2020 m. pajamas iš individualios veiklos deklaravo beveik 125 tūkstančiai šalies gyventojų, o didesnes nei 35 tūkst. Eur pajamas per metus deklaravo 2,2 tūkst. gyventojų. Jų vidutinės pajamos siekė 224 tūkst. Eur, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad įdomu yra tai, jog net 72 proc. didžiausias pajamas gavusių VMI nedeklaravo faktinių išlaidų ir tiesiog naudojosi galimybe susimažinti apmokestinamas pajamas 30 proc. be išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
„Tokia išimtis pagal idėją buvo skirta smulkia individualia veikla užsiimantiems asmenims, siekiant palengvinti jiems biurokratinę naštą ir supaprastinti išlaidų apskaitą, tačiau šiandien tuo naudojasi ir didžiausias pajamas gaunantys.
Daugiausiai uždirbusiųjų vidutinės pajamos po išlaidų buvo 102 tūkst. Eur, kurios buvo apmokestintos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Palyginimui, pajamos iš darbo santykių apmokestinamos 20 proc. tarifu, o suma viršijanti 87 tūkst. Eur – 32 proc.“, – sakė jis.
VMI duomenimis, iš daugiau kaip dviejų tūkstančių didžiausias individualios veiklos pajamas deklaravusių asmenų, pusę jų sudarė teisininkai ir ūkininkai: 500 advokatų ir jų padėjėjų, 192 notarai, 100 antstolių ir 218 ūkininkų.
„Nėra jokių racionalių argumentų, kodėl mediko ar mokytojo pajamos turėtų būti apmokestinamos reikšmingai didesniais mokesčiais. Lygiai kaip ir nėra pagrindo dideles pajamas iš individualios veiklos gaunantiems advokatams ar ūkininkams suteikti galimybę atskaityti 30 proc. nuo pajamų be išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Todėl netrukus turėtume sugrįžti prie Prezidento siūlymo padidinti individualios veiklos pajamų mokesčio tarifą didžiausias pajamas gaunantiems. Taip pat planuojame apsvarstyti ir Finansų ministerijos siūlymą atsisakyti supaprastintos išlaidų atskaitymo tvarkos didžiausias pajamas gaunantiems“, – sakė M. Majauskas.
Kartelę siūlyta pakelti iki 20 proc.
„Delfi“ primena, kad Prezidentas Gitanas Nausėda šių metų pradžioje pateikė mokestinius pasiūlymus. Vienas jų numatė, kad didėtų mokesčiai daugiausiai uždirbantiems individualios veiklos vykdytojams.
Šiuo metu maksimalus GPM tarifas individualiai veiklai siekia 15 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Prezidentūra siūlo pajamų dalį, viršijančią 35 tūkst. eurų per metus, apmokestinti 20 proc. tarifu, koks yra taikomas darbo santykiams. Tokiu būdu siekiama mažinti mokestinių tarifų skirtumus tarp skirtingų pajamų rūšių. Kaip anksčiau buvo skelbiama, pakeitimas paliestų maždaug 2,9 tūkstančio asmenų, kurie iš individualios veiklos uždirba daugiau nei 35 tūkst. eurų pajamų per metus. Daugiausia tokių asmenų yra teisinėje veikloje, taip pat kompiuterių programavimo, konsultacinėje veikoje.
Prezidentūra vasarį nurodė, kad esami mokesčių netolygumai sudaro sąlygas rinktis tą veiklos formą, kuri palankiausia mokesčių prasme. Pavyzdžiui, darbo santykiams taikomas 20 proc. GPM, tačiau dėl lengvatos – vadinamojo neapmokestinamojo pajamų dydžio – efektyvus tarifas tokią riba pasiekia tik ties maždaug 32 tūkst. eurų per metus. Todėl taip pat buvo siūloma 20 proc. taikyti ne tik individualiai veiklai, bet ir pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendams, kitoms nereguliaraus pobūdžio pajamoms.
„Žvelgiant tolyn, neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas leidžia augant ekonomikai mažinti darbo santykių apmokestinimą“, – tuomet komentavo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Jis patikino, kad mokesčiai nesikeistų „absoliučiai niekam, kas uždirba mažas pajamų sumas“, tik tiems, kas uždirba daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus.
