aA
- Šiandien mes turime kasti apkasus ir rengtis ilgam žiemos karui, - sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis. Dėl išorės priežasčių šalies pieno pramonė kasdien praranda po tris milijonus eurų.
© AFP/Scanpix

Pasak J. Vilionio, nors Lietuvos pieno perdirbimo įmonės dėl savo nuostolių davusios tylos įžadus, tokie įspūdingi skaičiai pateikti šią savaitę prancūzų laikraštyje „Le Point“. Publikacija pavadinta „Šaltasis karas tarp ES ir Rusijos jau paskelbtas“. Pirmąja atakos auka tapo Europos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva, o konkrečiau – ekonomikos garvežiu laikomas šalies pieno ūkis.

Trečiadienį Žemės ūkio rūmuose vykusiame išplėstiniame LPGA tarybos narių pasitarime kalbėta apie pieno gamintojų ir perdirbėjų partnerystę, ieškota išeičių iš ekonominės aklavietės. Pieno gamintojai teigė, jog visas šalies pienininkystės sektorius, valstybei per metus iš eksporto atnešantis beveik du milijardus litų pajamų, tapo politinių dėlionių įkaitu. Pasak Žemės ūkio rūmų specialistės Aušros Žliobaitės, pristačiusios būsimojo ES finansinio laikotarpio – 2015-2020 metų gaires, apgailestavo, jog bendroji rinka Lietuvos žemdirbiams, ypač smulkesnių ūkių šeimininkams, bus žiauri, o politinis užnugaris silpnas.

- Bet juk parama žemės ūkiui – tai parama miesto žmogui, maisto produktų vartotojui, - retai vartojamą teiginį pabrėžė LPGA tarybos narys Alvydas Miliūnas.

Kitas ne mažiau skausmingas ES paramos kriterijus – prioritetą skirti smulkiems 10-30 ha ūkiams. LPGA tarybos narys Viktoras Ročka replikavo, jog dar neseniai ES paramą skyrė pasitraukiantiesiems iš žemės ūkio gamybos, o nūnai žada sugrįžtantiesiems atgalios.

- Po metų mūsų žemės savininkais taps užsienio piliečiai, jie ir pasiims tas „sugrįžtančiųjų“ išmokas, - sakė LPGA tarybos narys Romas Vilionis. - Kol mūsų žemdirbiai nepademonstruos jėgos, šalies politikai rūpinsis tik „sofos“ ūkininkais. Kas nenorėtų už hektarą gauti septynių šimtų litų išmokos?

Apie pienininkystės problemas, atsainų Vilniaus politikų požiūrį, prioritetų dėliones kalbėjo LPGA tarybos nariai Danutė Adamonienė, Gražina Banienė, Vytautas Lekešys, Martynas Butkevičius, Albinas Šneideris.

Dėl pernai nacionalinėms išmokoms už parduotą kvotinį pieną pritaikytos moduliacijos Lietuvos valstybė turės aiškintis Europos Bendrijos Pirmosios instancijos teisme. Kol ieškinys klajoja teismų koridoriais, nacionalinis pienininkystės sektorius praranda spartą konkurencinėje kovoje su Rytų partneriais.

Albinas Šneideris ir Albinas Jusas
Albinas Šneideris ir Albinas Jusas
© "Ūkininko patarėjas"

Pasak J. Vilionio, didžiosios kaimynės laikraščiai skelbia ambicingą šūkį: „Rusijai lemta pamaitinti pasaulį.“ Žinomas ekonomistas ir verslo darbdavių sąjungos prezidentas Andrejus Buničius teigia, jog Rusija turi potencijos maisto produktų gamybą padidinti 12 kartų, pamaitinti savo šalį ir kas penktą pasaulio gyventoją.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas dr. Edvardas Makelis neseniai vykusioje gyvulininkystės ūkių šventėje teigė, jog dėl klimato kaitos palanki žemdirbystei zona „pasislinko“ 850 km į šiaurę. Vadinasi, mūsų Rytų kaimynams veriasi didesnės galimybės. Kliudo tik mūsų ir kitų ES šalių eksportas, kuris, rusų ekonomisto teigimu, daugiausia būna „pilkas“, kitaip sakant – nelegalus. Pasak A. Buničiaus, užsienio įmonės Rusijoje turi įsteigusios savo firmas, kuriose įvežtinis produktas fasuojamas ir pateikiamas kaip nacionalinis gaminys. Prekybos centruose tik apie 30 proc. maisto produktų yra tikrai rusiški, o visi kiti – tikras arba užmaskuotas importas (tas pat ir Lietuvoje – J. Vilionio pastaba). Be to, didžiuma pieno perdirbimo įmonių priklauso transnacionalinėms korporacijoms. Tokias įžvalgas pateikia Rusijos ekonomistas A. Buničius.

- Mes negalime atsiriboti nuo kaimynų iš Rytų ar Vakarų, - pastebi žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorius ir LPGA tarybos narys V. Lekešys, - tačiau pačių nelaimė, jog nesugebame deramai rūpintis nacionaliniu pienininkystės sektoriumi, kurį sudaro gamintojai, perdirbėjai ir vartotojai. Kodėl mes tik iš užsienio spaudos sužinome, kas vyksta mūsų šalies įmonėse, kokius jos patiria pelnus ar nuostolius. Būkime solidarūs, antraip rinka mus ir paliks apkasuose.

LPGA duomenimis, nuo praėjusių metų Pasaulio prekybos organizacijai priklausanti Rusija telkia pienininkystei palankias Braziliją, Argentiną, Australiją, Naująją Zelandiją, Kanadą, iš viso 19 šalių, kovai prieš žemės ūkio subsidijavimo bei kvotų sistemą, egzistuojančią JAV ir ES. Panaikinusios šią tvarką, minėtų bendrijų šalys netektų 30 proc. pasaulio maisto produktų rinkos.

Žemės ūkio ministerija neseniai paskelbė ilgalaikės gyvulininkystės plėtros strategijos 2014-2020 metais koncepciją. Rengiant ją buvo atsižvelgta į tai, jog nuo 2015 m. balandžio 1 d. ES panaikinama pieno gamybos kvotų sistema. Lietuvoje melžiamų karvių skaičius per minėtą laikotarpį sumažės 11 proc., pieno gamyba padidės, pieno supirkimo kainos beveik nesikeis.

LPGA vadovas J. Vilionis pasitarimo dalyviams priminė ES Regionų komiteto dar šių metų pavasarį priimtas rekomendacijas pieno kvotų panaikinimo poveikiui sušvelninti: ūkiuose mažinti pieno gamybą, už tam tikras išmokas pasitraukti iš sektoriaus. Vienas ES dokumento punktų skelbia, jog „būtent šeimos ūkio modelis, kai naudojami vietiniai pašarų ištekliai, ypač ganyklos, ateityje geriausiai patenkins pieno sektoriaus poreikius bei visuomenės ir gamintojų lūkesčius“.

LPGA tarybos nario A. Šneiderio pastebėjimu, didžiausias ES išorės konkurentas pasaulio rinkose yra Naujoji Zelandija, kurioje pieno gamybos sąnaudos yra dvigubai mažesnės, be to, šios šalies kooperatyvas „Fonterra“ eksportuoja 90 proc. savo produkcijos, užima trečdalį pasaulio rinkos (sviesto ir pieno miltelių), kontroliuoja ateities sandorius. „Fonterra“ turi savo interesų ir Lietuvos pieno sektoriuje.

Šalies pieno gamintojams telieka spėlioti: Naujosios Zelandijos kooperatyvo produkcija importuojama į Lietuvą ar čia gaminama? Pasak rusų ekonomisto A. Buničiaus, greičiausiai tai „pilkasis eksportas“, apie kurį geriau žino tik prancūzų laikraščio „Le Point“ žurnalistas Alenas Franko, narpliojantis šaltojo karo tarp Rusijos ir ES peripetijas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje eskaluojama smulkių pieno ūkių tema. Neseniai vykusioje geriausių gyvulininkystės ūkių konkurso prizininkų šventėje skambėjo keli pranešimai, kuriuose pabrėžtinai akcentuota, jog ir pasaulyje, ir Lietuvoje pienininkystė laikosi ant smulkių ūkių „banginio“. Iš kelių karvių ūkių tiekiamas pienas gerokai sveikesnis, turi daugiau mineralų, gerųjų bakterijų. Iš „Fonterros“ ar nacionalinio verslo įmonės miltukų pagamintasis pienas tėra nekenksmingas baltos spalvos gėrimas. Vartotojo teisė rinktis.

- Smulkus pieno ūkis – tai socialinis šalies verslas, - kalba LPGA tarybos narys V. Lekešys, - tačiau naujosios agrarinio sektoriaus strategijos po 2015-ųjų jų tokius kaimiečių šeimos verslus nupūs kaip pienės pūką. Vakarų ir Rytų kaimynai Lietuvą nori matyti kaip įvežtinių maisto produktų paklusnių vartotojų regioną.

V. Lekešio pastebėjimu, šalyje be šeimininko dirvonuoja šimtai tūkstančių hektarų. Ekstensyvaus ūkininkavimo sąlygomis vienas hektaras gali tris kartus padidinti dabar gaunamą žemės ūkio produkciją, intensyviai ūkininkaujant – keturis kartus. Nuošalyje paliktas šalies vartotojas.

Šį mėnesį Vilniuje rinksis ES šalių vadovai, partnerystės sutartį kviečiamas pasirašyti Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius. Pastarasis per praėjusį mėnesį tris kartus pusiau oficialiai buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu: Sočyje, Minske ir Maskvoje. Rusijos apžvalgininkai atvirai kalba, jog tiek Ukrainai, tiek Lietuvai rengiama „gamtinių dujų korta“. Ir viena, ir kita šalis Rusijos rinkai tiekdavo pieno produktų. Pastaruoju metu Rusijos „anklavu“ vadinamojoje Kaliningrado srityje intensyviai kaupiamos gamtinių dujų atsargos. Lietuvos politikai sukandę dantis tyli: užsuko „pieno eksporto čiaupą“, užsuks ir „dujų importo čiaupą“. Prancūzų žurnalistas A. Franko laikraščio „Le Point“ publikacijoje šmaikštauja: kai Lietuvos premjeras dėl pieno karo paskambino Rusijos premjerui, tas telefonu atsiliepė tik po trijų savaičių.

- Laikas šaudyti savo ūkių galvijus, - radikalią išeitį iš pienininkystės problemų pasiūlė LPGA tarybos narys R. Vilionis. Tokiai drastiškai pieno ūkių „smulkinimo“ strategijai pritarė ir kiti LPGA tarybos nariai. Tuomet ateisiančios ES išmokos „šeimos ūkiams“.

LPGA tarybos pirmininkas J. Vilionis yra skaičiavęs, jog visiems pieno gamintojams vienu centu sumažinta pieno supirkimo kaina šalies perdirbėjams per mėnesį atneša vieną milijoną litų, per metus – dvylika milijonų. Dėl politikų kaltės vykstantis šaltasis pieno karas verslui atsieina po tris milijonus eurų. Kasdien. „Ratas ant ašies braškėdamas sukasi sunkiai, irgi, žemes bjaurias išplėšdamas, teškina šmotais“, - Kristijoną Donelaitį cituoja sentimentų literatūrai nestokojantis J. Vilionis.

- Jeigu subyrės pienininkų vežimas, visas šalies agrarinis sektorius nugarmės, - visai rimtai prognozuoja LPGA vadovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vyriausybė pritarė „Pieno tyrimų“ pertvarkai (3)

Vyriausybė trečiadienį pritarė pieno tyrimus atliekančios valstybės įmonės „ Pieno tyrimai...

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Įstatymo pataisos neleis vėluoti atsiskaitymams už žemės ūkio produkciją

Seimas pradėjo svarstyti žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pristatytas Atsiskaitymo už...

Baltijos šalys ir Lenkija pasirašo deklaraciją dėl išmokų žemdirbiams suvienodinimo (15)

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai antradienį Rygoje ketina pasirašyti...

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (33)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (2)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (19)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (38)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (200)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (32)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (59)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2410)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (24)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...