mokesčiai

Vyriausybės nostradamai išpranašavo, kad triskart padidinus tarifus už gamtinius išteklius, ūkis nenukentės, tačiau bemaž pusė Lietuvos kelininkų žvyrą jau perka Lenkijoje.

Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, Vokietijoje buvo paskatintas prestižiniu Adamo Smitho apdovanojimu už aplinkai palankią politiką. „Atgimimas” klausė eurokomisaro, kaip mokesčiai gali švarinti pasaulį.

2011 metų pabaigoje paaiškėjus, jog kitais metais biudžetas gali nesurinkti planuojamų pajamų, konservatoriai ištraukė prabangos mokesčių kortą. Apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą, automobilius, jachtas daugeliui atrodo nebloga idėja, tačiau idėjos autoriams reikėtų pažvelgti į istorijos pamokas įvedant panašius mokesčius, o ne naiviai tikėtis, jog žmonės solidarizuosis su valstybe ir savo noru mokės mokesčius nebandydami jų išvengti.

Panorėjus galima sumažinti kainas ir net pakelti atlyginimus, tačiau politikai nesiryžta to padaryti.Ekonomistai sutaria dėl vieno – Lietuvą išlaiko skurdžiausio ir vidutinio socialinių sluoksnių atstovai. Prispaudus verslininkus didesniais mokesčiais, jie bankrutuos ir „prigamins“ bedarbių arba susipakuos ryšuliukus ir pasitrauks į patogesnes šalis: vieni – į Rytus, o kiti – į Vakarus. Ką daryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika?

Ketvirtadienį įvyko Vilniaus miesto savivaldybės atstovų ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos susitikimas, kurio metu kalbėta apie miesto plėtrą, taip pat apie savivaldybės rengiamus žemės mokesčio tarifus, kurie įsigalios mieste nuo 2013 metų kartu su naujuoju žemės mokesčio įstatymu.

Turbūt ne kartą girdėjote pajuokavimą, kad Lietuvoje naudingosios iškasenos yra bulvės. Tai atspindi mūsų nelabai pagrįstą padūsavimą, kad kitos šalys turi daugiau ir brangesnių iškasenų; spėju, ne vienas esame pasvajoję gyventi nafta turtingoje šalyje. Bet ir Lietuvoje yra daug įvairių išteklių (nors ir nebrangių), kuriuos galima būtų naudoti gerovei kurti. Tačiau nuo panaudojimo juos saugo valstybės politika, kurios vienas iš nerašytų tikslų, matyt, yra „geriau nieko nedaryti“.

Nuo gegužės mėnesio mokestis už kelius autobusams didėja 2–3 kartus. Tarpmiesčio maršrutais keleivius vežantys vežėjai piktinasi ne tik dėl naujojo mokesčio, bet ir dėl prastos kelių kokybės.

Apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkai Palangoje sulaukė pirmojo rimto vietos politikų bei Valstybinės mokesčių inspekcijos atsako – kurorto Savivaldybės tarybai apsisprendus nesirūpinantiems savo pastatais taikyti maksimalų 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, ne vienam asmeniui šiemet teks gerokai labiau, nei iki šiol, paploninti piniginę, praneša Palangos m. savivaldybė.

Nuo gegužės pirmos dienos Lietuvos transporto įmonės už savo sunkiasvores ir komercinio transporto priemones iki 3,5 t turės mokėti 2-3 kartus daugiau – taip nusprendė Vyriausybė, drastiškai padidinusi mokesčius už naudojimąsi keliais. Pasiteiravome vežėjų, ką jiems atneš jau greitai pasidėsiantys mokesčiai ir kaip tai paveiks jų verslą.

Klaipėdietė įsitikinusi, kad permoka už patalpų šildymą. Moters manymu, skaičiuojant šį mokestį reikėtų neįskaičiuoti vonios ir tualeto ploto, nes šias patalpas šildo gyvatukas, už kurį reikia mokėti atskirai.

Šimtas didžiausių šalies bendrovių praėjusiais metais į biudžetą sumokėjo beveik 600 mln. litų daugiau nei 2010-aisiais. Tačiau ar tokia tendencija išliks ir toliau, priklausys ir nuo valstybės pastangų.

Nors kalbėdami apie miesto biudžetą Kauno politikai ir valdininkai neslepia, kad šių metų devizas - išgyventi, tragikomiška yra tai, kad Kauno valdantieji, vardydami, kam trūksta pinigų, mintyse jau stato dešimtis milijonų kainuosiančias oro pilis, rašo „Kauno diena“.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad automobilius pardavinėjantiems sutuoktiniams apskaičiavo apie 100 tūkst. Lt mokesčių.

Antrosios naktinės mokesčių reformos metu dar kartą prisiminta progresinių mokesčių idėja. Pasinaudojusios kilusiu šurmuliu, opozicinės partijos viena po kitos iš stalčių pradėjo traukti jau gerokai apdulkėjusius progresinių mokesčių įstatymo projektus.

Prasidėjo Naujieji metai ir suvedami praėjusiųjų metų rezultatai. Bus kalbama apie privalomuosius mokesčius ir vidutiniąją klasę. Vidutinioji klasė, kuri daugumoje valstybių yra visuomenės stuburas, Lietuvoje yra nykstanti, nors dar nespėjo sustiprėti. Vidutiniosios klasės atstovai paprastai turi butą ar namą (dažniausiai įsigytą paėmus paskolą banke), automobilį, skaitmeninę televiziją, stengiasi sąžiningai mokėti visus privalomus paslaugų mokesčius.

Didieji prekybos tinklai moka mažiau mokesčių nuo apyvartos nei mažosios parduotuvės, įsitikinusi Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija (LNVK). Tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos prekybos įmonių asociacija tvirtina, kad didieji sumoka proporcingai tiek pat mokesčių, kiek ir mažieji. Mokesčių konsultantai sako, kad didelės įmonės turi galimybių nepažeisdamos įstatymų sumažinti mokėtinų mokesčių dalį.

Nuo 2010 metų Vilniuje veikiančio britų banko „Barclays” padalinys slepia, kiek valstybei sumoka mokesčių, rašo „Lietuvos rytas”.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) išaiškino naujų automobilių prekyba užsiimančią Klaipėdos bendrovę, kuri bandė išvengti mokesčių, nedeklaruodama visų už parduotus automobilius gautų pajamų. Tokiu būdu tariamai nuostolingai dirbanti įmonė per kelerius metus nuslėpė pardavusi keliolika naujų automobilių bei už juos gautą bemaž pusės milijono litų sumą. Įmonei teks sumokėti privalomus mokesčius, papildomai priskaičiuotus delspinigius bei baudas, o už galimai aplaidžią buhalterinę apskaitą atsakingiems asmenims gresia baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos gyventojams širdį labiausiai skauda dėl nuolat kylančių kainų, mokesčių ir nedarbo. Kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ pernai lapkritį atlikta gyventojų apklausa , visą didžiausių asmeninių problemų penketuką sudaro kylančios kainos, mokesčių sistema, ekonominė padėtis, nedarbas, sveikatos priežiūros sistema.

Pernai metų pabaigoje vėl pajutusios mokumo problemų, šiuos metus Lietuvos transporto įmonės pradeda su baime. Baiminamasi, kad dalį smulkesnių vežėjų tiesiog „papjaus“ keliskart išaugę kelių ir draudimo mokesčiai. Kai kurie vežėjai jau kalba apie verslo eksportą į kitas šalis, pranešė LTV „Panorama“.