Lietuvos verslininkai žvelgia į Prancūziją su susidomėjimu. Ir ne tik turistiniais sumetimais. Senas verslo tradicijas turinti šalis patraukli ir investuotojams. Taigi ką reikėtų žinoti prieš žengiant į Prancūzijos rinką? Kuo išskirtinis verslas šioje šalyje? Gauti atsakymus pabandėme Prancūzijos ambasadoje.
Lietuviai pasirodė darbštūs ir profesionalūs
Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau sako, kad lietuviai jai išsyk pasirodė atsakingi, pasižymintys pragmatiškumu ir žodžio laikymusi: „Jeigu kalbėtume apie Lietuvos įmones, pirmus įspūdžius susidūrus su žmonėmis, reikia pasakyti, kad tai daugiausia praktiški, pragmatiški žmonės, kurie laikosi savo pažadų ir sprendimų.“
Jai pritarė Lietuvos ir Prancūzijos prekybos rūmų prezidentas Alexandre'as Husty. Anot jo, lietuvių profesionalumas bendraujant su pertneriais Prancūzijoje gali būti lemiama savybė.
„Aš asmeniškai buvau maloniai nustebintas lietuvių komandinio darbo kokybės ir profesionalumo. Įmonės, kurios čia dirba, turi atitinkamą patirtį, daug žinių. Be to, kad ta patirtis yra ne perimta iš kur nors, o įgyta pačių. Iš anksto buvau įspėtas, kad žmonės čia profesionalūs, tačiau profesionalumo lygis mane nustebino“, – sakė pašnekovas.
Verslas turi aiškias vertybes
Prancūzija ilgus amžius turėjo daug kolonijų, kurių kelios išlikusios ir iki šių dienų. Tai prancūzus išmokė mąstyti gana globaliai. Visgi dabar kolonijinė patirtis labiau praeities reikalas, o daug didesnis dėmesys skiriamas Europos Sąjungai.
„Jeigu kalbėtume apie istorijos įtaką, kolonijinė patirtis labiau jos turėjo ne tiek verslo kultūrai, o ištekliams. Reikia pripažinti, kad pagrindinis mūsų tiekėjas yra Afrika. Prancūzijos verslininkai, žinoma, mąsto globaliai, tačiau galvojant apie užsienio rinkas esminis dėmesys kreipiamas į Europos Sąjungą, o ne į ankstesnes kolonijines šalis. Šiuo metu ekonominiai ryšiai su kitomis ES šalimis sudaro maždaug 60 proc. Todėl pirmasis žvilgsnis yra į ES. Taip pat į šalis, kurios išgyvena ekonomikos pakilimą, pavyzdžiui, Kinija ar Brazilija“, – kalbėjo M. Berniau.
Prancūzijos verslo kultūra yra išskirtinė. Čia didelį vaidmenį atlieka šalies vyriausybė. Ji yra daugelio svarbių įmonių dalininkė, formuoja verslo kryptį, aktyviai prisideda prie jaunų darbuotojų ugdymo.
Prancūzijoje svarbus vyriausybės vaidmuo ekonominiame šalies gyvenime. Taip pat specifinė švietimo sistema, o ypač aukštosios mokyklos, kurių auklėtiniai vėliau turi didelę įtaką šalies pramonei, ekonomikai. Asmenys, baigę aukštąsias mokyklas, labai greitai gali užimti aukštus postus arba valstybės administracijoje, arba svarbiose įmonėse. Faktiškai iš tokios bendradarbiavimo sintezės ir atsirado didžiausios šalies įmonės, svarbios ir pasaulio mastu. Visa tai įvykdyta padedant vyriausybei“, – sakė ambasadorės patarėjas ekonomikos klausimais Christianas Levonas.
Prancūzija gali girtis pasaulinio garso kompanijomis, bet būtent smulkusis ir vidutinis verslas yra ta erdvė, kurioje aiškiausiai matomos Prancūzijos verslo vertybės.
„98 proc. Prancūzijos įmonių yra nedidelės – tai smulkusis ir vidutinis verslas. Jam būdingos pagrindinės vertybės: pagarba klientui, produkto pagaminimas laiku, yra inovacijų kultūra, noras sukurti ką nors originalaus. Svarbi ir pagarbos darbuotojui vertybė. Mūsų darbuotojai Prancūzijoje yra palyginti saugūs, juos saugo Darbo kodeksas. Be to, Prancūzijoje stiprios profesinės sąjungos. Galima sakyti, kad visi šie dėmenys ir sudaro Prancūzijos verslo kultūros pagrindą“, – teigė M. Berniau.
Žodis „Lietuva“ gali suteikti išskirtinumo
Ambasadorės teigimu, rinkdamiesi prekes jos tautiečiai nėra dideli nacionalistai, tačiau į tas sritis, kur prancūzai tradiciškai stiprūs, veržtis rizikinga. Importinis vynas ar konditerijos gaminiai prancūzą vargiai sudomins.
„Tai labai priklauso nuo to, ką žmogus renkasi. Jeigu kalbama apie produktus, kur Prancūzija turi tradicijas, pavyzdžiui, gastronomija, tai aišku, kad mūsų rankos negalvojant tiesis į savus produktus. Tačiau jeigu tai išeina už tradicijos ribų, kilmės šalis tampa ne tokia svarbi, susidomėjimas krypsta į kitus dalykus“, – sakė M. Berniau.
Dėl istorinių aplinkybių Lietuvos vardas Prancūzijoje buvo kiek primirštas. Nepaisant to, Lietuvą ir Baltijos šalis atranda vis daugiau prancūzų.
„Vis daugiau studentų į Lietuvą atvyksta studijuoti pagal „Erasmus“ programą. Jų per metus būna šimtas ar pusantro šimto. Yra ir lietuvių studentų, kurie važiuoja į Prancūziją. Tai visai kita karta, kuri vieni kitus daug geriau pažįsta.
Nereikia pamiršti ir turizmo. Vis daugiau prancūzų atvyksta į šią Europos pusę. Žinoma, daugelis atvažiuoja aplankyti visų Baltijos šalių, tačiau susidomėjimas auga“, – teigė Prancūzijos ambasadorė ir patarė verslininkams neslėpti to, kad jų produktas yra lietuviškas. Tai gali būti tik pliusas.
Žinoma, reikėtų pabrėžti ir jo europietiškumą (tai užtikrina kokybę), bet lietuviškumas suteikia ir išskirtinumo.
„Manau, vardas gali pridėti patrauklumo, nes Lietuva yra egzotiškas kraštas. Jeigu šiek tiek rimčiau, tikrai pravartu pabrėžti, kad produktas yra ir iš ES, ir iš Lietuvos.
Žiūrint grynai iš rinkodaros perspektyvų, norint, kad produktas taptų patrauklus, reikia, jog jis turėtų stiprią tapatybę. Jeigu jis padarytas iš europinio nieko, patrauklumas gerokai sumenksta. Man atrodo, kad tai kaip tik gali labiau patraukti ir paskatinti pasidomėti šalimi, apie kurią žmonės nelabai ką žino“, – įsitikinusi M. Berniau.
Mokesčiai – komplikuotas reikalas
„Prancūzija turi šalies, gana prastai kalbančios kitomis kalbomis, reputaciją, bet reikia pripažinti, kad per pastaruosius metus situacija žymiai pagerėjo. Kadangi lietuviai paprastai gerai kalba angliškai, tai bent viena susikalbėjimo kalba tikrai yra“, – ramino ambasadorė.
Daug labiau už kalbą reikėtų rūpintis žinių apie Prancūzijos mokesčių sistemą rinkimu. Ji nuo lietuviškosios gana stipriai skiriasi.
„Labai svarbu, kokie verslininko ketinimai. Jeigu jis nori tiesiog pardavinėti savo produkciją Prancūzijoje, gal nebūtina kurti įmonę. Gali užtekti susirasti vietos partnerį ir bendradarbiauti.
Jeigu verslininko motyvacija yra kitokia ir jis nori atidaryti įmonę, gaminti ir augti Prancūzijoje, tai, žinoma, reikėtų įkurti įmonę Prancūzijoje. O Prancūzijoje įmonių yra kelios rūšys, mokesčiai joms skiriasi ir jų sistemą suprasti tikrai būtina. Ji gana sudėtinga. Norėjau jums atnešti kokią nors santrauką, bet visos taisyklės užima daugiau kaip tūkstantį puslapių, tad...
Visgi reikia pasakyti, kad pagrindiniai mokesčiai Prancūzijoje yra didesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, pajamų mokestis Lietuvoje yra 15 proc., o Prancūzijoje – 33 proc. Tačiau mažam verslui tarifas gali būti sumažintas. Taigi sistema sudėtinga ir prieš žengiant į rinką reikėtų išanalizuoti konkrečius atvejus“, – kalbėjo A. Husty.
Reikėtų pasidomėti šalies kultūra
Jeigu įmonė tiesiog mąsto, ar verta ką nors daryti, gali padėti Lietuvos ir Prancūzijos prekybos rūmai. Ši įstaiga gali pateikti įdomių minčių, nurodyti reikiamus kontaktus, o tuomet jau reikėtų megzti kontaktus su Lietuvos ambasada Prancūzijoje.
„Pats pirmasis žingsnis turėtų būti kreipimasis į Lietuvos ambasadą Prancūzijoje. Jie ten tam ir dirba, kad teiktų informaciją. Taip pat „Versli Lietuva“, kurių darbas yra padėti lietuviams eksportuoti savo produkciją į užsienio šalis.
Lietuvos ambasada taip pat turėtų suteikti informacijos apie Prancūzijoje veikiančias programas. Pavyzdžiui, kasmet skiriama 42 mlrd. eurų inovacijoms skatinti. Bet koks startuolis, veikiantis Prancūzijoje, gali pretenduoti į šiuos pinigus. Lietuviai irgi“, – teigė Ch. Levonas.
Žinoma, svarbu šį tą žinoti apie šalies kultūrą. Prancūzai – šilti žmonės, su kuriais santūriai bendrauti nėra reikalo. Ambasadorė taip pat patarė nepamiršti, kad keliaujant iš šalies šiaurės į pietus žmonių pinktualumas skystėja, tad reikėtų būti supratingiems.
„Visų pirma reikėtų kreiptis į Lietuvos ir Prancūzijos prekybos rūmus. Tai būtų pats pirmasis žingsnis. Tačiau jeigu tikrai norite užsiimti verslu Prancūzijoje, patarimas būtų pasidomėti šalies kultūra, tradicijomis. Jeigu norite kalbėti apie verslo reikalus, reikėtų nepamiršti, kad Prancūzijoje pietų pertrauka yra kone šventa. Žinokite ir tai, kad Prancūzijoje visada būsite priimti šiltai ir širdingai. Prancūzijoje reikėtų būti ne tokiems santūriems, mažiau rodyti savo griežtumą, rimtumą. Dar palinkėčiau kantrybės, nes mes ne visada tokie punktualūs. O lietuviai, kaip mes pastebėjome, paprastai labai punktualūs“, – patarimus dalijo M. Berniau.
Prancūzija 2014 m. I–III mėn. užėmė 14-ą vietą pagal Lietuvos eksporto mastą
| Didžiausią Lietuvos eksporto dalį (2014 m. I– III mėn.) į Prancūziją sudaro šios prekės | Proc. |
| Trąšos | 28,5 |
| Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai | 11,4 |
| Plastikai ir jų dirbiniai | 7,5 |
| Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus | 6,6 |
| Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys | 6,1 |
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Naudingos nuorodos:
http://www.cci-fr.lt/
http://www.ambafrance-lt.org/-Pranc%C5%ABzijos-ambasada-Vilniuje-
| Mokesčiai (Taxes) | Prancūzija (France) | Lietuva (Lithuania) |
| Pelno mokestis / Corporate Income Tax | 30-34,43% | 15,00% (standartinis) |
| Vietinis veiklos mokestis, mokamas savivaldybei / Local activity tax paid to municipalities | 1,50% | Nėra |
| PVM / VAT | 19,6% (standartinis) | 21,00% (standartinis) |
| Gyventojų pajamų mokestis / Personal income tax | 0 % - 45% | 15,00% |
| Socialinis draudimo mokestis (darbuotojo) / Social security contributions (employee) | 20-25% | 3 + 6% |
| Socialinis draudimo mokestis (darbdavio) / Social security contributions (employer) | ~50% | 30,98% |
| Dividendų mokestis (fiziniams asmenims) / Dividends for natural persons | ~21% | 15,00% |
Naujame „BZN start" liepos mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite pirmą kartą suburtus TOP 100 NEMOKAMUS verslo e.įrankius verslui plėtoti: nuo svetainės turinio valdymo sistemos, finansų apskaitos, dokumentų valdymo, finansinių operacijų, finansavimo įrankių, atminties laikmenos iki verslo pažinčių praplėtimo, žinomumo didinimo, plėtros. Taip bus puiki galimybė sužinoti kaip pradėti verslą be didelių INVESTICIJŲ!
