aA
Tyrimai rodo, kad lietuviai noriai atsiskaitytų kortelėmis, tačiau ne visose prekybos vietose tai gali padaryti. Tai viena priežasčių, kodėl Lietuva taip atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių pagal atsiskaitymų kortelėmis skaičių. Patys smulkieji verslininkai teigia, kad stengiasi naudoti naujausias technologijas, tačiau tai atsieina brangiai, o už kortelių skaitytuvų naudojimą nemenka suma nukeliauja į bankų kišenes.
© Shutterstock

Dar pernai Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė apklausos rezultatus, iš kurios matyti, kad nors mokėjimo kortelėms pirmenybę teikia 44 proc. lietuvių, net 3 iš 4 apsipirkimo atvejais tenka pasirinkti grynuosius, kadangi kito būdo atsiskaityti tiesiog nėra.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2018 m. II ketvirtį Lietuvoje buvo naudojama per 53 tūkst. mokėjimo kortelių skaitytuvų. Tuo metu, vadovaujantis oficialiąja statistika, 2018 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo beveik 269 tūkst. veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą.

„Akivaizdu, jog erdvės plėsti atsiskaitymų negrynaisiais pinigais infrastruktūrą turime daug. Nors ir fiksuojame elektroninius atsiskaitymus užtikrintai augant, reikia pripažinti, kad grynųjų naudojimas mūsų šalyje nemažėja, o pastaruoju metu net šiek tiek išaugo“, – DELFI teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.

Verslininkai: dėl taikomų mokesčių sunku išsilaikyti

DELFI kalbinti mažas parduotuves regionuose valdantys verslininkai patikino, kad bankų taikomi mokesčiai yra didžiulė našta. O be kortelių skaitytuvo – sunku, nes dabar į elektronines sąskaitas pervedami ir atlyginimai, ir pašalpos, ir kitos pajamos.

„Net smulkiausi verslininkai negali neturėti skaitytuvo, nes visos pašalpos kaimuose eina į korteles. Tada tos kaimo parduotuvėlės visai užsidarytų, jeigu neturėtų kortelių skaitytuvo. Skaitytuvų aptarnavimas pakankamai brangus. Buvo anksčiau 2 proc., tada sumažėjo iki 1,5 proc., po to iki 1 proc., o vidutiniams padarė 0,5 proc. Pavyzdžiui, jeigu žmogus perka cigarečių pas smulkų prekybininką, jam visą antkainį suvalgo bankas. Smulkiam verslininkui nuostolis.

Aš asmeniškai turiu dvi krautuvėles, pas mane dabar pusė procento taikoma, bet buvo 2 proc. Kryžiaus kelius ėjome derėdamiesi. Smulkesniam verslininkui tikrai sunku derėtis su bankais. Manyčiau, kad visoje Europos Sąjungoje turėtų būti taikomas 0,3 proc. mokestis nuo kortelės“, – komentuoja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos valdybos narys, Panevėžio verslininkas, Jonas Katinas.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus perka cigarečių pakelį, tai marža smulkiai mažai įmonei siekia nuo 4 iki 6 proc. Jei iš tų keturių proc. atiduoda bankui dar apie 2 proc., tai iš tų likusių 2 proc. mūsų prašo mokėti orų atlyginimą darbuotojams, patiems oriai gyventi ir neiti į šešėlį.
Prekybininkas Gintaris Stoškus

Kiek kitokią kainodarą pateikia Jurbarko rajono verslininkas.

„Jeigu valstybė nori sumažinti grynų pinigų apyvartą, tai turėtų sudaryti sąlygas, bet šiandien viskas palikta komercinių bankų savieigai ir jie tuo naudojasi. Buvo konkretūs atvejai kai iki 2017 sausio 1 d. atsiskaitant kortele buvo įkainis 1,7–1,8 proc., o mažoms įmonėms 1,5–1,6 proc. Vėliau buvo keičiami įkainiai, pats įkainis kai kurioms įmonėms sumažintas iki 0,95 proc., bet daugeliu atveju 1 proc. nuo pirkinio sumos išėjo. Tačiau tų įmonių, kurios nemokėjo atskiro mokesčio už kortelių skaitytuvą, buvo paprašyta mokėti nuomos mokestį. Ir sudėjus vėl išėjo panašiai 1,2–1,8 proc. Tai arba pats bankas išnuomoja skaitytuvą arba nuomojiesi iš kokios įmonės. Tuomet dešimtąsias dalis gali sutaupyti. Bet vidutiniškai mokestis lieka panašus, apie 1,6 proc.

Aš pas save parduotuvėje kortele neleidžiu atsiskaityti, jeigu suma mažesnė nei 3 eurai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus perka cigarečių pakelį, tai marža smulkiai mažai įmonei siekia nuo 4 iki 6 proc. Jei iš tų keturių proc. atiduoda bankui dar apie 2 proc., tai iš tų likusių 2 proc. mūsų prašo mokėti orų atlyginimą darbuotojams, patiems oriai gyventi ir neiti į šešėlį. Lietuvoje šiandien nieko nėra brangiau smulkiam verslui už elektroninius pinigus. Tik dėl to smulkus verslas ir suinteresuotas grynųjų pinigų atsiskaitymais“, – DELFI sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos valdybos narys Gintaris Stoškus.

Kaip pastebi J. Katinas, verslininkams nemažai atsieina ir naujų technologijų įdiegimas. Dėl to, jo nuomone, smulkiems bei vidutiniams verslams bent iš dalies turėtų būti kompensuojamos patirtos išlaidos įvedant, pavyzdžiui, naujus kasos aparatus.

„Senais senais laikais buvo įvesti kasos aparatai. Valstybė tada šiek tiek kompensavo juos smukiems verslininkams. Dabar atsiranda atsiskaitymai bekontaktėmis kortelėmis, atsiskaitymai išmaniaisiais telefonais. Tai man, žmogui turinčiam dvi parduotuvėles, kainavo apie 1500 eurų. Smulkiam verslui tokia suma yra daug. SVV siūlė ir Vyriausybei, ir Ūkio ministerijai, kad patiems smulkiausiems reikėtų kompensuoti nors kiek tą technologinį atsinaujinimą.

Dabar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kalba, kad keis kasos aparatus, kad būtų tiesioginis ryšys su inspekcija. Labai gerai, mes už tai, kad nebūtų šešėlio, verslas kuo skaidresnis, tada ir verslininkams daug lengviau, nes konkurencija normalesnė. Tačiau, ar bus nors kiek kompensuojami tie nauji kasos aparatai? Taryboje negavau konkretaus atsakymo. Modernėjimas Lietuvoje yra labai gerai, bet kerta per juosmenį smulkiam verslui“, – pasakoja J. Katinas.

Verslininkų manymu, įmanoma verstis ir be kortelių skaitytuvo, priimant tik grynuosius, tačiau tai padaryti darosi vis sunkiau.

„Kaimo vietovėse, kur apyvarta mažesnė, nenaudoja skaitytuvų. Bet iš esmės gyvenimas šiandien verčia turėti tą kortelių skaitytuvą, nes nemaža dalis žmonių gauna pajamas sąskaitoje ir turi atsiskaitymui naudoti ne grynuosius pinigus“, – teigia G. Stoškus.

„Nebent verčiasi labai smulkia paslauga, pavyzdžiui, batų siuvykla ar kirpykla gali dar neturėti kortelių skaitytuvo. Nueis tada į parduotuvę kaime, ten išsigrynins per terminalą pinigus ir įsigis tą paslaugą. Bet gyvenimas verčia turėti kortelę ir mažą dalį grynų pinigų“, – prideda J. Katinas.

Kortelėmis Lietuvoje atsiskaitoma rečiau, nes kitaip nėra galimybių

Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 2017 m. Lietuvoje banko kortelėmis buvo atsiskaityta 505,5 mln. kartų. Vidutiniškai ES šalyse 2017 m. buvo atsiskaityta 4,8 mlrd. kartų.

Išmaniųjų mokėjimų bendrovės „myPOS“ vadovas Lietuvoje Donatas Jankauskas teigia, kad Lietuva atsiduria žemiau ES vidurkio todėl, kad smulkusis verslas nesiryžta įsidiegti galimybių atsiskaityti banko kortele.

„Bankų siūlomos sąlygos nuomotis atsiskaitymo kortelėmis aparatus ir mokestis nuo kiekvieno atsiskaitymo dažnai yra per didelė našta smulkiems verslininkams. Didiesiems bankams smulkusis ir vidutinis verslas paprastai nėra svarbus klientas, tad dėmesio bei lanksčių sąlygų jiems nėra siūloma. Ką tuomet daro verslininkai? Renkasi lengvesnį kelią ir nesuteikia savo klientams galimybės atsiskaityti kortele“, – mano D. Jankauskas.

Jo nuomone, jeigu verslas vis dar nesvarsto savo klientams suteikti galimybės atsiskaityti kortele, jis rizikuoja prarasti vis daugiau pardavimų

„Smulkieji verslai nesiryžta įsidiegti galimybės atsiskaityti kortele, nes tai kainuoja papildomas išlaidas. Banko kortelių skaitytuvus dažniausia nuomoja bankai didiesiems ir smulkiesiems verslams vienodomis sąlygomis – griežtesniais finansiniais įsipareigojimais bei papildomais mokesčiais. Kol smulkusis verslas nepradės siūlyti galimybės atsiskaityti kortele, tol ES statistikoje pirmausime pagal grynųjų pinigų operacijas, kurios dažnai siejamos su šešėline ekonomika“, – pranešime spaudai cituojamas D. Jankauskas.

Pasak jo, kadangi globali visuomenė juda link gyvenimo be grynųjų pinigų, verslai, o ypač finansinės institucijos, turi neišvengiamai adaptuotis ir keistis.

Lietuvos bankų asociacija: finansų įstaigos veikia konkurencijos sąlygomis

LBA prezidentas M. Zalatorius pasakoja, kad bankų teikiamos atsiskaitymo kortelėmis paslaugos kaina prekybininkams ar paslaugų teikėjams yra sudaroma iš dviejų dalių: fiksuoto mėnesio mokesčio ir sutarto komisinio mokesčio už operacijas.

„Komisinis mokestis nustatomas individualiai įvertinus įvairius prekybininko veiklos rodiklius: verslo apyvartą, vidutinę atsiskaitymo sumą, verslo specifiką ir kt. Lietuvoje bei užsienio šalyse šis procentinis mokestis vidutiniškai svyruoja tarp 0,9 proc. ir 2 proc. Atskirų rinkos dalyvių kainodaros komentuoti negalime, kad nepažeistume bankų sektoriui taikomų griežtų konkurencijos reikalavimų“, – kainodaros principus pakomentavo M. Zalatorius.

Pasak jo, finansų įstaigos veikia konkurencijos sąlygomis ir siekia pateikti individualius poreikius labiausiai atitinkantį pasiūlymą.

„Šiomis dienomis skirtingos apimties ir pobūdžio veiklą vykdantys verslininkai gali rinktis iš įvairaus dydžio, funkcionalumo, maitinimo tipo skaitytuvų, pritaikytų prie veiklos ypatybių: atsiskaitymo reguliarumo ir pobūdžio, klientų srauto bei kt.

Pavyzdžiui, išmanieji skaitytuvai labai tinka smulkiam verslui ir individualią veiklą vykdančiam asmeniui, nes yra maži, nenaudoja popieriaus, veikia per išmaniąją programėlę. Kavinėse arba pristatant prekes per kurjerį dažnai naudojamasi nešiojamaisiais skaitytuvais. Vidutinio dydžio parduotuvėse bei prekybos centruose įprasti stacionarūs skaitytuvai arba skaitytuvai, susieti su kasa. Priklausomai nuo tipo, skaitytuvą galima išsinuomoti arba įsigyti“, – nurodo LBA prezidentas.

Grynųjų naudojimas nemažėja: norą atsiskaityti kortele gniuždo bankų įkainiai
© DELFI / Andrius Ufartas

M. Zalatoriaus teigimu, Lietuvoje grynaisiais atsiskaitinėjama ne vien todėl, kad verslininkai neturi kortelių skaitytuvo. Tai lemia ir lietuvių įpročiai.

„Dažnai galima išgirsti, kad grynieji reikalingi apsiperkant turguose, mugėse ar mokant už paslaugas, kurias dažniausiai teikia individualią veiklą vykdantys asmenys: pavyzdžiui, kirpėjai, statybų, automobilių remonto meistrai. Vis dėlto vartotojams derėtų suvokti, kad dažnai prekės ar paslaugos atsiskaitant grynaisiais pinigais yra pigesnės nesumokamų mokesčių sąskaita.

Viena populiariausių priežasčių, kodėl žmonės mėgsta grynuosius – įprotis. ECB duomenys rodo, kad 42 proc. euro zonos respondentų mano, jog naudoti grynuosius juos skatina aiškus pajamų ir išlaidų suvokimas. Nors šiomis dienomis galimybė peržiūrėti savo finansų srautus išmaniojoje programėlėje atrodytų patogesnė nei bandymas prisiminti ar susirašyti, kur visi pinigai „išėjo“ iš piniginės.

Neretai grynieji siejami ir su tam tikru „saugumu“ – tarsi „žinau, kad turiu, jie yra apčiuopiami ir dėl to ramu“. Tačiau grynieji gali būti klastojami, pamesti, išvilioti ir t.t. Praradus grynuosius, jie yra beveik neatsekami. Todėl grynųjų pinigų suteikiamas saugumo jausmas yra labiau iliuzinis nei tikras“, – komentuoja jis.

Jis prideda, kad plėtojant skaitmeninių pinigų infrastruktūrą, nebūtinai reiškia bankų kortelių skaitytuvų įsidiegimą, alternatyvos – momentiniai mokėjimai, skaitmeninės programėlės.

Lietuvos bankų asociacija informuoja, kad ECB 2016 m. atliktas tyrimas rodo, jog atsiskaitymų grynaisiais dalis pagal vertę mūsų šalyje sudaro 62 proc. Kitų šalių kontekste atrodome vidutiniškai. Pavyzdžiui, Austrijoje šis rodiklis siekia 67 proc., Slovėnijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Italijoje – 68 proc. Graikijoje grynųjų operacijos sudaro net 75 proc. Bet yra šalių, kurios šiuo atžvilgiu pažangesnės ir atsiskaitymų grynaisiais dalis pagal vertę kur kas mažesnė: Vokietijoje – 55 proc., Latvijoje – 54 proc., Portugalijoje – 52 proc., Belgijoje – 32 proc., Estijoje – 31 proc., Prancūzijoje – 28 proc., Nyderlanduose – 27 proc.

Lietuvos bankas praeitais metais skelbė, kad kas ketvirtas mokėjimas buvo atliktas grynaisiais pinigais, nes tai buvo vienintelis galimas mokėjimo būdas. Galimybių rinktis ypač trūksta gatvės ar turgaus prekyvietėse ir paslaugų sektoriuje, kur atitinkamai tik 22 ir 34 proc. atvejų buvo galima mokėti ne tik grynaisiais. Lietuvoje dažniausiai grynaisiais mokama gatvės ir turgaus prekyvietėse, restoranuose ir kavinėse bei parduotuvėse perkant kasdienes prekes, rečiausiai – viešbučiuose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip sutaupyti apsiperkant internete? (26)

Vis populiarėjant internetinei prekybai, dažnas tokių parduotuvių klientas ieško įvairiausių...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (151)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Pusei gyventojų trūks lėšų pensijoje – kas penktas jomis nepasirūpina (109)

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (219)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (265)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (116)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (294)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (22)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (39)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1727)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (91)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (24)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti (2)

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (43)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...